Viktorija Ivaniušina. Ar Lietuvos gyventojai turi mokėti lietuvių kalbą?

Autorius: ProPatria.lt Šaltinis: https://www.propatria.lt/2024/... 2024-03-05 20:25:00, skaitė 1249, komentavo 11

Autorės lietuvių kalbos pamokos rusakalbiams

LRT televizijoje gausu pokalbių laidų, kuriose apie savo gyvenimą pasakoja vis tie patys žinomi Lietuvos žmonės. Kokia nors žvaigždutė už mokesčių mokėtojų pinigus pasivaikščioja su Zemkausku, pasivažinėja su Nomeda, paskui iškepa pyragą pas Beatą, tada paguli lovoje su Ignu. Neretai laidų vedėjai užsuka vieni pas kitus į svečius. Atrodo, jau pažįstame mūsų žvaigžduomenę kaip nuluptus. Net vidury nakties pažadinti atsakysime, kas, su kuo, kaip ir kodėl. Net egzaminą šia tema galėtume laikyti... Tuo tarpu lietuvių kalbos egzaminą išlaikytų ne visi mūsų šalies gyventojai. Tik pamokėlių užsieniečiams nacionalinėje televizijoje kažkodėl nėra nei vienos. Neaišku, ar lėšų trūksta ar dar blogiau - trūksta suvokimo, kad jos reikalingos.

Kur ten užsieniečiams - net Lietuvoj gimusiems vaikams turinio beveik jokio. Gustavo enciklopedija (nežinau, ar dar kas šiais laikais ją žiūri), tūkstantmečio vaikai ir vakaro pasakos, na kažkiek išverstų filmukų. Manęs vis klausinėja draugai rusakalbiai, ką iš lietuviškų filmukų rekomenduočiau jų lietuvių kalbos besimokantiems vaikams ir aš net neturiu ko pasiūlyti. Tokio turinio visai nėra. Laisvi esame jau daugiau nei trisdešimt metų, o filmukus net lietuviukai žiūri rusiškus arba angliškus, nes po itin profesionaliai bei patraukliai sukurtų rusiškų "Fiksiki" ir "Mimimiški" (kurie net suaugusiems įdomūs ir juokingi) niekas net minutės Gustavo enciklopedijos neištvers. Vakaro pasakos vėlgi gan sudėtingo turinio, jos skirtos jau paaugusiems, lietuviškai gerai šnekantiems vaikams. 

Tai ar reikia stebėtis, kad dažnas rusakalbės mokyklos pirmokėlis nežino net elementariausių lietuviškų žodžių? O kai kurie taip ir baigia mokyklą temokėdami pasisveikinti ir atsisveikinti. Ir nesvarbu, ką deklaruoja tautinių mažumų mokyklas aršiai ginantys asmenys - neretai mokytojai tiesiog numoja ranka, parašo mokiniui patenkinamą pažymį ir niekas nemato problemos tame, kad Lietuvos piliečiai nemoka lietuvių kalbos.

O kad lietuvių kalba visai nereikalinga Lietuvoje apsigyvenusiems užsieniečiams nusprendė ir mūsų įstatymų leidėjai. Norintys gauti laikiną leidimą gyventi neturi laikyti jokio lietuvių kalbos egzamino, o leidimą gyventi Lietuvoje gali prasitęsti n kartų. Asmeniškai pažįstu žmonių, kurie jau kažin kiek laiko tęsiasi laikiną leidimą gyventi ir net neplanuoja mokytis lietuvių kalbos, nes juk visi supranta rusiškai. Norintys gauti nuolatinį leidimą gyventi Lietuvoje turi išsilaikyti A2 lygio lietuvių kalbos bei konstitucijos egzaminus, o paskui vėlgi gali prasitęsti dokumentą tiek, kiek reikės - daugiau niekas jokio kalbos egzamino nereikalaus. Ir net pilietybei gauti nereikia jokio papildomo įrodymo, kad žmogus moka lietuvių kalbą - galima atsinešti popierėlį apie kažkada išsilaikytą A2 lygio egzaminą. 

Ne paslaptis, kad daugelis į Lietuvą atvykusių užsieniečių lietuvių kalbos mokosi tik tam, kad išlaikytų tą A2 lygio egzaminą reikalingą nuolatiniam leidimui gyventi, o paskui pamiršta net ir tą, ką buvo išmokę. Neretai jie gyvena rusakalbiame burbule, lietuviškai kalba tik tiek, kiek būtina darbe. Juk net valstybinėse institucijose visur juos mielai aptarnaus rusiškai. Ir negali kaltinti tų žmonių - juk jeigu pati valstybė jiems sako, kad lietuvių kalba nėra svarbi - kodėl jiems ji turėtų būti svarbi? Tuo labiau, kad net ir nuoširdžiai norintys mokytis mūsų kalbos susiduria su dideliu mokomosios medžiagos trūkumų. Nėra jokių savarankiškam mokymuisi skirtų vadovėlių. Samdytis mokytojus dažnam yra per brangu, o į valstybės finansuojamus kursus patekti taip pat nėra paprasta. Galėtų būti kokios nors mokomosios laidelės nacionalinėje televizijoje, bet juk jų nėra. 

Neseniai žiniasklaidoje buvo paviešintas Lietuvoje gyvenančios blogerės interviu su čia gyvenančiu baltarusiu, kuris be visų kitų šokiruojančių dalykų atvirai pasisakė nė nesiruošiantis mokytis lietuvių kalbos, nes jos negerbia. Dar anksčiau darželio auklėtoja komentuodama socialiniuose tinkluose lietuvių kalbą pavadino šuniška. Ir tai tik pora į viešumą išlindusių pavyzdžių. O kiek taip mąstančių žmonių iš viso gyvena Lietuvoje? Ar šie faktai neturėtų kelti susirūpinimo? 

Ne ką mažiau šokiruoja lenkiški užrašai ant valstybinių įstaigų Vilniaus rajone. Lenkiškų mokyklų atstovai teigia, kad jų mokiniai mokyklas baigia puikiai mokėdami lietuvių kalbą - tai kam tuomet šitie lenkiški užrašai išvis reikalingi? Kodėl neužtenka lietuviškų? Bet jeigu dar galime suprasti lenkų bendruomenės norą puoselėti savo kalbą, tai suprasti Lietuvos valdžios požiūrį į valstybinę kalbą niekaip neišeina.