Udo Ulfkotte in memoriam

Autorius: Algimantas Lebionka Šaltinis: http://lebionka.blogspot.ru/20... 2017-01-17 14:23:32, skaitė 2648, komentavo 1

Sausio 13 dieną ištiktas širdies smūgio mirė žymus vokiečių publicistas, Angelos Merkel migracinės politikos ir Vokietijos islamizacijos kritikas, sąžiningiausias žmogus Udo Ulfkotte.

Merkel režimas sukūrė visas sąlygas, kad šis didvyris būtų persekiojamas savo šalyje, kad jis būtų nuolatos terorizuojamas už tiesos sakymą. 

Liberal-fašistinis Merkel režimas pasiekė savo – Udo Ulfkotte širdis neatlaikė...

Udo Ulfkotte gimė 1960 metų sausio 20 dieną Lippštate, Šiaurės Reinas-Vestfalija. Jurisprudenciją ir politiką studijavo Freiburgo ir Londono universitetuose, buvo laikraščio Frankfurter Allgemeine Zeitung (FAZ) redaktoriumi. Vokietijos kanclerio Helmuto Kolio vyriausybės patarėjas. Jis dėstė Liuneburgo universitete, buvo Vokietijos organizacijos kovojančios prieš islamizaciją Pax Europa aktyvus dalyvis. Yra gyvenęs Irake, Irane, Afganistane, Saudo Arabijoje, Omane, Jungtiniuose Arabų Emiratuose, Egipte ir Jordanijoje.

Udo Ulfkotte su savo knygomis "Krisenherd nahost" ("Artimieji Rytai - konfliktų židinys"), "VerschluBsache BND" ("Įslaptinta byla BND") ir "Marktplatz der Diebe" ("Vagių turgaus aikštė") Udo Ulfkotte išgarsėjo kaip populiarus autorius.

2003 metais Buvo išleista pirmoji Udo Ulfkotte knyga lietuvių kalba: „Taip meluoja žurnalistai.“

https://www.youtube.com/watch?v=N1axeFkDEPE

Šioje knygoje autorius „pateikia daugybę faktų, akivaizdžiai rodančių, kaip žiniasklaidos priemonės dėl reitingų, didelių tiražų manipuliuodamos informacija apgaudinėja skaitytojus, televizijos žiūrovus ir radijo klausytojus. Autoriaus sukaupti ir šokiruojantys, ir linksminantys pavyzdžiai, kruopščiai išnagrinėti užkulisiniai faktai knygoje"„Taip meluoja žurnalistai" leidžia skaitytojams žvilgtelėti į šiuolaikiškos (dez-)informacijos mašinerijos mechanizmą. Visi, ir žiniasklaidos atstovai, ir vartotojai, turi nedelsdami keisti mąstyseną. Žinoma, be žurnalistų visuomenė neišsivers, tačiau, kad informacija nebūtų vien ginklas kovoje dėl valdžios ir įtakos sferų, reikia neprarasti budrumo ir išlaikyti atstumą, iš kurio galima vertinti kritiškai. Jau seniai žurnalistai ne informuoja apie tikrovę, o kuria tariamą tikrovę. Šioje knygoje Udo Ulfkotte rašo, kokį produktą žiniasklaida mums kasdien pateikia kaip informaciją. Pasirodo, jog dažnai tai būna įžūliai išgalvotas melas. Vaikantis populiarumo ir didelių tiražų, akivaizdžiai manipuliuojama informacija, papirkinėjama, slepiama tai, kas žurnalistui ar jo užsakovui nenaudinga, o išgalvojama tai, kas naudinga.“ (citata iš knygos anotacijos)

http://www.mintis.eu/kiti-socialiniai-mokslai/152-taip-meluoja-zurnalistai.html

Knyga „Pabėgėlių industrija“ (2015)

Aurorius sako: „Aš pabėgėlis savo šalyje. Man du kartus teko pervažiuoti pagal policijos rekomendacijas. Mane nori nužudyti. Ypač musulmonai. Be to ne tik Vokietijoje, bet visame pasaulyje. Taip pat ir politikai ir ne tik kairiosios krypties“.

