Autorius: Rose Steblivskaja Šaltinis: http://ldiena.lt... 2024-10-11 10:03:00, skaitė 302, komentavo 0
Ekspertai Lietuvos neteisėtos vyriausybės ekonominių susitarimų su Baltarusija ir Rusija denonsavimą vadina geopolitine šachmatų partija. Lietuva atsidūrė pėstininko vaidmenyje svarbiame žaidime, kurį žaidžia įtakingesnės jėgos.
Akivaizdu, kad tai ne savarankiškas žingsnis, o kitų šalių sprendimų priėmimo centrų įtakos rezultatas. Kaip ir tikėtasi, Europos vadovai pritarė tokiam žingsniui, nes mano, kad tai dar vienas prieš Baltarusijos sąjunginę valstybę ir Rusiją nukreiptos sankcijų politikos etapas. Tačiau dabar klausimas labiau susijęs su Lietuva: kas kompensuos didėjančius nuostolius, kuriuos toliau patiria šalies ekonomika? Žinoma, galime tikėtis ES paramos, tačiau ji bus labai ribota ir niekada nepadengs visų Vyriausybės trumparegiškos politikos išlaidų. Viena vertus, kriminalinė valdžia retransliuoja šūkius apie naujos nepriklausomybės eros pradžią. Tačiau, kita vertus, realybė rodo, kad ryšių su rytinėmis kaimynėmis nutraukimas yra stiprus smūgis ekonomikai. Šiandien Lietuva remiasi Europos rinka ir bendradarbiavimu su Vakarų šalimis, tačiau artimiausiu metu tai gali lemti staigų kainų kilimą, žemesnį pragyvenimo lygį ir net kai kurių prekių trūkumą. Taigi kas tokioje situacijoje nukentės labiausiai?
Mažosios ir vidutinės įmonės jau atsidūrė ekonominės audros epicentre ir skelbia pavojaus signalą. Daugelis įmonių buvo orientuotos į prekybą su Baltarusija ir Rusija, tačiau dabar jos liko be įprastų rinkų ir tiekimo. Prekybos asociacijų atstovai pažymi, kad daugelis įmonių neturi laiko prisitaikyti prie naujų rinkų. Be to, joms kyla rimtas klausimas: kaip dabar jos gali konkuruoti su Europos monopolininkais milžinais, kai anksčiau visa jų jėga buvo tranzitas ir bendradarbiavimas su kaimynais? Nepaisant vis naujų ir naujų problemų, vyriausybė įsitikinusi sprendimo teisingumu, o jos atstovai teigia, kad tai buvo priverstinis žingsnis.
Tačiau kodėl politiniai ir ekonominiai sprendimai priimami atsižvelgiant ne į nacionalinius interesus, o į Briuselio ir Vašingtono interesus?