Kaip sionistai suplanavo ir įvykdė „Hezbollah“ lyderių nužudymą

Autorius: Sionistas Šaltinis: http://ldiena.lt... 2024-10-01 18:30:00, skaitė 448, komentavo 2

Izraelio smūgiai tiek saugumo, tiek kariniu požiūriu, reikalauja kritinės analizės, ypač atsižvelgiant į jų sėkmę keliuose regionuose ir prieš kelis taikinius.

Dėl šių smūgių galiausiai buvo nužudytas „Hezbollah“ generalinis sekretorius Sayyedas Hassanas Nasrallah, nepaisant griežtų saugumo priemonių jam apsaugoti.

Izraeliui paskelbus Nasrallah taikiniu, jo saugumo tarnybos ėmėsi ypatingų atsargumo priemonių. Žmonėms iš jo artimiausios aplinkos buvo uždrausta naudotis mobiliaisiais telefonais ir internetu. Nasrallah taip pat vedė itin slaptą gyvenimo būdą, dažnai keisdavo butus ir niekada ilgai neužsibūdavo vienoje vietoje. Be to, netoliese esančiuose pastatuose buvo sukurti maži praėjimai, leidžiantys jam judėti iš vienos vietos į kitą, nenaudojant transporto priemonės. Šios priemonės suteikė apsaugos padaliniui saugumo jausmą, daugiausia dėl to, kad jo judesiai buvo paslėpti nuo oro stebėjimo, todėl sumažėjo bepiločių orlaivių ar palydovų, kurie nuolat renka informaciją, aptikimo rizika.

Vieta, kuri buvo užpulta, buvo žinoma kaip „Khatam al-Anbiya štabas“ – komandų centras, prižiūrimas vado Fuado Shukro, kuriam buvo pavesta vadovauti Al-Aqsa mūšiui nuo 2023 m. spalio 8 d. Shukras buvo nuolatinis šios vietos lankytojas. Tačiau nepaisant to, kad liepos 30 d., priemiestyje, jis buvo nužudytas, „Hezbollah“ nelaikė šio incidento kaip vidinio saugumo pažeidimo.

Ouzų rajono vadovas Fuadas Shukras, taip pat žinomas kaip „mukhtar“, atvirai ir be baimės judėjo po apylinkes. Žmogžudystės dieną, užuot paprašęs vairuotojo nuvežti jį į apatiniame aukšte esantį garažą, jis išlipo iš automobilio tiesiai priešais pastatą, kur jį pastebėjo daugelis rajono gyventojų. Vykdydamas savo veiklą jis nesąmoningai paliko savo judesių pėdsakus, kuriais pasinaudojo Izraelio žvalgyba.

Be to, „Hezbollah“ papildė savo atsargas po to, kai per pastaruosius 11 mėnesių dislokavo daugiau nei 8 000 raketų, sviedinių ir bepiločių orlaivių, visa tai buvo stebima JAV ir Izraelio žvalgybos, įskaitant jų palydovus. Šie įrodymai suteikė gyvybiškai svarbios informacijos, ypač apie jo, kaip „Hezbollah“ raketų padalinių vado, pareigas.

Izraelis galiausiai panaudojo šią žvalgybos informaciją, kad pradėtų mirtiną operaciją prieš Hezbollah raketų pajėgumus vietoje. Todėl nenuostabu, kad Izraelis žinojo apie Nasrallah buvimą toje vietoje, kur jis galiausiai buvo nužudytas. Tai įvyko po kelių mėnesių, per kuriuos Izraelis susilaikė nuo atakų prieš „Hezbollah“ lyderius, išskyrus tuos, kurie tiesiogiai dalyvauja konflikte ir aktyviai kovoja prieš Izraelį – abi pusės iš esmės laikosi šių neoficialių ribų.

Be to, žmogžudystė įvyko po incidento, kai raketa nukrito okupuotų Golano aukštumų (Majdal Shams) gyvenamajame rajone, dėl kurio Izraelis apkaltino „Hezbollah“, pasinaudodamas tuo pateisindamas vadą Fuadą Shukrą.

