Autorius: ŠeimaIrNamai.eu Šaltinis: http://seimairnamai.eu/seimos-... 2018-03-16 10:25:46, skaitė 788, komentavo 1
Bendras sutuoktinių verslas atrodo labai viliojančiai. Yra daug šalių, kur bet koks verslas iki šiol išlikęs šeimyniniu, nors reikalais paprastai užsiima vyras, o žmona tiesiog būna šalia ir padeda. Mūsuose žodžių junginys „šeimos verslas“ dažniausiai reiškia, kad vyras ir žmona viską daro kartu. Dėl to ir pakalbėsime būtent apie šį modelį. Iškart turiu pasakyti, kad anaiptol ne visiems tai reikalinga ir naudinga. Mudu su vyru drauge darbuojamės įvairiuose projektuose praktiškai nuo pat vestuvių. Kuo tik neužsiėmėme! Kūrėme tinklapius apie treningus, populiarinome juos, užsiėmėme treningų organizavimu ir patys juos vesdavome, dabar leidžiame knygas. Mūsų atveju tai buvo neišvengiama.
Yra daug pliusų, pavyzdžiui, didesnis saugumas. Neatsitiktinai daug dainininkių išteka už prodiuserių. Taip pat bendra veikla suartina ir suvienija, leidžia geriau ir giliau vienas kitą pažinti. Tačiau anaiptol ne kiekvienas gali tai ištverti. Kodėl tai sudėtinga?
Vaidmenų susimaišymas
Kaip juokauja mano vyras: iškoneveikei autorių, kuris laiku nepateikė rankraščio, o žmona vakare tau už tai vakarienės negamina. Koks ryšys? Atrodytų, nieko bendro, tačiau ryšio esama. Sunku persijungti iš vaidmens į vaidmenį, susiskaldyti asmenybę į žmoną ir darbuotoją bei vyrą ir viršininką. Nesuversti visko į krūvą, neduoti valios emocijoms. Atsiranda daugiau pretekstų barniams, didėja įtampa.
Sunku neužpykti ant vyro, kai jis, kaip leidėjas, kritikuoja tavo tekstą. Kaip autorė, tu supranti, kad leidėjas teisus. O kaip žmona užsigauni. Kaip jis gali?! Lygiai tas pats su vyru, kai aš, kaip autorė, priešinuosi kokiems nors teksto taisymams. O jis jau ne kaip leidėjas, o kaip vyras, piktinasi, kad žmona jo neklauso. Tikras beprotnamis.
Šeimos verslas sudėtingas žmogaus Ego
Visada kažkas iš poros tampa fasadu, o kažkas lieka šešėlyje. Ir tai labai sunku, kad ir kuo tu bebūtum. Kai tave visi mato, lengva pradėti savimi puikuotis, pamirštant, kad visi rezultatai pasiekti bendru darbu. Kai esi šešėlyje, skaudu, kad tavęs ir tavo darbo niekas nepastebi.
Kai vyras darbavosi su interneto portalais, jį žinojo visi, o manęs – niekas. Laiškus siunčiau iš mūsų darbinio pašto ir ten aš figūravau tiesiog kaip „administratorė“. Ir buvo skaudu, aš jam priekaištavau, atseit, tu ten šlaistaisi po ofisą ir plepi, kavą siurbčioji su klientais, o aš dirbu! Optimizuoju tinklapius, talpinu turinį. O mato tik tave ir dėkoja tik tau! Nors vyras nuveikė labai daug, ir pardavinėti mūsų paslaugas buvo gerokai sunkiau, nei tiesiog kopijuoti ir formatuoti tekstus. Tačiau mano Ego piktinosi ir kentėjo.
Šiandien situacija kita. Žmonės mato mano vardą ant knygų viršelių ir nesupranta, kad už kiekvienos knygos slypi daug įvairių žmonių, o daugiausiai dirba mano vyras, be kurio tų knygų išvis nebūtų. Ir apskritai nieko nebūtų. Nežino žmonės ir to, kad be popieriaus gadinimo aš daugiau nieko nedarau, juk turiu namus ir vaikus, o vyras darbuojasi pastoviai. Ir pastoviai sugalvoja kažką naujo.
