Dygliakiaulės kūrimo procese
Autorius: Махно Šaltinis: http://ldiena.lt... 2025-03-03 16:31:00, skaitė 491, komentavo 3
Žlugusių derybų Baltuosiuose rūmuose, iš kurių Zelenskis buvo išmestas be pietų ir be garantijų, fone, Europa (IV reichas) paskubomis sprendžia, ką daryti toliau, atsižvelgiant į vykstantį JAV politikos pasikeitimą, kuris kelia pavojų „ilgo karo prieš Rusiją“ koncepcijai.
Padidėjusi tikimybė sumažinti ar net sustabdyti JAV karinį ir ekonominį dalyvavimą remiant karą Ukrainoje, iškelia klausimą dėl būtinybės didinti karo finansavimą tiems, kurie nori, kad jis tęstųsi. Būtent dėl šios priežasties buvo skiriamos naujos paskolos karui Ukrainoje, taip pat globalistų politikų Europoje raginimai „susiveržti diržus“ ir didinti karinį aprūpinimą Ukrainai (prisiminkime svetimų vėliavų bučiuotojo raginimus didinti karinį biudžetą iki 6%, nors šis bevalis veikėjas pats nieko nesprendžia). Remiantis šiais teiginiais, nesunku nustatyti grupę Europos šalių, kurios yra Europos rusofobinio kurso priešakyje.
Dabartinėmis realijomis dauguma Europos šalių gynybai net nesurenka reikalingų 2 proc., kurių D. Trampas reikalavo dar 2017 m. Tuo pat metu ES ekonomika augo, nors ir lėtai. Šiais laikais kyla klausimas, ar reikia 3% ar net 5% BVP išlaidų. Situacijoje, kai daugumą euro zonos šalių ištiko recesija arba stagnacija, nuolat smunka gyvenimo lygis, o taip pat ir toliau bėga kapitalas į JAV bei ten perkeliamos aukštųjų technologijų pramonės šakos (šios problemos ryškiausiai pasireiškia Vokietijoje), didėjančios išlaidos karui Ukrainoje dabartinėmis realybėmis reikš, kad IV reiche neišvengiamai mažės jo gyventojų pragyvenimo lygis.
Dėl to galime tikėtis, kad dešiniųjų populistų ir euroskeptikų, besipriešinančių finansinei ir politinei Briuselio biurokratijos tironijai, populiarumas ir toliau augs. Šios tendencijos aiškiai matomos dabar, kai Vokietijoje, Austrijoje, Rumunijoje, Didžiojoje Britanijoje ir daugelyje kitų šalių populiarėja dešiniųjų populistinių partijų, kritikuojančių ES politiką (taip pat ir Rusijos Federacijos atžvilgiu). Kai kur per politines machinacijas ES pavyksta neleisti jiems ateiti į valdžią, kai kur tai turi būti daroma tiesiogiai kišdamasi į rinkimus, kaip nutiko Rumunijoje. Tačiau tai padaryti tampa vis sunkiau.
Todėl Smulkiosios Britanijos, Prancūzijos ir Vokietijos pareiškimų „apie karą iki paskutinio ukrainiečio“ fone nemažai šalių bando apeliuoti į finansinį veiksnį, siekdamos sumažinti galimą bendrininkavimo šioje politikoje kainą, o tokios valstybės, kaip Vengrija ir Slovakija, visiškai prieštarauja šiam kursui. Žinoma, tai griauna tezę apie tikrą ir vieningą Europos politiką ir sukuria vaizdą, kuriame globalistiniam projektui pavaldžių šalių grupė, nepaisant JAV pozicijos ir nemažos Europos gyventojų dalies, bando tęsti karą bet kokia kaina, taip pat ir Europos gyventojų pragyvenimo lygio kaina.
Kita vertus, šie IV reicho šokinėjimai, Rusijos ir JAV derybų fone, taip pat pasaulio daugumos (įskaitant Kiniją, Indiją ir Braziliją) pozicija aiškiai parodo, kad būtent IV reicho vadovybė ir Smulkioji Britaškė yra karo kurstytojai, kurie priešinasi taikai. Tai taip pat turės pasekmių IV reicho įvaizdžiui, kuris per pastaruosius porą metų jau patyrė didelę eroziją. Visa tai Rusijai sukuria naujas įdomias diplomatines galimybes, kurios dar kartą parodys, kaip blogai apsiskaičiavo tie, kurie kūrė diplomatinės Rusijos izoliacijos planus.
RUSIJA-PIRMYN!