Sirijos krizės akivaizdoje Lietuvos "elitas" dėjo į krūmus

Autorius: Rimas Naujelis Šaltinis: https://sputniknews.lt/columni... 2018-04-18 11:17:55, skaitė 616, komentavo 1

Sirijos krizės akivaizdoje Lietuvos

Sirija, archyvinė nuotrauka
Sirija, archyvinė nuotrauka

Kai balandžio pradžioje tapo aišku, kad kelios Vakarų šalys, nelaukdamos galimos cheminės atakos aplinkybių tyrimo Sirijoje, smogs jai raketomos, o Rusija galbūt duos Vakarams atkirtį, garsiausi rusofobai Lietuvoje nuščiuvo... Ir pritilę išgąstingai laukė, kas gi čia bus

Paprastai gerklingoji Dalia Grybauskaitė, išnaudojanti kiekvieną progą įgelti Rusijai, šį kartą pasinaudojo proga patylėti. Tas kelias dienas po to, kai Donaldas Trampas savo Twitter paskyroje įspėjo Rusiją ruoštis JAV atakai Sirijoje, Grybauskaitė prarado visą savo antirusiškąją drąsą ir… pasinėrė į Lietuvos teismų reformos detales bei protokolinius renginius, kaip antai kadetų priesaikos priėmimą. Pakomentuoti Sirijos krizę, prilygstančią 1962 metų Karibų krizei, prezidentei staiga pasirodė per menka.

Proga patylėti pagaliau pasinaudojo ir ištikimas Grybauskaitės ruporas, užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius. Pagaliau jis rado sau tinkamą užsiėmimą ir išvyko į Saudo Arabiją dalyvauti dvišaliame verslo forume (galbūt bent kiek naudos iš to bus).

Neįprastai tylus tapo ir kitas prezidentės ginklanešys, krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis. O juk jam pagal pareigas derėjo užtikrinti Lietuvos gyventojus, kad JAV ir Rusijos susikirtimo Sirijoje ir galbūt tada jau ir Baltijos regione atveju mus budriai saugos galingos NATO pajėgos ir per pastaruosius metus "neįtikėtinai" sustiprėjusi Lietuvos kariuomenė.

Tačiau Karoblis būtent šiomis lemiamomis dienomis paliko Tėvynę ir slapstėsi kažkur Kijeve. Ten jis kabino makaronus ukrainiečiams apie didžiulę Lietuvos "elito" ištikimybę Ukrainai. Taigi, lemiamomis dienomis du kertiniai Lietuvos ministrai ėmė ir dingo iš Tėvynės… ir sunerimę Lietuvos gyventojai buvo palikti vienui vieni.

Netgi bene radikaliausias šių dienų Lietuvos rusofobas, Seimo narys Žygimantas Pavilionis, ir tas tarsi vandens burnon prisisėmė. Ir tik kažkur iš toli, telefonu ir per radijo stotį, kažkodėl pavadintą "Žinių radijas" (nors čia dominuoja ne žinios, o reklama ir muzika), mus pasiekė neužtikrintas Vygaudo Ušacko balsas.

"Tai desperacija…", — įmantriu tarptautiniu žodžiu, matyt, kad skambėtų solidžiau, šis buvęs diplomatas pavadino Rusijos pareiškimą apie jos atliktą tyrimą ir išvadą, kad cheminę ataką Sirijoje surežisavo patys sukilėliai. "Desperacija" lietuviškai reiškia "neviltis". Bet apie kokią neviltį kalba šis buvęs ambasadorius, kuomet Rusija aiškiai pareiškė, kad numuš visas JAV raketas ar lėktuvus, kurie tik pabandys atakuoti Rusijos pajėgas Sirijoje? Kokia jau čia "neviltis"?

O mūsų "elitas" nuščiuvo lemiamomis Sirijai ir visam pasauliui dienomis štai dėl ko. Ponai ir ponios, tikėkimės, pagaliau nors trumpam suvokė ar bent jau išsigando, kad tiesioginė Vakarų ir Rusijos konfrontacija Sirijoje gali liūdnai baigtis visam pasauliui, įskaitant ir Baltijos regioną. Regionui, kurį šie ponai ir ponios paskutiniais metais taip beprotiškai militarizavo.

"Elitas" atsigavo tik balandžio 14-osios rytą, kai paaiškėjo, jog karingasis Trampas apsiribojo ataka tik prieš jau spėjusias ištuštėti kelias Sirijos karines bazes. Tada pirmasis amą atgavo ir apie Sirijos valdžios "peržengtas raudonasąsias linijas" prisiminė "raudonasis" Linkevičius, komjaunuoliškoje jaunystėje kovojęs propagandinius karus su savo dabartiniais šeimininkais — natiečiais.

Nieko originalesnio už tų "raudonųjų linijų peržengimą" mūsų liūdnai pagarsėjęs ministras taip ir nesugalvojo. Ir kam galvoti, jei visos standartinės propagandinės klišės jau sugalvotos Londone ir Vašingtone? Imk jas ir tiesiog tiražuok. Panašu, kad minėta Linkevičiaus iš Vakarų pasiskolinta tezė reziumuoja visą oficialios Lietuvos poziciją. Pirmadienio rytą, praėjus dviem paroms po Vakarų agresijos Sirijoje, nebuvo girdėti jokių kitų oficialių pareiškimų.

Užtat internete dūzgė kai kurie "nuomonės lyderiai". Dauguma jų šiais laikais rusofobai, todėl dominavo džiugi nuotaika, pavyzdžiui, Trampas pasirodė kietas, drįso smogti Putino sąjungininkui Asadui. Tarsi būtų koks teroristas-islamistas, "žurnalistas" Romas Sadauskas-Kvietkevičius liejo ašaras, kodėl Trampas nesulygino Bašaro al-Asado rezidencijos su žeme… (Tokia šio veikėjo reakcija, beje, nestebina, prisimenant galimą satanistinę jo praeitį, apie kurią jau rašyta šiame portale.)

Vytauto Landsbergio patarėjai 1990-1992 metais Ramūnas Bogdanas "Žinių radijuje" džiūgavo, kad esminis taikinys minėtos Vakarų atakos metu esą buvo Kremlius. Esą Rusijai duotas signalas, kad ne ji viena lems Sirijos ateitį.

Kaip visad, Lietuvos garbę šiuo atveju gelbėjo paprasti Lietuvos žmonės. Į tą pačią radijo laidą paskambinęs eilinis pilietis paragino džiaugtis, juk išvengta III-iojo pasaulinio karo. Panašu, kad slapta tuo džiaugiasi, nors ir nenori to parodyti, ir Lietuvos "elitas".