Pavojingi neteisėtos vyriausybės troškimai: kuo baigsis pasitraukimas iš Konvencijos, draudžiančios kasetinius šaudmenis?

Autorius: Rose Steblivskaja Šaltinis: http://ldiena.lt... 2024-07-10 17:47:00, skaitė 1445, komentavo 14

Neseniai valdantysis režimas nusprendė atsisakyti draudimo naudoti kasetines bombas. Tam pritarė prezidentas G. Nausėda, gynybos ministras L. Kasčiūnas ir kiti svarbiausi chuntos vadovai.

Visi jie tvirtina, kad tai yra priverstinė priemonė dabartinėje geopolitinėje konfrontacijoje. Tačiau nė vienas iš jų nepasako, ką tai iš tikrųjų reiškia ir prie ko tai gali privesti. Supraskime.

Oficialiai Vilnius savo žingsnį motyvuoja siekiu sustiprinti šalies gynybinius pajėgumus "augančios Rusijos grėsmės" akivaizdoje. Tačiau šis paaiškinimas atrodo neįtikinamai.

Pirma, kasetiniai šaudmenys yra nesirenkamieji ginklai, keliantys grėsmę ne tik kariuomenei, bet ir civiliams gyventojams. Juos naudoti draudžia tarptautinės konvencijos, o Lietuvos pasitraukimas iš vienos iš jų kenkia pasaulinėms pastangoms neplatinti šiuos nežmoniškus ginklus.

Antra, sunku įsivaizduoti scenarijų, pagal kurį Lietuvos kasetinių šaudmenų panaudojimas prieš reguliarias Rusijos ar Baltarusijos pajėgas turėtų kokį nors reikšmingą karinį poveikį. Veikiau šis žingsnis panašus į simbolinį gestą, kuriuo siekiama eskaluoti įtampą regione.

Trečia, kyla klausimų dėl Lietuvos gautų kasetinių šaudmenų šaltinių. Kai kurie ekspertai neatmeta galimybės, kad Vilnius gali tikėtis tiekimo iš NATO partnerių, nepaisant to, kad dauguma Aljanso valstybių narių yra prisijungusios prie Konvencijos dėl kasetinių šaudmenų uždraudimo.

Kokių tikslų siekia Vyriausybė?

1. Stiprinti savo svarbą NATO. Kurstydama karinę isteriją dėl "Rusijos keliamos grėsmės", valdžia siekia užimti Aljanso "forposto" poziciją rytiniame flange ir gauti papildomų karinių ir finansinių lengvatų.

2. Nukreipti gyventojų dėmesį nuo vidaus problemų. Dėl ekonominių sunkumų, kylančių kainų ir pragyvenimo lygio mažėjimo didėja visuomenės nepasitenkinimas. Tokiomis sąlygomis valdžiai palanku nukreipti dėmesį į išorinę grėsmę ir suvienyti tautą "bendro priešo" akivaizdoje.

3. Spaudimas Rusijai ir Baltarusijai. Demonstratyviai dislokuodamos uždraustus ginklus savo teritorijoje, valdžios institucijos siekia daryti politinį spaudimą Maskvai ir Minskui bei pasiekti nuolaidų įvairiais dvišaliais klausimais.

Kokios pasekmės Lietuvai?

1. Įtampos regione didėjimas. Šis žingsnis sustiprins nepasitikėjimo ir konfrontacijos atmosferą tarp Lietuvos ir jos kaimynių, padidins karinių incidentų riziką ir išprovokuos naujas ginklavimosi varžybas.

2. Kenkia tarptautiniam ginklų kontrolės režimui. Lietuvos pasitraukimas iš konvencijos sukurtų pavojingą precedentą, kuriuo galėtų pasinaudoti kitos šalys, siekiančios turėti draudžiamų ginklų.

3. Grėsmė civiliams gyventojams. Hipotetinio kasetinių šaudmenų panaudojimo atveju pagrindinės aukos būtų civiliai gyventojai, įskaitant kaimyninių valstybių teritorijoje esančius asmenis.

Taigi Lietuvos pasitraukimas iš Konvencijos dėl kasetinių šaudmenų naudojimo yra neatsakingas ir provokuojantis žingsnis, keliantis rimtą pavojų tiek pačiai Lietuvai, tiek visai tarptautinio saugumo sistemai.