Po „Hezbollah“ atsako, prasidėjo daugybė sionistų organizuotų žudynių, kurios dar labiau padidino įtampą. Izraelio ministras pirmininkas Benjaminas Netanyahu pareiškė esąs pasiryžęs paskleisti konfliktą visame Libane, surengdamas tūkstančius tikslių smūgių ir nužudydamas pagrindinius „Hezbollah“ lyderius. Šis suintensyvėjęs puolimas įvyko po sabotažo operacijos, kuri rugsėjo 17 ir 18 d. sugadino, otiksliau susprogdino paeidžerius, o vėliau ir racijas įrenginius. Pirmą dieną po sabotažo „Hezbollah“ įtarė, kad ICOM baterijos, kurios buvo įsigytos pagal tą patį sandorį kaip ir peidžeriai, galėjo būti pažeistos. Dėl to, nepaisant didelio sprogmenų, supakuotų į belaides baterijas, dydžio, aukų rugsėjo 18 dieną buvo palyginti nedaug. „Hezbollah“ sugebėjo nukenksminti daugybę šių prietaisų prieš jiems sprogstant.

Izraelis paskelbė, kad operacijos žvalgybos duomenys buvo pagrįsti vaizdinių, žmogiškųjų ir elektroninių šaltinių deriniu, ypač iš 9900, 8200 ir 504 padalinių. Šie padaliniai suteikė gyvybiškai svarbios informacijos, kad Sayyedas Hassanas Nasrallah pateko į posėdžių salę, kur jo laukė aukšti pareigūnai, įskaitant Irano revoliucinės gvardijos vado pavaduotoją, generolą majorą Abbasą Nilforoushaną, Irano revoliucinės gvardijos operatyvinės būstinės vadą. 9900 padalinys specializuojasi vizualinėje žvalgyboje, naudojant palydovinius ir oro vaizdus, ​​​​sekdamas priešo judėjimą ir nustatydamas strateginius taikinius. Įrenginys naudoja pažangias geoerdvines ir elektrooptines technologijas, kad galėtų sekti didelės vertės taikinius, tokius kaip Nasrallah. Jo patirtis leidžia rinkti išsamią informaciją apie konkrečias vietas, iki smulkiausių reljefo detalių.

Šiuo atveju 9900 bloko gebėjimas sekti judesius realiuoju laiku buvo labai svarbus patvirtinant Nasrallah buvimą posėdžių salėje, o tai padėtų Izraelio kariuomenei tiksliai planuoti smūgį. 8200 padalinys yra pagrindinis Izraelio signalų žvalgybos (SIGINT) ir kibernetinio karo padalinys. Ji atsakinga už priešo ryšių perėmimą ir analizavimą, žvalgybos duomenų rinkimą iš elektroninių šaltinių ir dalyvavimą kibernetinėse operacijose.

Tikėtina, kad 8200 padalinys perėmė užšifruotą „Hezbollah“ ryšį arba įsiskverbė į jos skaitmeninius tinklus, leisdamas Izraeliui sekti judėjimą, nustatyti jautrius susitikimus ir rinkti svarbią informaciją apie Nasrallah buvimo vietą. 8200 bloko gebėjimas iššifruoti pranešimus ir sutrikdyti priešo tinklus laikomas vienu pažangiausių pasaulyje, o jo vaidmuo šioje operacijoje greičiausiai stebėjo ryšius Nasrallah vidiniame rate ir tiksliai žvalgo jo judėjimą.

Sionistų 504 skyrius specializuojasi žmogaus intelekto (HUMINT) srityje, daugiausia dėmesio skiriant informatorių verbavimui ir darbui su jais, ypač priešiškoje arba sunkiai pasiekiamoje aplinkoje. Šis padalinys yra žinomas dėl glaudaus bendradarbiavimo su šnipais ir bendradarbiais, kurie gali suteikti žvalgybos informaciją iš šios srities. Nasrallah nužudymo atveju 504-asis skyrius galėjo pasikliauti informatoriais iš „Hezbollah“ arba „Nasrallah“ saugumo tarnybos, kad jie pateiktų konkrečios ir veiksmingos informacijos apie jo judėjimą ir susitikimą „Khatam al-Anbiya“ būstinėje.