Udo Ulfkotte knygoje „Pabėgėlių industrija“ atveria užkulisius įstaigų, kurios išmušinėja pelną iš milijardinio verslo su pabėgėliais. Jo nuomone iš „pabėgėlių industrijos“ pelnosi politikai, žurnalistai ir socialiniai susivienijimai.“

Autorius rašo: „Vokietijos Raudonasis kryžius, Caritas, Diakonie ir kitos labdaringos organizacijos, dirbančios  su pabėgėliais, turėjo 140 milijardų eurų metinę apyvartą ir davė darbo 2,3 milijonams žmonių. Palyginimui, Vokietijos automobilių pramonėje dirba iš viso 738 000 žmonių. Ir netgi didelis koncernas „Siemens“, su filialais 167 valstybėse ir 343.000 darbuotojų skaičiumi, pasiekia vos 70 milijardų eurų metinę apyvartą.“

https://www.youtube.com/watch?v=CcCtzsCIhwQ

https://www.youtube.com/watch?v=oBYizoSr1Xg

„Iš pabėgėlių antplūdžio gauna naudą ir partijos, ir politikai. Kas trečias Bundestago politikas, Ulfkotte žodžiais, yra valdybos narys, arba turi vadovaujančią funkciją pabėgėlių industrijos socialinėje srityje.“

Ulfkotte sako: „Ko visuomenė nežino: partijos skatina savo politikus užimti postus stebėtojų valdybose, arba tapti konsultantais, nes ne mažiau, kaip ketvirtadalį gaunamų pajamų jie privalo atiduoti į partinę kasą. Taip užslėpto finansavimo keliu per narius, turinčiais deputato vietą, į partinę kasą patenka maždaug tiek pat lėšų, kiek per nario mokesčius.“

Ulfkotte žodžiais, „dabar išlaidos vienam pabėgėliui, jeigu jas sąžiningai sumuoti, siekia 3,5 tūkstančių eurų per mėnesį. Jeigu apskaityti visas dar nenumatytas išlaidas, kaip pavyzdžiui “traumuotų pabėgėlių psichoterapiją”, tada, tik vienam milijonui pabėgėlių, tai išsilies į 42 milijardus eurų per metus. Ši suma atitinka biudžetams ne mažiau 11 Vokietijos valstybinių įstaigų: Šeimos ir jaunimo ministerijos, Sveikatos apsaugos ministerijos, Finansų ministerijos, Aplinkos apsaugos ministerijos, Federalinės ekonomikos ministerijos, Užsienio reikalų ministerijos, Vokietijos Bundestago, Federalinės teismo palatos, Federalinio Prezidento kanceliarijos, Federalinio konstitucinio teismo ir Bundesrato.“

„Kitas palyginimas, kad įvertinti išlaidų apimtį: 42 milijardai eurų yra būtini Vokietijos valstybei bedarbystės pašalpų išmokėjimui.“

Ulfkotte mano, kad  „prieglobsčio suteikimo sistema suvalgys mūsų ateitį, ateitį mūsų vaikų ir anūkų. Tuo metu, kai vieni gauna riebius pelnus, gyventojams gresia pasinėrimas į skurdą, nes valstybė nesuteiks jokios pagalbos, jeigu kalba eina apie išmušimą pinigų plėšriam aštuonkojui – pabėgėlių industrijai.“

Udo Ulfkotte ir Stefan Schubert knyga „Nusikalstamumas nesant sienų“ (Grenzenlos-kriminell) (2016)

https://www.youtube.com/watch?v=e65QsK2m2hI

2016 metų rudenį dienos šviesą išvydo paskutinioji Udo Ulfkotte knyga, kurios bendraautorius buvęs policijos darbuotojas Stefan Schubert, „Nusikalstamumas nesant sienų“ (Grenzenlos-kriminell).

„Kažkas turi pasakyti žmonėms teisybę“, kad Vokietijoje „dar niekada tiek piliečių neįsigijo licenzijų ginklams. Niekada anksčiau nepirko tiek seifų. Niekada anksčiau tiek daug žmonių neužsirašė į kovos menų mokyklas. Niekada nebuvo parduota tiek aerozolių. Žmonės supranta, kad reikia rūpintis savo saugumu. Ir tai teisinga!“, - sako nesenai dienos šviesą išvydusios knygos autoriai - žymus žurnalistas Udo Ulfkotte ir kriminalistas Stefan Schubert.

„Tai saugaus gyvenimo pabaiga“, pasakoja autoriai anonsuodami leidyklos „Koop-verlag“ puslapyje savo naują knygą. 

