Autorius: Kristina Sulikienė Šaltinis: https://visuomenedotcom.wordpr... 2015-02-09 12:45:35, skaitė 6460, komentavo 1
Nuotr. Aistė Ramoškienė dėl Lietuvos institucijų beveik nusikalstamo abejingumo penkeri metai negali susigrąžinti sūnaus, nors pagrindų jį laikyti globoje teismas nenustatė.
Kol Birutė Vėsaitė FB platybėse virkauja, kokia gera yra Bernavernet įstaiga, nes jai sakė vienas žmogus, kurio žmona estė ten dirba, ir kaip Birutė Vėsaitė gali duoti nežinau ką, už tai, kad tai yra tiesa, jog atima vaikus tik iš alkoholikų, narkomanų ir psichinių ligonių, visiškai sveika ir nuostabi mama Aistė Ramoškienė penkerius metus mato savo sūnų kelis kartus per metus.
Vaikas išbogintas pas lesbietes, kurios jau siekė vaiko pripažinimo invalidu: o juk už neįgaliuosius Bernavernet dar daugiau mokės!
Šiandien, 2015 m. vasario 9 d., Aistė Ramoškienė, kaip Lietuvos Respublikos pilietė, nuvyko į Lietuvos ambasadą Osle, patarimo, pasikalbėti dėl vaiko.
Į ambasados pastatą jos neįleido – tarsi ji būtų Bin Ladenas!
“Įėjau tik kai labai griežtai pareikalavau, kad mane, Lietuvos pilietę, įleistų. Kitaip jie manęs fiziškai į pastatą neleido, man susidarė įspūdis, jog jie labai kažko jau bijo”.
Ir iš tikrųjų: būtent Lietuvos ambasada Norvegijoje nekovoja dėl vaikų, nedalyvauja nei teismo, nei savivaldybių procesuose, kai svarstomi Lietuvos piliečių grobimo atvejai, tarsi tie piliečiai – vaikai Lietuvos Respublikai nepriklausytų, ir pase įrašyta Konstitucijos 13 str. būtų niekinė ir negaliojanti norma.
Aistė Ramoškienė TV pagalbos kvietimu vasario 5-8 dienomis lankėsi Lietuvoje, nusifilmavo studijinėje laidoje, ir “išdėjo” visą Lietuvos institucijų neveikimą į dienos šviesą: nuo vertėjos Neringos, kuri kišosi į vaiko grobimo procesą, ir davinėjo neteisingus patarimus, iki ambasados neveikimo.
Tą patį liudijo ir skype į laidą skambinantys lietuviai: jog Lietuvos ambasada apsimeta, jog ji Norvegijoje neturi jokių galių: nors ambasados teritorija yra Lietuvos Respublikos, ir Aistė Ramoškienės šiandien bandyta neįleisti į Lietuvos Respublikai priklausančią teritoriją.
Ką tai reiškia?
Jog Odeta Tarvydienė, kuri su Lietuvos ambasadomis keičiasi informacija, tačiau jos neteikia tėvams ir artimiems giminaičiams, jaučia savo susikurtos “sistemos” galą?
Juk Osle į gatves išėjo beveik visi ten esantys lietuviai, riaušių policija netgi autobusus su lietuviais ir kitų tautybių žmonėmis, stabdė ir atiminėjo plakatus: nes tiesa yra per skaudi, ar ne?
Aistė Ramoškienė būdama Lietuvoje nesnaudė: TV pagalbos siūlomo teisininko ištiestą pagalbos ranką priėmė, todėl artimiausiu metu ne Bumbulio, o pas lesbietes augančios Jonuko byla gali pasidaryti prioritetine. O joje jau penkerius metus niekas nedaroma: ambasada nesikiša, nes laiko, jog jie, gindami savo piliečius ir vykdydami savo pareigas, “darys spaudimą teismui” – nors iš kur toks susireikšminimas, tai klausimas, nes Lietuvos ambasada neturi jaustis Norvegijos dalimi, jie yra Lietuvos atstovybė, ir atstovauja Lietuvai, ir jeigu reikia, daro spaudimus netgi iki notų rašymo.
Odeta Tarvydienė irgi tarsi miega ir nežinia ko laukia: kur jos prašymas byloje dėl jurisdikcijos Lietuvai perdavimo?
Šiandien į asmeninę paskyrą parašė parlamentarė Orinta Leiputė, kuri siekia Kauno mero posto, tai pirmiausia, ką išgirdau, tai panegirikos Odetai Tarvydienei, kurią ji matė tik vieną kartą gyvenime. Geras įspūdis susidarė iš to, jog moka gražiai pakalbėti. Kai pradėjau vardinti jos neveikimą kad ir mano dukterėčios byloje, kai rašinėjo užklausimus į Prancūzijos institucijas, kurios neatsakingos už vaikų globą – tai neturėjo ką atsakyti, tada jau kad pati gerai viską žinote, kovokite. Pasimetė moteris.
O ką veikia Odeta Tarvydienė ir Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba? Už ką jie gauna atlyginimus? Kad gražiai šypsotųsi TV kameroms ir pasakotų apie nieką: kaip nieko nenuveikė, nes nieko negali? Tai jeigu nieko negali, tai už ką algą gauna?
Ir gal laikas valdantiesiems peržiūrėti kadrus, esančius tokiose svarbiose kėdėse, o ne plyšauti apie kažkokias Hagos konvencijas? Kaip tuomet pasirašius Hagos konvenciją pasikeis Lietuvos ambasadų elgesys? Ogi niekaip. Nes jų nekultūringumą lemia vidinės kultūros nebuvimas, ir diplomato darbo nesuvokimas. Jie suvokia, kad jie ten tam, yra kad gautų sočią algą. Viskas. O ką dirbti toje vietoje – ne mūsų, esą, piliečių reikalas.
Tačiau taip būti neturi.Priverčiau Lietuvos ambasadą Prancūzijoje dirbti, priversime visi ir Norvegijoje kavos gėrėjų klubą dirbti.
Bus daugiau