Minint narystės ES 12-os metų sukaktį - pinigų kiekis, jo kaita ir pasekmės

Autorius: Vladas Trukšinas Šaltinis: http://www.sarmatas.lt/05/anal... 2016-05-29 14:09:21, skaitė 2727, komentavo 1

Minint narystės ES 12-os metų sukaktį - pinigų kiekis, jo kaita ir pasekmės

II dalis. Pinigų kiekio šalies ekonomikoje kaita: ar tai svarbiausias narystės ES-je sukakties pasiekimas? Ir ar daug piniguose laimės? Ypač – nuolat didėjančiame jų kiekyje.

Narystės ES-je 12 metų sukaktis taip ir nepaminėta, nei žodžiu, nei raštu nei … bet kokiu kitokiu būdu. Paminėta Europos diena. Ir daugybė dėmesio skirta ir bus skiriama … kopūstui, iškilmingai vadinamam kalafijoru. Tikriau – jo kainai. Ir aplamai – maisto kainoms. Ir kaip (ta proga?) nepagalvoti (o gal – ir pakalbėti?) ir apie pinigus? Tikrai net intymi tema, masiškai nutylima visų ekonomikos orakulų.

Bet prieš tai apribokime tą pakalbėjimą gal kiek lyrine nuostata: juk dauguma mūsų gyvename ir dirbame dažniausiai ne dėl pinigų, bet pinigais rūpinamės ir jų geidžiame kad dirbti ir gyventi.

BVP gamybą bei apyvartą ir šalies ekonomiką visumoje aptarnaujantį pinigų kiekį bene įtikinamiausiai apibūdina pinigų kiekio indikatorius – nominalus pinigų junginys P3 (platieji pinigai), likučiai mėnesio pabaigoje. 2015 m pabaigoje šalies ekonomikoje buvo 22,0 mlrd. Eur. (76,0 mlrd. Lt) plačiųjų pinigų P3 suma. Tik per praėjusius 2015 metus po euro įvedimo plačiųjų pinigų kiekis šalies ekonomikoje padidėjo 8,5 procento, kai ekonomika (BVP) išaugo tik 1,6 procento. Plačiųjų pinigų tarpe:

kaita per metus, %:

– grynieji pinigai apyvartoje 5,5 mlrd. Eur (beveik 19 mlrd. Lt), +3,8

– vienadieniai ir einamųjų sąskaitų indėliai 12,1 mlrd. Eur (41,8 mlrd. Lt) +18,6

– terminuotieji indėliai 3,7 mlrd. Eur (64,4 mlrd. Lt) -19,6

– kiti pinigų junginiai 0,7 mlrd. Eur (2,4 mlrd. Lt) 3,5 k.

Intarpas 2.

Kadangi duomenys apie pinigų kiekį šalies ekonomikoje teikiami laikotarpio (mėnesio) pabaigoje, t. y. jie yra momentiniai, tai tam, kad pinigų kiekis būtų palyginamas su BVP, kuris skaičiuojamas kaupimo būdu už laikotarpį (ketvirtį, metus), momentiniai pinigų kiekio likučių rodikliai perskaičiuojami į vidutinį pinigų kiekį per tam tikrą laikotarpį (mūsų atveju – metus). Vidutinio metinio pinigų kiekio skaičiavimui iš momentinių jų likučių kiekvieno mėnesio pradžioje ir pabaigoje naudojamas vidutinis chronologinis statistinis vidurkis.

Bet to, į vidutinį metų pinigų kiekį P3 iki 2013 m. įskaičiuoti ir bankrutuojančių bankų bei kredito unijų pinigai, kurie liko ekonomikoje ir iš pinigų kiekio statistikos išmesti nepagrįstai. O tai ne menki pinigų kiekiai, dar ligšiol reikšmingai įtakojantys šalies ekonomikos raidą: BAB ,,Snoras“ – 4555 mln. Lt (1319 mln. Eur), nuo 2011 12, 4 kredito unijos po 200 mln. Lt – viso 800 mln. Lt (232 mln. Eur), nuo 2011 12, Ūkio bankas 1184 mln. Lt (343 mln. Eur) 2013 12 pabaigoje, iš viso ne mažiau 6539 mln. Lt. (1894 mln. Eur).

