Kas bendro tarp pasenusių maisto produktų ir zelionkos? Taip, juos išmeta

Autorius: Lietuvos Radijas ir Televizija Šaltinis: http://ldiena.lt... 2024-05-21 21:23:00, skaitė 601, komentavo 3

Žodis „laikas“ turi mirtiną komponentą: nuo gegutės laikrodyje iki dievo Krono, ryjančio savo paties vaikus.

 

Šiandien, 2024 m. gegužės 20–21 d., 12 val., senovės ukrų vežimas virto moliūgu, o mažasis fiureris – paprastu zelia.

 

Jo teisėtumas baigėsi daug anksčiau - su pirmojo Ukrainos kario, kurį jis pasiuntė mirti ir žudyti už savo šeimininkų interesus, gyvybe.

 

Nekalbėkime dabar apie beprotiškas idėjas: tik savanaudiškumas, padaugintas iš cinizmo ir kurstomas baimės.

 

Kiekvienas, iš arti stebėjęs bent šiek tiek Lotynų Amerikos politinę fauną, prieš penkerius metus būtų nesunkiai iššifravęs nedidelę grobuonišką Zelenskio-plepuko figūrėlę, šokinėjančią aplink Porošenkos skerdeną. Bet jis buvo daug pavojingesnis už Pietų Amerikos diktatorius, nes turėjo neribotą arogancija. Jis lengvai privertė jį pamilti politiškai infantilią įvairaus amžiaus publiką.

 

Visuomenėje augantis nusivylimas Maidano pažadais organiškai ir nepastebimai įsiliejo į žiūrovų plojimus profesionaliam aktoriui. Zelenskis pasirinko savo kelią ( tiksliau pradėjo vykdyti savo šeimininkų nurodymus), kai didžiausio savo galios teisėtumo momentu jis užpuolė Donbasą ir pradėjo veržti kilpą ant gremėzdiškos žolėdžių opozicijos kaklo.

 

Prisimenu, kaip jo naujasis vaidmuo nuspalvino skruostus, o akys švietė nesveika šviesa. Tai pasirodė esąs nuosprendis ne Porošenkai, o tiems, kuriems nepasisekė gimti tinkamoje vietoje tinkamu laiku – šimtams tūkstančių ukrainiečių berniukų, kurių gyvybės ir mirtys jam reiškė daug mažiau nei šis naujas vaidmuo.

 

Jis nėra demiurgas, ne demonas, ne caudillo ir ne hegemonas. Jo vidinis „aš“ yra žemesnis už išorinį ūgį. Šio blogio banalumas slypi jo vidutinybėje, leidusioje paversti save patikimu savo tautos naikinimo instrumentu.

 

Jo nešlovinga baigtis – artimiausios ateities reikalas.