Aš Vilniaus rainiukas. Kai sėdėjau dienų dienas ant palangės, svajojau apie laisvę. Dabar aš laisvas, bet iškastruotas, išdezinfekuotas, su apipjaustyta ausimi. Norėjau pas kates, pabėgau iš šeimininkų, o dabar man tų kačių nebereikia. Kokia tai laisvė, koks tai gyvenimas?!

Aš kvaiša maniau, kad tos moterėlės, kurios sukinėjasi apie šiukšlynus prie Neries, Antakalnio mikrorajone, tai mūsų katinų mylėtojos. Koks aš naivus! Šiame mieste, kur viešpatauja godūs apsivogę liberalai, niekas nieko nemyli, visi myli tiktai pinigus, o, kadangi, sąžiningai tų pinigų užsidirbti nemoka ir nesugeba, tai visokiais būdais stengiasi pinigus pavogti iš biudžeto. Tai liberalų gyvenimo būdas.

Kai jau buvo viskas išgrobta ir išvogta mieste, jie sugalvoja iš pirmo žvilgsnio smulkut smulkutėlę vagystę – tą vozonę su mumis katinais. Kastravimas – 50 eurų, ausies kirpimas – dar 20, skiepijimas – koks šimtas, dar dehelmintizavcija, kitų parazitų ir ligų išgaudymas – dar ne mažiau šimtinės. Žiūrėk, iš vieno katino rainiuko jiems nuovirų koks šimtas eurų į kišenę. O dabar padauginkite 100 eurų iš 10 ar 20 tūkstančių katinų! Štai ir liberalų artelė „Ragai ir kanopos“ su visais katinų gaudytojais Šimašiais-Šarikovais Poligrafais Poligrafovičiais. Geriau tuos pinigus vaikams atiduotų, nuskurdintiems seneliams, bet ne, geriau mus Vilniaus rainiukus luošinti ir mūsų sąskaita vogti.

Ar žinote, kuo katinėlis nuo liberalo skiriasi? Nežinote? Tai aš, Vilniaus rainiukas, jums paskysiu: mes rainiukai, kai prišikame, tai labai gražiai ir tvarkingai savo kakučius užkasame, o liberalai šika į dešinę ir į kairę, ir net nemano viso to užkasinėti.

Vilniaus Rainiukas