Vidutinių metų plačiųjų pinigų P3 likučių kaita nuo 2014 m skaičiuota be bankrutuojančių PFI, taikant grandininio susijimo metodą ir grandininius indeksus.

Pinigų P3 kaitai 2015m (po Eur įvedimo) palyginant su jų kiekiu 2014 m (litais) išmatuoti panaudotas jų kiekio kaitos indeksas (1,084) per 2015 metus (likučiai 2015 12 palygimti su likučiais 2015 01) su prielaida, kad jų likutis 2015 01 pabaigoje artimas leike jų likučiui 2014 12 pabaigoje. Su nuostata, kad tikslesnius pinigų kiekio kaitos šalies ekonomikoje skaičiavimus gali (o ir privalo) atlikti LB-ko specialistai.

–

Per 12 narystės ES metų šalies ekonomikai (realus BVP) augant nuo 23,0 mlrd. Eur 2003 m. iki 33,5 mlrd. Eur 2015 m arba 45,3 % (1,45 karto), ją aptarnaujančių plačiųjų pinigų P3 vidutinis metų kiekis padidėjo nuo 16,5 mlrd..Lt (4,8 mlrd. Eur) 2003 m. iki 20,9 mlrd. Eur . Arba beveik 4,1 karto!!!

Be to dar prisiminkime, kad į pinigų kiekį 2015 m neįskaičiuoti nuo 2012 m bankrutuojančių bankų ir kredito unijų pinigų likučiai bankroto paskelbimo metu, kurie ne maža dalimi dar ,,sukasi“ šalies ekonomikoje (BAB Snoras pinigais dar 2012 m. buvo perkami VVP, t. y. vyriausybė tuos pinigus net skolinosi).

Į pinigų kiekius iki 2015 m neįskaičiuoti grynieji pinigai užsienio valiutomis, kurių sumos, kaip rodo skaičiavimai, siekė 35-37 % tais metais skaičiuojamų grynųjų nacionalinių pinigų (Lt) kiekio. Į grynųjų pinigų kiekį ir po Eur įvedimo neįskaičiuoti grynieji pinigai kitomis užsienio valiutomis, kurių likučiai einamosiose sąskaitose sudarė virš 5 %. Todėl galima teigti, kad tai dar sudaro apie 0,3 mlrd. Eur grynųjų pinigų sumos. Pinigų kiekio kaitos peripetijas per 12 narystės ES metų matome šiuose grafikuose:

Grafikas 01

Grafikas 01

Grafikas 02

Grafikas 02

Grafikas 03

Grafikas 03

Grafikų šaltinis: LB ir OSP statistika.

O tai reiškia, kad, nors ir santūriai augant šalies ekonomikai, ją aptarnaujantis pinigų kiekis augo keleriopai sparčiau ir, tokiu būdu, nuolat didėjo realių produktų ir vertybių prieaugiu nepadengtų pinigų kiekis, jo infliacija (,,išpūtimas“) bei nuvertėjimas. Bendroji pinigų infliacija ir jų nuvertėjimas (pinigų kiekio ir realaus BVP kaitos indeksų santykis) per 12 narystės ES metų turėtų būti matuojama 4,097/1,453= 2,82 karto, arba 182 procentais, kai vartojimo infliacija buvo 43,8 % o BVP defliatoriaus infliacija 53,6 %. T. y. bendroji pinigų infliacija ir jų nuvertėjimas viršijo BVP infliaciją 3,4 karto, o vartojimo infliaciją net 4,2 karto. Infliacijų įvairovę matome šiuose grafikuose:

Grafikas 04

Grafikas 04

Grafikas 05

Grafikas 05

Grafikų šaltiniai: LB ir OSP statistika

Pateiktų duomenų pagrindu galima apibūdinti mūsų ekonomikos bent svarbiausiųjų rodiklių kaitą per praėjusius, 12 buvimo ES metus:

  • šalies ekonomika (realus metų BVP) išaugo nuo 23,0 mlrd. Eur 2003 m. iki 33,5 mlrd. Eur 2015 m., arba +45,3 % (kaitos indeksas 1,4527);

  • o ekonomiką aptarnaujantis plačiųjų pinigų (P3) vidutinis metų kiekis padidintas nuo 4,8 mlrd. Eur 2003 m. iki 20,9 mlrd. Eur 2015 metais, arba 4,1 karto (4,097);

  • o tai, savo ruožtu, sąlygojo ,,galimybę” sukaupti vartojimo infliaciją (vidutinis metų VKI) iki 43,8 %;

  • BVP infliaciją iki 53,6 % (defliatoriaus kaitos indeksas 1,536);

  • o bendroji pinigų infliacija bei jų nuvertėjimas turėtų būti matuojamas 182,0 % (4,097/1,4527-1,0).

