„Kaip galėjome nežadėti?“ — 10 svarbiausių Pabaltijo suklydimų

Autorius: Aleksandras Nosovičius Šaltinis: http://versijos.lt/kaip-galejo... 2016-06-07 15:59:03, skaitė 1798, komentavo 1

Nuo „dainuojančių revoliucijų“ iki šiol Pabaltijo politikai žada tautai aukso kalnus, tačiau žadėtų klestėjimo ir gerovės nesimato ir nesimatys — tai ekspertai ir blaiviai mąstantys Lietuvos, Latvijos ir Estijos piliečiai seniai suprato. RuBaltic.ru surinko 10 svarbiausių Pabaltijo politikų neįvykdytų pažadų — suklydimų, kurie tapo apgavystėmis ir gyventojų suklaidinimu.

Mes gyvensime kaip danai ir švedai!

Pertvarkos metu Sajūdžio ir Liaudies frontų lyderiai įtikinėjo Lietuvos, Latvijos ir Estijos gyventojus, kad jie gyvena skandinavų šalyse ir, ištrūkę iš TSRS gniaužtų bei “sovietinės okupacijos” pasekmių, pradės gyventi kaip danai, švedai ir suomiai — taps vienos turtingiausių, sočiausių ir geriausiai gyvenančių Europos tautų.

Realybė.Kuo labiau tolsta TSRS subyrėjimas, tuo labiau Pabaltijis atsilieka nuo Šiaurės Europos. „Okupacijos“ pasekmių, neleidžiančių per ketvirtį desovietizacijos politikos amžiaus, pasak vietinių nacionalistų, latviams ir lietuviams pasiekti švedų ir danų lygio, akivaizdu, atsiranda vis daugiau, nes praraja tarp Skandinavijos ir Pabaltijo ne mažėja, o didėja. Pagal ekonomikos lygį, demografijos augimą, socialinę apsaugą tarybinės Lietuva, Latvija ir Estija prie Skandinavijos buvo labiau priartėjusios, nei šiandien. Norvegija ir Švedija pagal BVP asmeniui užima pirmąsias vietas Europoje ir pirmauja ES pagal gimstamumo augimą. Latvija ir Lietuva pagal gyventojų gerovę užima ES paskutines vietas, o gyventojų skaičiaus mažėjimo klausimu pateko tarp pasaulio lyderių.

Pilietybę gaus visi!

Kovodami dėl išėjimo iš TSRS sudėties Pabaltijo separatistai žadėjo, kad atkūrus prieškarines respublikas pilietybę gaus visi pastoviai gyvenantys. „Latvijos LF pasisako už tai, kad pilietybė būtų suteikta visiems pastoviai Latvijoje gyvenantiems, kurie pareikš norą ją įgyti ir savo likimą skirti Latvijos valstybei“, — skelbė Latvijos liaudies fronto programa 1989 metų rudenį.

Realybė. Praktiškai iškart po išėjimo iš TSRS sudėties ir nepriklausomybės atkūrimo beveik visi rusakalbiai Latvijos ir Estijos gyventojai prarado pilietybę, o kartu ir savo fundamentalias politines ir socialines ekonomines teises. Vėliau Laudies frontų lyderiai ir valdžion įkopę Latvijos ir Estijos politikai sąžiningai prisipažino, kad sąmoningai melavo rusų tautybės gyventojams. „Argi galėjome nežadėti?“ — ši ekspremjero Einarso Repše frazė tapo Latvijoje priežodžiu.

Pabaltijis taps tiltu tarp Rusijos ir Vakarų!

Nuo pertvarkos laikų Pabaltijo politikai žadėjo Rusijai, pasauliui ir savo gyventojams, kad nepriklausomos Lietuva, Latvija ir Estija taps geopolitiniu „tiltu“ tarp Rusijos ir Vakarų, padės integruotis Rusijai į vakarietišką pasaulį, taps tarpininkėmis ir organizuos dialogą tarp Maskvos, JAV ir Europos Sąjungos.

Tikrovė. Paskelbusios „antrąją nepriklausomybę“  Baltijos šalys tapo smulkiomis provokatorėmis, ardančiomis Rusijos ir Vakarų dialogą ir atsakingomis už antirusišką Europoje isteriją. Nuo 1991 metų jų santykiai su Rusija apsiribojo reikalavimais „kompensacijos už okupaciją“, pretenzijomis dėl teritorijų, parama čečėnų kovotojams ir antirusiška veikla buvusiose tarybinėse respublikose. Vietoj geopolitinio „tilto“ Pabaltijis tapo buferine zona, varančia pleištą tarp Rusijos ir Europos ir besistengiančia įtakoti „Rytų partnerystės“ šalis.

