Numatyta sunaikinti tautas ir valstybes (Geriau tai būtų tik sąmokslo teorija)

Autorius: Ričardas Čekutis Šaltinis: http://www.respublika.lt/lt/na... 2018-01-14 23:10:43, skaitė 1877, komentavo 5

Svarbiausius praėjusios savaitės pasaulio politikos įvykius ir reikšmingiausias tendencijas specialiai „Respublikai“ komentuoja Nepriklausomybės Atkūrimo akto signataras, politikos apžvalgininkas ir saugumo politikos ekspertas Audrius Butkevičius.

- Paskelbtos naujos lenkų ekspertų išvados dėl 2010 m. prie Smolensko sudužusio Lenkijos prezidento lėktuvo. Išvadose be užuolankų oficialiai skelbiama, kad lėktuvas nukrito ne dėl pilotų klaidos, o dėl viduje įvykusių sprogimų. Todėl klausimas dabar tik toks: kam labiausiai trukdė tuometinis Lenkijos politikos elitas?

- Kaip visada, tai gali būti arba išorės priešas, arba vidaus priešas bei konkurentas. Jeigu darysime prielaidą, kad šis lenkų ekspertų teiginys yra tiesa, tuomet ši tiesa, be abejonės, pirštu rodo į du veikėjus: Donaldą Tuską ir Vladimirą Putiną. Tačiau konstatuokime, kad tokia lenkų ekspertų nuomonė nėra joks siurprizas ar netikėtumas - šita nuomonė dar toli iki ekspertų padarytos išvados buvo labai plačiai pateikiama Lenkijos visuomenei, todėl čia labai panašu į tai, kad ekspertai tiesiog pakartojo dabartiniams politikams naudingą išvadą. Taigi, aš nemanau, kad ši ekspertų išvada sudeda visus taškus ant „i“ Lenkijos prezidento lėktuvo katastrofos istorijoje...

- Tęsiant temą apie Lenkiją, prisiminkime šios savaitės lenkų premjero Mateušo Moreveckio (Mateusz Morawiecki) susitikimą su Europos Komisijos pirmininku Žanu Klodu Junkeriu (Jean-Claude Juncker). Po susitikimo iš esmės niekas nepasikeitė - abi pusės liko prie savo pozicijų tiek dėl Lenkijos teismų reformos, tiek dėl ekonominių migrantų „kvotų“. Vadinasi, nepavykus susitarti, Lenkija vis tiek kažkaip turės būti nubausta? Kaip ir kodėl lenkai bus baudžiami?

- Kitaip ir būti negalėjo. Tokia Lenkijos pozicija yra blogas pavyzdys visiems kitiems, norintiems srėbti iš bendro Europos Sąjungos katilo ir tuo pačiu metu spręsti tik savo asmeninius klausimėlius. Taigi čia reikia suprasti, kad ši situacija nebus išrišta tol, kol nebus aiškaus naujojo ES, dėl kurio bus visuotinai susitarta. Pagal tą schemą, kuri galiojo Lenkijai, o ir Lietuvai, stojant į ES, nei iš mūsų, nei iš lenkų niekas neturi teisės reikalauti tokio lygio paklusnumo, kokio reikalaujama dabar. Ar lenkų įsipareigojimas tokiu pat lygiu paklusti ES vadovybei yra fiksuotas kokiuose nors dokumentuose? Ar Lisabonos sutarties dokumentai tai numato? Žinoma, ne. Štai čia ir yra svarbiausias klausimas - nesusitarus, kokioje Europoje mes visi turime ir norime gyventi, jau yra reikalaujama ypač didelio, beatodairiško paklusnumo, ko gero, netgi didesnio, negu reikalaudavo Tarybų Sąjungos vadovybė iš atskirų vadinamų sąjunginių respublikų. Todėl esu tikras, kad neišsprendus šito klausimo, prasidės labai rimta pertvarka pačioje ES. Iš tikrųjų dabar jau galima drąsiai prognozuoti, kad ES viduje formuosis tam tikras branduolys, kuris per paskutinius 10-15 metų numelžęs Rytų ir Centrinės Europos valstybes, dabar ramiai virškins gautas lėšas ir darbininkus, o mums bus gražia forma pasiūlyta sėdėti pliku užpakaliu ant ledo... Aš manau, kad mitas apie tai, kiek neva daug mums davė Europos Sąjunga, jau nebeveikia netgi pačių didžiausių ES mylėtojų.