Ką tai reiškia mūsų praktiniame ir kasdieniniame gyvenime? O, gi tai, kad:

  • vidutiniam darbo užmokesčiui padidėjus daugiau nei du kartus (+129,3 %, kaitos indeksas 2,293), pinigų nuvertėjimas ir jų infliacija ta džiugų didėjimą suvalgė iki -18,7 %;

Grafikas 06

Grafikas 07

Grafikų šaltinis: LB ir OSP statistika

  • vidutinei senatvės pensijai padidėjus net 2,5 karto (kaitos indeksas 2,479), bendroji pinigų infliacija bei jų nuvertėjimas visą tą džiugų didėjimą suvalgė iki visiško šnipšto: net -12,1 %;

Grafikas 08

Grafikas 09

Grafikų šaltinis: LB ir OSP statistika

Galima pagrįstai teigti, kad mūsuose niekas nebrangsta. Priešingai: pinga. Bet tik viena prekė – ypatinga laisvos rinkos dalyvė: PINIGAI. Ir pinga, kaip ir dera laisvoje rinkoje, dėl jos (jų ) pertekliaus.

Deja, infliacija, t. y. BVP ir vartojimo kainų vertės ,,išpūtimas“, naudingas visiems biudžetams, kadangi tokiu būdu ,,sėkmingai“ vykdomi jų pajamų planai. Bet ar ilgai galėsime ,,džiaugtis“ infliacinėmis biudžetų pajamomis?

Bet svarbiausia yra tai, kad siautėjančios vartojimo, BVP ir bendroji pinigų infliacijos dirbtinai didina eksportui gaminamų prekių ir paslaugų savikainas ir kainas, ir menkina mūsų šalies konkurencingumą eksporto rinkose.

Siautėjanti infliacija ir pinigų nuvertėjimas didina atotrūkį tarp dirbančiųjų darbo pajamų ir jų (pajamų) perkamosios galios ir taip menkina dirbančiųjų pragyvenimo galimybes. O tai, savo ruožtu, yra ekonominė paskata emigracijai į tas šalis, kur darbo pajamos turi didesnę perkamąją galią ir užtikrina aukštesnį pragyvenimo lygį.

Atrodo, kad pateikti BVP (I dalis) ir jį aptarnaujančių pinigų kiekio kaitos duomenys, deja, verčia teigti, kad šalies ekonomika rieda į stagfliaciją: lėtėjant ekonomikos augimui nemažėja pinigų pasiūla bei siautėjanti jų infliacija bei nuvertėjimas. Nes ir santūrus ekonomikos augimas lydimas neefektyviu (kuriant pridėtinę vertę) vis didėjančio pinigų srauto naudojimu.

O gal, visgi, gal teisus p. Keynes J. M. teigdamas, kad ,, … nėra jokio sumanesnio ir patikimesnio būdo sugriauti visuomenės pamatus, kaip tik nusmukdant pinigų vertę. Vykstant šiam procesui, visos ekonominių dėsnių užslėptos jėgos stoja į destrukcijos pusę“ (Naomi Klein, Šoko doktrina: katastrofų kapitalizmo išlikimas, Naujasis daktaras šokas, 152 pusl., 2007. Kitos knygos, 2009).

Tai ar toleruosime mūsų ekonomikos ir visuomenės pamatų griovimą … su neuždirbtų pinigų ,,pagalba“?

Tai iš kur į mūsų ekonomiką atplūdo tokie gausūs pinigai? Apie tai pakalbėsime III-čioje apžvalgos dalyje.

Pagarbiai,
Vladas Trukšinas,
statistikas, nepriklausomas analitikas.