Autorių žodžiais, politikai ir spauda žaidė žaidimus su piliečių saugumu. Neturintys sąžinės politiniai veikėjai atidarė sienas ir į šalį įleido nusikaltėlius bei teroristus. Nusikaltimai įgijo neregėtus mastus. Paaiškėjo ir tai, kad valstybė nebegali apsaugoti savo piliečių. 

Udo Ulfkotte ir Stefan Schubert parodė, kokia iš tikrųjų yra rimta padėtis. Jie išanalizavo informaciją iš įvairių šaltinių, be to, slaptus specialiųjų tarnybų dokumentus, bendravo su insaideriais ir policininkais. „Gauti rezultatai sukrečiantys. Nusikalstamumas pasiekė neregėtą lygį“.

„Policija nebegali mūsų apsaugoti“, konstatuoja autoriai. Politikai ir MIP, jų žodžiais, bando nutylėti šį faktą. Nusikaltėlių kilmė sistematiškai nutylima, statistika falsifikuojama, o policininkai savo darbe priversti prisitaikyti prie sistemos.

Įžymus Vokietijos žurnalistas, daugelio bestselerių autorius dr.Udo Ulfkotte, pristatydamas savo naują knygą „Grenzenloss Kriminel“ (Nusikalstamumas nesant sienų), kurią parašė kartu su buvusiu policijos darbuotoju Stefan Schubert, pažymėjo, kad „Politikai ir masinės informacijos priemonės sako mums: Dėl masinės migracijos niekas nesikeičia. Atviros sienos-tai puiku! Pabėgėlių srautai tai pliusas. Niekas iš „Biodeutschen“ neturi keisti savo gyvenimo. Kiekvienas gali vaikščioti bet kuriuo paros laiku, bet kuriame mieto rajone. Moterys per daug nerizikuoja. Automobiliai nebus pavogti arba apšaudyti. Mes gyvename geriausiame iš visų pasaulyje! Bet šis melas nesutampa su tuo, ką pergyvena žmonės kiekvieną dieną. Kad atėjo įprastinio gyvenimo pabaiga, saugumo jausmo pabaiga – tai patirtis.“

Žurnalistinio tyrimo rezultatai akivaizdūs: islamo valstybė jau senai šeimininkauja Vokietijoje, šariatas praktikuojamas Vokietijoje, radikalūs musulmonai treniruojami Bundesvere, realiai gresia pilietinis karas, turkų ir libaniečių nusikaltėlių gaujos dalinasi Vokietijos teritoriją, kuria No-Go teritorijas, 600000 nelegalių migrantų, kuriems nesuteiktas prieglobstis, nėra deportuojami iš Vokietijos, Vokietijoje veikia ROCKER klubai “Osmanų Vokietija”, kurie skelbia siekį užkariauti Vokietiją.

Jų knyga, autorių nuomone, „tėra lengvas pasivaikščiojimas“, ji švietėjiška. Tai informacinis priešnuodis kairiųjų liberalų valdomai valstybei ir jų kontroliuojamoms MIP. Kiekvienas turi gydytis pats, gydyti savo gimines, pažįstamus ir draugus. „Dar niekas neprarasta! Mes turime teisę saugiai gyventi pasaulyje! Mes turime teisę gyventi nebijodami.“ – rašo autoriai šios knygos anotacijoje.

Tik pasirodžius knygai, knygų platinimo tinklas “Amazon” boikotavo knygą, bet šiuo metu ji jau yra platinamųjų knygų sąraše.

Savo interviu RT Udo Ulfkotte papasakojo apie savo konfliktą su Facebook administracija.

Udo Ulfkotte pasakoja: „Aš paskelbiau Facebook pranešimą su reklama savo naujos knygos, kurią parašiau kartu su buvusiu policininku. Savo puslapyje aš tiesiog papasakojau apie jos turinį. Bet jie ėmė ir užblokavo mano paskyrą. Mūsų teisingumo ministerija ne kartą skelbė, kad, jei vartotojai talpins į Facebooką politiškai nekorektiškus pranešimus, jų paskyros bus blokuojamos. Dabar tai įvyko su manim“, – pasakė žurnalistas.

Jo žodžiais, tas pats vyksta su šimtais ir tūkstančiais kitų vartotojų. „Tokia dabartinė situacija taip vadinamose laisvose demokratinėse valstybėse, kur yra MIP ir žodžio laisvė. Tokia šiandien yra Vokietijos realybė“, – pabrėžė Udo Ulfkotte.