- Vengrijos užsienio reikalų ministras Peteris Šijartas (Peteri Szijarto) šią savaitę aptarė migracijos klausimus su savo kolega Vokietijoje Zigmaru Gabrieliu (Sigmar Gabriel) ir vengras pasakė tiesiog sakralinę frazę: „Pagalbą reikia skirti ten, kur yra problemų, o ne problemas importuoti pas mus“. Vokietis jokių rimtų argumentų, kodėl reikia toliau skatinti imigraciją į Europą, pateikti nesugebėjo. Todėl pamėginkime atsakyti į esminį klausimą: kam Vokietijai reikalingi tie visi ekonominiai migrantai?

- Šiuo atveju mes susiduriame su būtinybe vertinti situaciją tam tikrų racionalių sprendimų požiūriu. Dažniausiai skamba atsakymas, esą Europai reikalingi papildomi darbininkai, kad Vokietijos ir Europos ekonomika stringa, nesusitvarko ir pan. Kaip kontrargumentas dažniausiai pateikiamas šis, kad šie žmonės nėra jokie reikalingi darbininkai, nes jie nekvalifikuoti, neparuošti tam, be to, visiems žinoma, kad visiškai nenori dirbti, o tik gauti socialines išmokas, nes yra patys užpumpuoti mitais apie tai, kad vos tik atvykę į Europą, jie viską gaus už dyką. Natūralu, kad šis racionalusis paaiškinimas negalioja. Tuomet lieka paaiškinimas per ideologijas. Bandymai tai paaiškinti įvairių žmogiškų vertybių požiūriu, kad esą mes turime „pabėgėliams“ padėti, juos ginti ir saugoti, nes ten, iš kur pabėgo, jie labai skriaudžiami, yra tiesiog absurdiški. Nes jeigu ir galima kalbėti apie tam tikrų žmogiškų vertybių gynimą, tai reikėtų šitiems žmonėms pirmiausia padėti susitvarkyti pas save namuose, o ne juos atvežti čia, kur jie pakliūva į visiškai svetimą kultūrinę terpę ir labai dažnai yra įtraukiami į įvairias nusikalstamas veiklas. Todėl mums belieka tik ideologizuotas paaiškinimas, kad šiandieninė ES vadovybė yra išaugusi tam tikroje ideologinėje terpėje, kurioje numatyta sunaikinti nacionalines valstybes ir likviduoti tautybes... Žinoma, daug kas tokį paaiškinimą mėgins suvokti kaip sąmokslo teoriją, tačiau daugybė simbolių, naudojamų ES atributikoje ar Briuselio politikų konstruojamoje tikrovėje, labai primena tokių pačių masoniškų simbolių gausą Jungtinių Valstijų naudojamoje atributikoje, piniguose, emblemose ar antspauduose... Todėl esu tikras, kad čia susiduriame su rimta ideologine diversija mūsų visų atžvilgiu, dėl kurios mes, stodami į ES, net nesitarėme. Iškilusią problemą reikia spręsti, tačiau ji turi būti sprendžiama bendru visų ES sudarančių valstybių susitarimu, o ne jiems primetant tam tikrą sprendimą, kuris racionaliai tiesiog negali būti paaiškintas...

- Tačiau tuo pat metu viešai aiškinama, esą migrantų krizė nuslūgo ir problemos tarsi nėra. Bet štai Prancūzija, kurios institucijų kompetencija neabejoja net masinės migracijos šalininkai, oficialiai šią savaitę paskelbė, kad pernai į ją kreipėsi rekordinis skaičius prieglobsčio prašytojų... Vadinasi, mums nuolat meluojama apie migrantų krizės pabaigą?

- Kad meluojama - taip pat nieko naujo, nes visada buvo bandoma spręsti problemas ne racionaliu būdu, o tiesiog ribojant informacijos pateikimą visuomenei. Toks būdas kovoti su prasta situacija yra seniausiai žinomas. Logika čia tokia: jei žmonės Europoje nežinos apie migrantų perteklių ir jiems dėl to neskaudės širdies, tai nebus jokio spaudimo vyriausybėms. Labai gaila, kad tokiu būdu yra kovojama su valstybėmis, priimančiomis kitokius sprendimus. Tai, kad Lietuvoje mes šiandien neturime jokios migrantų problemos, nes nė vienas iš jų čia ilgesniam laikui neužsibūna, dar nereiškia, kad artimiausiu metu tokios problemos neturėsime. Ypač tada, kai migrantų paskirstymas Europos Sąjungoje bus sprendžiamas ir mūsų teritorijos pagrindu. Tai bus daroma ne todėl, kad būtinai reikėtų kažkaip tolygiai išskirstyti migrantų perteklių, o grynai ideologiniais sumetimais. O tai reiškia, kad mūsų populiacija taip pat turi būti atskiesta veikėjais iš Šiaurės Afrikos. Ir, sprendžiant iš šios ideologijos nešėjų entuziazmo, tokios dienos ne už kalnų, o tai mums nieko gero nežada...

