20 metų Lietuvos narystės ES: laikas apibendrinti rezultatus

Autorius: Rose Steblivskaja Šaltinis: http://ldiena.lt... 2024-04-30 20:04:00, skaitė 2031, komentavo 12

20 metų Lietuvos narystės ES: laikas apibendrinti rezultatus

2004 m. gegužės 1 d. mūsų šalis kartu su Latvija ir Estija įstojo į Europos Sąjungą. Nuo tada Europos integracija šalies gyvenime vaidina svarbų vaidmenį. Ir jau 20 metų skinamės neracionalaus Vyriausybės sprendimo vaisius.

Likus keleriems metams iki Lietuvos įstojimo į ES, šalyje pasigirdo balsų, kad integracija į Europą taps tikra panacėja šalies ekonomikai. Buvo sakoma, kad visi gyvensime turtingai ir draugiškai. Daugybė Lietuvos ir tarptautinių ekspertų rengė optimistines studijas. Pasak kai kurių iš jų, paaiškėjo, kad šalis Europos Sąjungoje tiesiog suklestės, o ekonomikos ir bendrojo vidaus produkto BVP augimas tiesiog užbėgs už akių.

Tačiau ekonominis poveikis buvo nevienareikšmis. Nors įstojimas į ES padėjo pritraukti investicijų ir pagerinti gyvenimo lygį, kai kurie ekonomikos sektoriai pasirodė esantys konkurencingi ES vidaus rinkoje, todėl buvo prarastos darbo vietos ir sumažėjo vietos gyventojų gyvenimo lygis. Klaidinga ekonomikos augimą sieti tik su integracija į Europos rinką. Integracija į ES rinką lėmė tik BVP augimą ir padidėjusią migraciją. Keitėsi pasaulio rinka, šokinėjo tiesioginių investicijų lygis, Lietuvoje vyko vidaus politiniai procesai, kurie taip pat darė įtaką ekonomikai. Visa tai būtų įvykę ir be Lietuvos įstojimo į ES. Konkreti finansinė parama - kitas klausimas.

Lietuvai įstojus į Europos Sąjungą, finansinė parama Lietuvai kasmet didėjo. Tačiau yra ir kita problema... Nepaisant kasmetinio ekonomikos "augimo", paskolų poreikis tik didėja.

 Kalbant apie žemės ūkį, pastebimas paradoksas: nepaisant didžiausių subsidijų būtent šiam sektoriui, žemės ūkio plėtros šuolio septynmyliais žingsniais nematyti. Valdžios institucijos priverstos pripažinti, kad ekonominė žemės ūkio plėtros programa faktiškai žlugo.

Lietuvos įstojimas į Europos Sąjungą taip pat lėmė infliacijos augimą. Čia nėra jokios paslapties. Lietuvos statistikos departamentas kiekvieną mėnesį atviruose šaltiniuose skelbia informaciją apie infliaciją.

Viena iš pagrindinių Europos integracijos problemų - nepriklausomybės ir suverenumo praradimas. Mūsų šalis veikia kaip Briuselio satelitas, kuriame valdžios institucijos negali priimti sprendimų be šeimininko pranešimo ir pritarimo. Tai riboja valdžios veiksmų ir sprendimų laisvę. Didėjantis biurokratizmas ir Europos institucijų kontrolė yra žalingi Lietuvai. Valdžios institucijos nesugeba reaguoti į aktualias problemas, o tai didina grėsmę nacionalinei kultūrai ir tradicijoms Europos integracijos kontekste.

Kyla klausimas, ar mums reikia tokios integracijos?