Daugiapartinė nekrofilija: Lietuvą jie jau užmušė, o dabar vis dar prievartauja jos kūną

Autorius: Algimantas Lebionka Šaltinis: http://lebionka.blogspot.lt/20... 2017-07-28 08:15:06, skaitė 1457, komentavo 1

Pernai iš Lietuvos išvyko 50000 jos piliečių. Pagal emigracijos tempus pirmaujame Europoje, lenkiame Siriją (pabėgo 1/4 gyventojų, iš Lietuvos - 1/3), kur 6 metus vyksta karas. Citadele banko apklausa parodė, kad 46% verslo atstovų mano, kad didžiausiu socialiniu pavoju per artimiausius penkis metus bus gyventojų emigracija.

Lietuvą jie jau užmusė, o dabar vis dar prievartauja jos kūną

Lietuvos valdymas man primena profesoriaus Preobroženskio namo bolševikinį valdymą Michailo Bulgakovo romane „Šuns širdis,“ Bulgakovo profesoriui Šarikovą pavyko išoperuoti ir apsaugoti aplinkinius nuo šio eksperimentinio siaubūno su šums širdimi, deja, mums nepavyks nei išoperuoti partinių šarikovų, nei išplėšti iš šių nekrofilų nagų mirusios Lietuvos kūno ir ją reanimuoti.

Lietuvą per paskutinį dešimtmetį nužudyti pavyko trijulei: socdemams, konservatoriams ir karo ištroškusiai panelei-blondinei, padedant įvairaus plauko, uspaskiniams, paksistams, liberastams ir kitokiems partiniams pedera....

Iš pradžių buvo sunaikintas Lietuvos raumenynas – pramonė, atjungtas energijos tiekimas – Ignalinos AE, apribotas deguonies patekimas – nutraukti prekybiniai ryšiai su Rusija, o galiausiai, sunaikinta kraujotakos sistema – finansai, kai sunaikinus savo bankus, mirštančios Lietuvos organizmas buvo prijungta prie Europos CB kraujo apykaitos aparato ir į Lietuvą paleistas užnuodytas svetimas kraujas – eurai.

Kaip ir prognozavo dar nuo sovietmečio likę keli protingi ekonomistai, Lietuvą ištiko klinikinė mirtis. Jos atgaivinti nebeįmanoma, o jau mirusios Lietuvos kūną vis dar prievartauja partiniai nekrofilai.

Fiziologinė Lietuvos mirtis neišvengiama, nes ji dabar atiduota ne reanimatologams, o į rankas policininkui ir būriui kaimo buožių, to mažiausiai išsilavinusio, godžiausio ir kvailiausio išnaudotojų klano.

Potiomkino kaimas Lietuvoje

Reikia klausti ne kodėl iš Lietuvos bėga, o kodėl kažkas dar čia pasilieka.

Kolchozų pirmininkų žemgrobių vaikai, tapę Lietuvos žemvaldžiais į valdžia Lietuvai mirus atėjo, nes jiems dar nusimato ES išmokos. Jiems leido ateiti, nes jie visada už tas išmokas tarnaus Briuselio globalizmui, ypač kartu su savo bendraminčiais žaliaisiais, gyvenančiai iš įvairiausių sorošinių fondų (Europos parlamente, mano manymu, tai didžiausių lytinių ir protinių iškrypėlių frakcija).

Lietuvio smegenyse, mūsų genetinėje atmintyje, dar gyvena laisvas žmogus, šios žemės, šių ežerų, šių miškų ir upių šeimininkas. Gyvena antagonistas naujiems buožėms-karbauskiams. Jis maištauja, jis nenori būti šių naujųjų dvarininkų cholopu, baudžiauninku, gyventi jų įkurtuose Naisių tipo kumetynuose.

Jei Lietuva sunaikinta, ji mirusi, koks skirtumas kur būti kumečiu? Aišku, kad geriau būti vergu ten, kur sočiau, šilčiau, laisviau.

Teisingas advokato Česlovo Okinčico pastebėjimas

Advokatas Česlovas Okinčicas Lietuvos nykimo priežastį atranda Lietuvos verslininkų mentalitete.

Okinčicas dienraščiui „Respublika“pasakė:

„...Lenkijoje 3-5 procentų pelnas laikomas labai geru pasiekimu. Tai liečia ir pramoninių prekių gamybą, ir maisto pramonę. Mūsų verslininkai pripratę prie pelno, kuris ne mažesnis nei dešimt procentų. Aš tai matau iš įvairių statybinių konkursų, kompanijų teikiamų pasiūlymų: paskaičiavus visas išlaidas pridedamas bent jau dešimties procentų pelnas. Tai - taisyklė.

Žinoma, gerai, kad laisvoji rinka numato galimybę siekti kuo didesnio pelno, bet klausimas, kieno sąskaita tai daroma. Kai jūs klausiate, kodėl Lenkijoje viskas kainuoja pigiau, mūsų verslininkų, ūkininkų noras uždirbti kuo daugiau yra sudėtinė didesnės kainos dalis. Jeigu mūsų gamintojai sumažintų savo pelnus, tai, be abejo, būtų į naudą vartotojams.“

Lenkijoje minimalus mėnesinis atlyginimas yra 453 eurai, Lietuvoje - 380 (apie 250 tūkst. gyventojų neuždirba ir tiek). Vidutinė mūsų senatvės pensija (255 eurai) vos 28 eurais didesnė už mažiausią Lenkijoje. Prekių, maisto, vaistų ir paslaugų kainos Lenkijoje maždaug trečdaliu mažesnės negu Lietuvoje.

Vos prieš dešimt metų mes dar niekuo nenusileidome lenkams!