- Prasideda ES ir Irano užsienio reikalų ministrų susitikimai. Šiuo atveju ES pozicija Irano atžvilgiu pakankamai aiški: branduolinės programos atsisakymas mainais į sankcijų panaikinimą. Tuo tarpu Jungtinėms Valstijoms to nepakanka - amerikiečiai turi kur kas daugiau reikalavimų Iranui (nuo „žmogaus teisių“ iki „paramos terorizmui“ atsisakymo) ir visiškai atsisakyti sankcijų režimo neketina. Kodėl yra tokių skirtumų tarp ES ir JAV pozicijų Irano atžvilgiu?

- Europa dar nesuvokė savęs kaip geopolitinės pasaulio tvarką lemiančios jėgos. Be to, ES nėra toks naftos išteklių skirstytojas, kaip Jungtinės Valstijos. Iš esmės, šis klausimas atsiremia tik į vieną temą: kaip pasikeis situacija pasaulyje, nuėmus visas sankcijas Iranui ir leidus jam laisvai su visais prekiauti? Taigi čia nėra kalbos apie dar vienos branduolinės valstybės atsiradimą, nei apie kokias nors „žmogaus teises“... Amerikiečiams Iranas rūpi tik tiek - kiek tai yra kontroliuojama jėga. Kadangi Iranas turi savo pasaulio matymą ir savą logiką, o JAV jo negali kontroliuoti, todėl šis klausimas amerikiečiams yra aktualus. O ES virškina ir sprendžia savo vidaus problemas, šiuo momentu neužsiimdama pasaulio pertvarkymu, todėl pernelyg nesidomi klausimais, kurie yra svarbūs JAV.

- Britų ekonomistai paskelbė, kad net apie 50 proc. britų gamybinių kompanijų neišvengiamai didins savo gaminamos produkcijos kainas. O kodėl pas mus šiuo klausimu - visiška tyla ir ramybė? Kaip mums taip pasisekė, kad nuo euro įvedimo laikų niekas nepabrango?

- Mūsų ekonomistai yra labai stipriai ideologizuoti, todėl jie negali pasakyti, kad viskas brangsta milžiniškais tempais. Kaip tu gali kalbėti apie pabrangimą, jeigu esi išlaikomas bankų ir politikų, kurie visa tai suvoks, kaip smūgį sau į paširdžius? Lietuvoje net ir buitiniu požiūriu įvertinus situaciją, kiekvienas žmogus gali pasakyti, kad absoliučiai viskas pabrango mažiausiai tris kartus lyginant su tais laikais, kai mes turėjome litą - pabrango visos paslaugos, maisto produktai, pramonės gaminiai ir visa kita. Tačiau neverta tikėtis, kad tai viešai „pastebės“ ir kokie nors mūsų politizuoti ekonomistai.

- Londone šią savaitę sulaikytas vienas svarbiausių buvusio Prancūzijos prezidento Nikola Sarkozi patikėtinių. Jis apkaltintas finansinėmis machinacijomis, taip pat ir organizuojant bei finansuojant paties N.Sarkozi rinkimų kampaniją už velionio Libijos vadovo Muamaro Kadafio pinigus... Ar tai įprasta praktika Vakarų politikoje: imti pinigus, o po to atsikratyti savo kreditoriaus?

- Mums čia reikėtų peržiūrėti visus pokalbius Libijos karo laikais, kadangi tuomet šį klausimą būtent taip ir aptarinėjome. Jau tada niekam nebuvo naujiena, kad M.Kadafis finansavo N.Sarkozi rinkiminę kampaniją, o šis vėliau pasielgė pagal geriausias mafijos tradicijas ir savo kreditorių puolė bombarduoti, dėl ko M.Kadafis ir buvo vulgariai nudobtas... Čia reikia stebėtis ne tuo, kad tai įvyko, bet tuo, kodėl šis klausimas viešinamas būtent dabar. Žinoma, už to stovi kažkokia politinė intriga, kurios galai į paviršių turėtų išlįsti artimiausiu metu. Taigi palaukime ir, manau, sužinosime, kodėl dabar šis N.Sarkozi vyrukas sulaikytas ir kodėl šis klausimas dabar viešinamas.

Parengta pagal savaitraštį „Respublika“