Troškimai – nelaimingo gyvenimo priežastis
Autorius: ŠeimaIrNamai.eu Šaltinis: http://seimairnamai.eu/troskim... 2018-04-10 12:19:36, skaitė 661, komentavo 1
Mes įpratome manyti, kad troškimų išsipildymas atneša laimę. Argi galima sąmoningai atsisakyti gėrybių? Dėl šios priežasties įvairūs vegetarai, darboholikai, aukojantys išeigines, blaivininkai ir kiti žmonės, sąmoningai atsisakę gėrybių ir malonumų, atrodo mums keistais. Kurgi ta riba, už, kurios troškimai nustoja teikti malonumą ir tampa priklausomybe?
Tikriausiai pasakysite, kad pražūtingais tampa tie norai, kurie daro mums žalą, pavyzdžiui, persivalgymas, alkoholis, rūkymas, darboholizmas. Tačiau tai tik pusė tiesos. Netgi „sveiki“ ir be galo „dvasingi“ troškimai, tokie kaip tikslo siekimas, aktyvus sportas, puikių gyvenimo sąlygų šeimai kūrimas gali tapti nelaimingo gyvenimo priežastimi.
Noras norui nelygus
Piktnaudžiavimas kenkia. Tikriausiai visi žino frazę, kad visur reikalingas saikas. Tačiau mes taip galvojame tik apie tuos norus, kurie, kaip mes tiksliai žinome, daro pražūtingą poveikį (alkoholis, riebus maistas, netvarkingi seksualiniai kontaktai ir t.t.) Net į galvą nešauna, kad piktnaudžiavimas „teisingais“ malonumais daro tokį pat negatyvų poveikį. Kodėl?
Psichologiniu požiūriu praktiškai nėra skirtumo, kuo piktnaudžiaujame – riebiu maistu ar siekiu daryti karjerą. Tai reiškia, kad bet kuriuo atveju kuriate perdėtus lūkesčius, kurie neišsipildo ir liūdina, švelniai tariant. Ši mintis gali pasirodyti šokiruojanti ar provokacinė, tačiau realybėje viskas kur kas paprasčiau ir logiškiau.
Liguistos priklausomybės linkui
Kiekvienas nori gyventi ilgai ir laimingai – argi galima už tai smerkti? Pats paprasčiausias kelias į laimę – tenkinti poreikius ir troškimus. Kaip būtent tą daryti? Na, bent jau naudotis civilizacijos teikiamomis gėrybėmis, stengtis realizuotis darbe, sukurti laimingą šeimą.
Tačiau laikas bėga, žmogus vis dažniau turi tenkinti savo norus, kad stipriau pajustų emocijas ir pasitenkinimą. Priklausomybė nuo ryškių emocijų gimininga priklausomybei nuo narkotikų – kiekvieną kartą reikalinga vis stipresnė dozė. Žmogus vis daugiau laiko skiria darbui, kad pakiltų karjeros laiptais, vis labiau pergyvena, kai kažkas nesigauna, išsikelia vieną ambicingą tikslą po kito. Troškimai ir tikslai, kurie iš pradžių atrodo natūralūs ir sveiki, palaipsniui transformuojasi į priklausomybę.
Visiškai natūraliai mums norisi, kad laimė truktų kuo ilgiau. Tačiau patys to nepastebėdami, tampame troškimų ir stiprių emocijų belaisviais. Malonaus momento nesinori paleisti, juk jis padeda jaustis gyvu žmogumi. Kartais puolame į kraštutinumus, kad gautume vis naujų ryškių įspūdžių.
Jeigu jaučiatės gerai ir ramiai netgi tais laikotarpiais, kai troškimai nepatenkinti (įprastas gyvenimas, rutina), tada nėra ko pergyventi, jūs laimingas žmogus. Bet jeigu jaučiatės gyvu tik tada, kai norai pildosi, verta susimąstyti, ar nepriklauso jūsų laimės jausmas nuo trumpalaikio momentinio pasitenkinimo?
Sustabdyti akimirką?
Jeigu esate priklausomas nuo ryškių emocijų, ar tai reiškia, kad laikas atsisakyti troškimų ir užsidaryti vienuolyne? Žinoma, ne. Kraštutinumai – viena iš svarbiausių šiuolaikinio žmogaus nelaimių priežastis. Dar kartą prisiminkite frazę apie tai, kad visur reikalingas saikas. Pats laikas pritaikyti ją savo troškimams, keičiant į juos požiūrį.
Pradžiai būtų neblogai suprasti, kad bet koks puikus įvykis anksčiau ar vėliau pasibaigia. Bandymas jį sulaikyti ar ištęsti sukels vien emocinį skausmą. Džiaugsmą, kaip ir skausmą reikia mokėti paleisti. Turėkite galvoje, kad kiekvienas prisirišimas veda į priklausomybę. Jeigu dėl jos blogai jaučiatės, reiškia, laikas jos atsisakyti. Jeigu ne – viskas puiku.
Nekurkite sau didelių lūkesčių vieno ar kito įvykio atžvilgiu – nesvarbu, praeities ar ateities. Realybė galiausiai būna visiškai kitokia, nei mes susigalvojome. Viršininkas, kviesdamasis į kabinetą, visiškai nesiruošia išmesti jūsų iš darbo, o žmona, pradėjusi ginčą, viso labo pavargo, bet tai nereiškia, kad nustojo jus mylėti.
Išsiaiškinkite pagaliau savo tikruosius troškimus – kažką tokio, kas užpildys gyvenimą ypatinga prasme. Šiuo atveju priklausomybė nuo menkučių momentinių norų išgaruos, išsisklaidys, tarsi jos nė nebuvo.