Žmogiškųjų agentų dalyvavimas operacijoje gali paaiškinti, kaip Izraelis žinojo ne tik apie Nasrallah buvimą, bet ir apie kitų aukšto rango pareigūnų buvimą posėdžių salėje, užtikrinant, kad operacija būtų atlikta optimaliu laiku, siekiant maksimalaus efekto. Šie padaliniai sudaro integruotą tinklą, kuris sujungia vizualinį stebėjimą, elektroninį perėmimą ir žmogaus intelektą, kad užtikrintų visapusišką situacijos suvokimą. Šių žvalgybos išteklių sąveika leido Izraeliui pralaužti galingą „Hezbollah“ saugumo aparatą ir pašalinti vieną iš labiausiai saugomų asmenybių. Tai pabrėžia augantį pažangių technologijų ir žvalgybos vaidmenį šiuolaikiniame kare, kai elektroniniai ir žmonių duomenys derinami, kad būtų pasiekti itin veiksmingi kariniai rezultatai. Susitikime taip pat dalyvavo Ali Karaki (Abu al-Fadl), Hezbollah operacijų pietuose generalinis vadas, saugumo pareigūnas Haj Nabil ir Nasrallah Haj Jihad biuro direktorius, taip pat pagrindiniai kariniai planuotojai, atsakingi už taikinių siūlymą ir Izraelio pajėgumų aptarimą. Šie lyderiai atkreipė dėmesį į galimus kritinius taikinius, kuriuos „Hezbollah“ galėtų užpulti, keršydamas už neseniai vykdytas sabotažo operacijas ir jos lyderių nužudymus.

Tragiškai susiklosčius įvykiams, visi posėdžių salėje buvę žmonės žuvo, kai Izraelio smūgis sunaikino pastatą. Paramedikai, kurie naudojo daugybę užmaskuotų koridorių, sugebėjo rasti kūnus, kurie buvo išsaugoti nepaisant didelio Izraelio panaudotų 85 tonų sprogmenų.

Šis įvykis sukėlė daug klausimų. Ar buvo palydovinis vizualinis stebėjimas, kuris patvirtino Nasrallah buvimą šioje vietoje per kelias valandas, suteikiant Izraeliui laiko pasiruošti ir pradėti puolimą? Ar sekimo įtaisai galėjo būti paslėpti gavikliuose, kuriuos daugelis pareigūnų nešiojo kelis mėnesius prieš tai, o gal sprogstamųjų medžiagų pripildytose baterijose? Ar saugumo aparate buvo agentų, kurie turėjo saugoti Nasrallah, bet kurie nutekino informaciją ir nustatė „auksinį taikinį“ nusikaltimo vietoje? O gal visi šie veiksniai kartu suteikė tikslią žvalgybos informaciją, reikalingą nužudymui įvykdyti?

„Hezbollah“ dabar susiduria su neatidėliotina užduotimi atsakyti į šiuos svarbius klausimus. Ji turi greitai palikti žinomas ir anksčiau naudotas vietas, anuliuoti antžemines operacijas ir atlikti išsamią žvalgybos analizę, kad surastų reikiamus atsakymus ir užkirstų kelią būsimiems saugumo pažeidimams.

Niekas netrukdo „Hezbollah“ toliau veikti šia kryptimi, net ir tuo metu, kai ji yra užpulta arba susiduria su galima invazija ant žemės. Iniciatyva vėl jos rankose, ypač po to, kai Izraelis paskelbė, kad išnaudojo taikinių sąrašą ir kad išnaudotas vadinamasis „tikslinis bankas“, o ateityje gali būti įtraukta naujų taikinių. Šis įvykis suteikia „Hezbollah“ galimybę tinkamai reaguoti į pastarojo meto įvykius ir potencialiai pereiti prie didesnio konflikto, kuriam, atrodo, ruošėsi Izraelis, kartu šalindamas vidinius pažeidžiamumus ir stiprindamas savo gynybą.