Mes pastatysime naują, efektyvesnę ir ekologiškai saugią AE!

Ieškodami argumentų, pateisinančių vienintelės Pabaltijyje atominės elektrinės likvidavimą, Lietuvos dešinieji tvirtino, kad Ignalinos AE — „okupacijos palikimas“: ji sieja Lietuvą su Rusija, daro ją ekonomiškai priklausomą, be to, nesaugi ekologiškai. Todėl Ignalinos AE būtina uždaryti, o vietoj jos pastatyti naują — vakarietišką, šiuolaikišką, progresyvią ir ekologiškai saugią.

Tikrovė. Ignalinos AE likvidavo, Visagino AE… Na, žinote: „stato“, „artimiausiu metu užbaigs“.

Įvedus eurą kainos nepakils!

Prieš euro įvedimą savo laiku pasisakė dauguma Estijos, Latvijos ir Lietuvos gyventojų. Valdantieji šių šalių politikai daug kartų žadėjo elektoratui, kad, pakeitus nacionalinę valiutą bendra europietiška, kainos nepakils.

Tikrovė. Įvedis eurą, maisto produktų ir kitų būtiniausių prekių kainos Latvijoje pakilo 20 proc. Pagal DNB „Latvijos barometras“ apklausą, 2014 metų gegužę 87 Latvijos gyventojų proc. patvirtino, kad įvedus eurą kainos pakilo. Lietuvoje įvedus eurą gyventojai pradėjo masiškai važinėti prekių į Lenkiją, kurioje maisto produktai ir kitos prekės kainuoja pusantro-dukart pigiau nei Lietuvoje. Šį mėnesį kainų Lietuvoje augimas iššaukė protesto akcijas — stambiausių prekybos centrų boikotas, ką gyventojai pavadino „kalafijorų revoliucija“.

SGD terminalo produkcija bus pigesnė už rusų dujas!

Sugalvojusi Klaipėdos SGD terminalo epopėją Lietuvos valdžia įtikinėjo gyventojus, kad norvegų SGD bus pigesnis nei „Gazpromo“ produkcija. Buvo skelbiamos kainos — 200-300 dolerių už kubinį dujų metrą, lietuviams buvo žadama, kad, įvedus rikiuotėn terminalą, jiems nereikės taip daug mokėti už apšildymą — komunalinių paslaugų tarifai Lietuvoje mažės.

Tikrovė. Įvedusi rikiuotėn SGD terminalą Lietuvos vyriausybė užslaptino galutinę tiekiamos produkcijos kainą. Pagal energijos ekspertų paskaičiavimus, susumuojant transportavimo, redujofikavimo ir plaukiojančio terminalo Independence nuomos išlaidas, galutinė suskystintų gamtinių dujų kaina siekia 560-570 dolerių už kubinį metrą, o tai pusantro karto brangiau už vamzdžiais tiekiamas rusų dujas. Kaimyninės šalys atsisakė pirkti iš Lietuvos „pigesnes“ nei „Gazpromo“ norvegų dujas, Lietuvos valdžia privertė stambias įmones pirkti dujas iš terminalo, o komunaliniai tarifai Lietuvoje ėmė kilti.

Sankcijos nepakenks mūsų ekonomikai!

Baltijos šalys buvo aktyviausios ekonominių sankcijų prieš Rusiją įvedimo šalininkės. Atsakydami į klausimus dėl Pabaltijo ekenomikų priklausomybės nuo Rusijos vietiniai politikai įtikinėjo, kad ta priklausomybė — prasimanymas ir „rusų propaganda“, sankcijos tikrai neįtakos Lietuvos, Latvijos ir Estijos ekonomikų, o jei Rusija įves atsakomąsias — Pabaltijo gamintojai visada galės perorientuoti savo eksporto srautus naujų rinkų kryptimi.

Tikrovė. Bloomberg agentūra pripažino Lietuvą labiausiai nukentėjusia nuo sankcijų karo ES šalimi. Pasak Lietuvos statistikos departamento, eksportas į Rusiją praeitais metais sumažėjo 38%, tame tarpe 76% sumažėjo antžeminių transporto priemonių, 82% — elektros mašinų, įrangos ir jų dalių, 94% — pieno ir pieno produktų eksportas ir visiškai nutrūko mėsos ir mėsos produktų eksportas. Lietuva 2015 metais tapo lydere tarp 28 ES šalių pagal eksporto kritimo tempą. Tuo metu banko Nordea ekonomistai rašo, kad Lietuvos eksportas į ES šalis liko tame pačiame lygyje — t.y. neįvyko jokio perorientavimo į naujas rinkas. Panašios problemos drebina Latviją su Estija: Pabaltijo pienininkystė priartėjo prie žūties ribos, Ventspilio, Talino ir Rygos uostų prekių apyvarta katastrofiškai mažėja, o po europietiško embargo Rusija atskirai uždarė prekybą latvių ir estų šprotais.