Visa tai subalansuoti labai sudėtinga. Mums jau seniai labai padeda mintis, kad kiekvienas iš mūsų užsiima savu darbo baru, kurie susilieja į vieną didelį bendrą darbą. Kitų žmonių labui.
Interesų konfliktas
Viršininko tikslas – darbo efektyvumas, dėl to iš kiekvieno darbuotojo jis stengiasi išspausti viską, kas tik įmanoma. O vyrui norisi, kad žmonai liktų jėgų namams ir namiškiams. Dėl to savo žmonų viršininkų vyrai dažniausiai nemėgsta. O jeigu tu ir vyras, ir viršininkas? Tada iš vienos pusės norisi, kad ji darytų kuo daugiau, geriau ir apskritai… O iš kitos pusės norisi, kad namuose turėtum žmoną – mylinčią ir kupiną jėgų. Ir ką daryti? Ką pasirinkti? Bendro darbo efektyvumą ar harmoniją namuose? Kaip surasti balansą? Sudėtinga. Labai sudėtinga. Abiem.
Nepailsima vienas nuo kito
Namuose – tu, ateini į darbą, o ten ir vėl – tu. Kai kam gyventi tokiu režimu labai sudėtinga, ypač jei trūksta bendrų interesų, nėra draugystės ir partnerystės. Mes juokiamės, kad netgi tada, kai vyras eina į darbą ir tuo pačiu – pailsėti nuo manęs, jam vėl tenka su manimi susidurti, kadangi jis leidžia ir tas knygas, kurias parašiau aš. Jam tenka parinkti mano nuotraukas, blusinėti mano tekstus, jam nuolat atsiunčia įvairiausių užklausimų apie mane – kaip su manimi susisiekti ir pasikonsultuoti, kodėl aš kažką užblokavau internete ir t.t. Namuose – aš, darbe – dar daugiau manęs. O ir man su vyru lygiai tas pats.
Kas vadas? Kas priima sprendimus?
Ką daryti, jei dviese negalite susitarti? Gerai, jeigu yra trečias, galima pakovoti dėl jo balso, o šiaip gaunasi santykis 50:50 ir be aiškaus lyderio žengti į priekį neįmanoma. O kas juo taps?
Netoliaregiškos moterys tokioje situacijoje veržiasi į pirmą planą, puikuojasi savo patirtimi, įgūdžiais, ambicijomis. Ir šeima subyra, neatlaikiusi tokio spaudimo. Sužlunga ir verslas, ir šeima. Prarandi iškart viską.
Ką gi daryti?
Reikia suprasti, kad tai bendras reikalas, kurį darote drauge. Ir sprendimus priimti reikia remiantis ne egoistišku Ego – kuris iš mūsų svarbesnis ir „kietesnis“, o galvojant apie tai, kas geriau verslui.
Didelę reikšmę turi veiklos misija. Jeigu abu darbuojatės ne savo labui ir ne tam, kad tiesiog nusipirktumėte namą, o trokštate pakeisti pasaulį, vidinė atmosfera bus visiškai kita.
Kai kam užsiimti bendra veikla būtina tam, kad išliktų santuoka (mano atvejis). Kai dviese darbuojamasi žmonių labui, energija pasiskirsto tokiu būdu, kad nebėra kada peštis ir aiškintis santykius.
Pliusų mūsų atveju priskaičiavome daugiau negu minusų:
Jei manote užsiimti bendru verslu, gerai pasverkite visus už ir prieš, pradėkite nuo ko nors nelabai reikšmingo. Pasitikrinkite, kiek jums komfortiška dviese kuo nors užsiimti.
Ir mėginkite. Nepamėginsite – nesužinosite. Svarbiausia, kad abu to norėtumėte ir būtumėte tam pasirengę.