Rusijos kosmoso pramonė nyksta akyse: „išgyvename tamsiuosius laikus“

Jau kitais metais NASA turėtų turėti amerikietišką transporto priemonę žmonėms į kosmosą gabenti – tai iš „Roskosmos“ atims kasmetines šimtais milijonų dolerių skaičiuojamas pajamas. Be to, Europos kosmoso agentūra nuo ateinančio dešimtmečio pradžios nebekels rusiškų „Sojuz“ raketų iš kosmodromo Prancūzijos Gvianoje.

Rusijos kosmoso naujienų redaktorius Andrejus Borisovas ilgame straipsnyje apie naująjį „Roskosmos“ vadovą Dmitrijų Rogoziną ir jo siūlomus pokyčius aprašė savo šalies kosmoso programos blėstančius nuodėgulius.

„D. Rogozino pasiūlytas „Rusiško kosmoso“ planas primena Europos Tamsiuosius laikus. Jame nėra vietos modernizacijai – vienintelė iškelta užduotis yra išgyventi“, – leidinyje lenta.ru rašė žurnalistas.

Straipsnyje aprašytos Rusijos pastangos sukurti naujoviškas, konkurencingas raketas ir šiuolaikišką erdvėlaivį. Bet, anot A. Borisovo, visi projektai atsilieka nuo grafiko, yra pasenę arba jau dabar nebekonkurencingi.

Pavyzdžiui, Rusijos kosmoso agentūra dar nuo 1995 metų kuria „naują“ Tarptautinės kosmoso stoties mokslinių tyrimų modulį „Nauka“. Praėjus daugiau nei dviem dešimtmečiams projektavimo vis dar nepriimtas sprendimas, ar šį modulį apskritai verta gaminti.

A. Borisovas tvirtina, kad taip yra dėl susirūpinimo, kurį problemos, su kuriomis gali būti susidurta po modulio iškėlimo. „Joks Rusijos kosmoso pramonės pareigūnas nenori prisiimti atsakomybės už laboratorijos modulį ir jos saugumą prijungus prie TKS, dėl kurio labai abejojama“, – rašė redaktorius.

Ne ką geriau sekasi ir naujos kartos rusiškam erdvėlaiviui „Federacija“. Labai tikėtina, kad Rusijos valdžia priims sprendimą ne investuoti į naują erdvėlaivį, skirtą įgulos darbui tolimajame kosmose, grįš prie „Sojuz“ kapsulių tobulinimo. Būtina priminti, kad pirmą kartą „Sojuz“ kapsulė pagal paskirtį panaudota dar prieš 52 metus – seniau, nei amerikietiškosios „Apollo“ kapsulės.

Prie problemų puokštės galima pridėti ir nesmagius sprendimus, priimamus raketų vystymo programoje. D. Rogozinas jau paskelbė apie planus atsisakyti „Proton“ raketų-nešėjų ir pasiryžimą visą dėmesį sutelkti į „Angara“ raketas. Tačiau A. Borisovas tvirtina, kad net dabar, kai nėra buvę jokių „darbinių“ šių nešėjų startų, „Angara“ raketos atsilieka nuo savo laikmečio. Iki šiol atlikti tik du bandomieji „Angara“ skrydžiai: 2014 metais startavo mažesnė raketos versija „Angara 1“ ir didesnė „Angara 5“.

Bene didžiausias šių raketų trūkumas yra tas, jog jos buvo suprojektuotos ir pradėtos gaminti dar prieš tai, kai aktyvią veiklą pradėjo amerikiečių įmonė „SpaceX“, pasiūliusi kur kas pigesnius iškėlimus į kosmosą. „Angara“ raketų startai pagal kainą vargu ar kada nors galės konkuruoti su tuo, ką siūlo „SpaceX“: didesnioji „Angara 5“ raketa pasižymi panašia keliamąja galia, kaip ir „SpaceX Falcon 9“, tačiau numatoma 100 mln. JAV dolerių iškėlimo kaina yra kur kas aukštesnė už 62 mln. dolerių, kurių prašo „SpaceX“.

Dėl to „Roskosmos“ taip pat pateikė siūlymą vystyti „Sojuz 5“ raketą – ji galėtų konkuruoti su „Falcon 9“ pagal kainą, tačiau jos pirmasis bandomasis skrydis įvyks ne anksčiau nei 2024 metais. Maža to, D.Rogozinas jau dabar svarsto stabdyti „Sojuz 5“ projektą, nes jis nėra pakankamai paprastas ir jame numatytas metano variklio naudojimas. „Roskosmos“ reikia sukurti visiškai naujos kokybinės klasės, paprastą ir patikimą raketinį variklį, tokį, kaip automatas „Kalašnikov“, – sakė D. Rogozinas.

Taigi, bendros nuotaikos Rusijos kosmoso pramonėje yra tokios, kad jų paslaugų paklausa sparčiai mažėja, o naujos didžiausios „Roskosmos“ vilties pačiu geriausiu atveju reikės laukti dar daugelį metų – jei apskritai pavyks kada nors sulaukti. O ar ilgai „Roskosmos“ galės išgyventi misdama vien prisiminimais apie šlovingą praeitį?

„Abejonės dėl Rusijos raketų-nešėjų ir erdvėlaivių ateities yra rimtos“, – daro išvadą Rusijos žurnalistas.