Įstojus į NATO ir ES santykiai su Rusija pagerės!

Baltijos šalių įstojimo į NATO ir ES išvakarėse tarptautinei bendruomenei buvo žadėta, kad integracija į euroatlantines struktūras pavers Lietuvą, Latviją ir Estiją labiau konstruktyviomis ir racionaliomis tarptautinių santykių dalyvėmis. Narystė NATO garantuoja Pabaltijui saugumą, narystė ES skatins jų lyderius būti atsakingesniais pasisakymų metu, ir visa tai gerins santykius su Rusija.

Tikrovė. ES institutus Baltijos šalys panaudojo Europos skaldymui, Pabaltijo politikai pavertė juos antirusiškų provokacijų instrumentais. „Rytų partnerystę“ su ES suartėjimo su buvusiomis tarybinėmis respublikomis programa jie pavertė geopolitine „sanitarinio kordono“ nuo Rusijos statyba; Lietuva, vienintelė ES šalis, vetavo derybas dėl bevizio Rusijos ir ES režimo, o vėliau, pusmetį pirmininkaudama ES, propagavo agresyviai antirusišką „geopolitinį žaidimą“. Narystę NATO Pabaltijis panaudojo reikalavimams didinti savo šalyse užsienio karinį kontingentą, išdėstyti karinę NATO infrastruktūrą prie Rusijos sienų ir dėl to atsisakyti bazinių Rusijos ir NATO susitarimų. Išvada: įstojimas į ES ir NATO pritvirtino Pabaltijui pastovios įtampos tarptautiniuose santykiuose šaltinio statusą.

Mūsų prioritetas — socialiniai klausimai ir rūpestis eiliniais žmonėmis!

Nuo rinkimų iki rinkimų Pabaltijo politikai žada skirti prioritetinį dėmesį socialiniams klausimams: didinti sveikatos apsaugos finansavimą, pensijas ir socialines išmokas.

Tikrovė. Nė vienoje Pabaltijo respublikoje socialinė politika netapo valstybės prioritetu. Lietuvoje vyriausybei vadovaujantys socialdemokratai, atėję valdžion su socialinių pažadų paketu, užmiršę pažadus, prisijungė prie prezidentės Grybauskaitės ir konservatorių ieškant tamsiame kambaryje juodą katę — „rusų grėsmę“. Latviją praeitais metais sukrėtė visiškai neeilinis įvykis: buvusi Seimo vadovė ir valdančiosios partijos „Vienybė“ lyderė Solvita Aboltinia nušvilpė pensijų pakėlimo reikalavusių pensininkų demonstraciją.

Visi emigrantai sugrįš!

Baltijos šalys pirmauja pasaulyje pagal gyventojų emigraciją. Iš Latvijos ir Lietuvos per ketvirtį amžiaus išbėgo šimtai tūkstančių žmonių. Londonas dabar — septintas pagal lietuvių skaičių miestas pasaulyje; kas trisdešimtas lietuvis ir latvis gyvena Didžiojoje Britanijoje. Bandydamos pateisinti gyventojų išsilakstymą, kuris visiškai prieštarauja pasakoms apie progresyvių jaunų demokratijų „sėkmės istoriją“ prie Baltijos jūros, Pabaltijo valdžios juokingai aiškina, kad žmonės niekur neemigruoja, jie tik keliauja po Europą, nes ES — vieninga erdvė, tad vidinė migracija neturi jokios reikšmės, ir (svarbiausia!) visi emigrantai būtinai sugrįš.

Tikrovė. Septyniems Latvijos gyventojams, atsižymėjusiems Airijos migracijos tarnyboje, tenka tik vienas, atsižymėjęs Latvijos migracijos tarnyboje po sugrįžimo iš Airijos. Pabaltijo juodadarbių apklausosDidžiojoje Britanijoje ir Airijoje rodo, kad 60-80 emigrantų proc. neketina grįžti į Lietuvą, Latviją ir Estiją. Emigrantai išsiveža vaikus ir net tėvus, naujoje tėvynėje užmiršta gimtąją kalbą, o Pabaltijį su ten likusiais meluojančiais politikais prisimena lyg baisiuose sapnuose.