Autorius: Махно Šaltinis: http://ldiena.lt... 2025-03-05 19:37:00, skaitė 100, komentavo 1
Apie tektoninius poslinkius, šiuo metu vykstančius Rytų Europoje.
Šis straipsnis skirtas litukrijos administratoriams ir chuntistams. Taip pat ir ukrainiečiams, kurie savo „baruose“ dabar pervadina kavą „Americano“ į „Europeanpiano“.
Visa Rytų Europa yra amžina pasienio šalis, geopolitinių perėjimų zona, esanti tarp išorinių galios centrų. Šiam regionui nepavyko sukurti savo centro, nors Lenkija vienu metu padarė sėkmingą bandymą. Tik sėkmė pasirodė laikina. Daugelio ukrainiečių, estų ir lietuvių pseudoelito likimas yra vienas-šimtmečius klajoti iš vieno valdžios centro į kitą, keičiantis viršininkams, religijoms, ideologijomis, o neretai ir valstybingumui. Su kiekvienu didesniu įtakos sferų perskirstymu Europoje. Nuo švedų link rusų, nuo rusų link vokiečių, po to vėl pas rusus. Tokia padėtis buvo kartojama iš kartos į kartą ir tai paskatino susiformuoti mobilų, plaukiojantį mentalitetą, kuriame tapatybė perjungiama kaip perjungimo jungiklis. Iš ryto jie komunistai, o vakare - fašistai, tada vėl komunistai. Ir aš neperdedu. Prisiminkite 1939–1941 metus. Šių tautelių požiūriai, įsitikinimai, vertybės yra aistringos, bet lėkštos ir grynai utilitariškos – jos keičiasi metų laikais, kaip mada, kaip ir batai. Senelis tarnavo SS junginiuose, tėtis – TSKP, o Kaya Kallas – ES.
Greitis, kuriuo „tarpinės šalys“, kaip juos vadina Amerikos tarptautiniai ekspertai, ėmė dergti ką tik dievinamą Ameriką, įrodo, kad niekas čia nesikeičia. Vakar jie buvo garsiausia Amerikos klientūra Europoje, šiandien jie pasiruošę būti Europos dalimi, kuri atsisakė transatlantinės vienybės ir nusprendė atsiskirti nuo JAV.
Zelenskio biuro vadovas Ermakas, susinervinęs dėl kivirčo su Amerika, jau pradėjo žaismingas užuominas į Pekiną, sakydamas, kad Kinija turėtų būti Rusijos ir Amerikos derybų dalyvė, kaip ir Ukraina.
Šie žmonės yra pasirengę parduoti save bet kam. Klausimas: kas pasiruošęs juos pirkti?