Valstybių biudžetai tampa skolų aptarnavimo mašinomis. Liudnos PIŠ praskolintos Lietuvos perspektyvos
Autorius: Algimantas Lebionka Šaltinis: http://lebionka.blogspot.com/2... 2023-11-11 18:21:00, skaitė 880, komentavo 2
PIŠ nusikaltėlių vyriausybė klampina Lietuvą į skolų liūną. Šiandien Lietuvos valstybės skola peržengė 40% BVP. Griūna sveikatos apsauga, švietimas, mokslas, įvedami vis nauji mokesčiai, bet valdžiagyviai giriasi, kad karui Ukrainoje jie išleido per milijardą skolintų eurų (neoficialiai, matyt, žymiai daugiau). Prof.Valentino Katasonovo straipsnis mums atskleidžia tragiškas Lietuvos praskolinimo perspektyvas.
Daugumos valstybių našta tampa vis labiau nepakeliama
XXI amžiuje daugelio pasaulio šalių pagrindiniu ekonomikos varikliu tapo valstybės biudžetas. O biudžetas dargi deficitinis, kai išlaidos viršija pajamas. Praėjusiame amžiuje vyravo "prietarai", kad ekonomika turi vystytis "savaime", be biudžeto paramos, pagal "laisvosios rinkos" dėsnius. Taip pat "prietaras", kad biudžetai turi būti subalansuoti. Nepastebimai dauguma pasaulio šalių perėjo prie tokio modelio, kai pagrindiniu ekonomikos plėtros varikliu tapo nuolat auganti valstybės skola.
JT ir TVF skaičiavimais, 2000-2022 m. pasaulio bendrasis vidaus produktas (BVP) išaugo 3 kartus, o valstybės skola - 5 kartus. Vertinant absoliučiais skaičiais, bendra visų pasaulio šalių valstybės skola 2000 m. buvo 17 trilijonų JAV dolerių, o 2022 m. ji sieks 92 trilijonus JAV dolerių. Šie skaičiai pateikti neseniai paskelbtoje Jungtinių Tautų prekybos ir plėtros organizacijos (UNCTAD) ataskaitoje "Skolų pasaulis. Didėjanti našta pasaulinei gerovei". Praėjusių metų pradžioje pagal valstybės skolą (bendrą - užsienio ir vidaus) pirmavo šios šalys (trilijonai dolerių): JAV - 30,99; Kinija - 13,96; Japonija - 11,06; Jungtinė Karalystė - 3,15; Prancūzija - 3,09; Italija - 2,91; Indija - 2,82; Vokietija - 2,71; Brazilija - 1,65; Ispanija - 1,57. Kaip matyti, daugiau kaip trečdalis visos pasaulio valstybės skolos teko Jungtinėms Valstijoms.
Pažymėtina, kad besivystančių šalių valstybės skola augo sparčiau nei ekonomiškai išsivysčiusių šalių. Per 2010-2022 m. laikotarpį pirmųjų skola padidėjo 3,2 karto, o antrųjų - 1,5 karto. Tiesa, Kinija priskiriama besivystančių šalių grupei. Išskyrus Kiniją (kurios valstybės skola augo labai sparčiai), besivystančių šalių valstybės skolos vertė padidėjo 2,1 karto. Maždaug 30 % visos pasaulio valstybės skolos 2022 m. teko besivystančių šalių grupei. Šioje šalių grupėje 70 % visos valstybės skolos teko trims šalims - Kinijai, Indijai ir Brazilijai.
Pagal TVF kriterijus valstybės skolos lygis, viršijantis 60 % BVP, laikomas dideliu. Jeigu 2011 m. pasaulyje buvo 22 šalys, kurių valstybės skola yra didelė, tai 2022 m. tokių šalių skaičius išaugo iki 59. Daugelio šalių valstybės skola aukščiausią lygį pasiekė 2020 m., kai dėl vadinamosios kovidos pandemijos reikėjo skubiai didinti biudžeto išlaidas didinant valstybės skolą. 2020 m. šalių, kuriose valstybės skola buvo didelė, skaičius buvo rekordinis - 70. Bendra besivystančių šalių valstybės skola padidėjo nuo 35 proc. 2010 m. iki 60 proc. 2021 m. Pasirodo, kad visos besivystančios šalys pasiekė valstybės skolos lygį, kuris įvardijamas kaip "didelis".
Trečiojo pasaulio šalių vidaus ir išorės valstybės skola augo sparčiau. Jei 2010 m. besivystančių šalių išorės valstybės skola sudarė 19 proc. BVP, tai 2021 m. šis rodiklis išaugo iki 29 proc.
Besivystančių šalių išorės skolos beveik išimtinai išreikštos užsienio valiuta. Todėl jos turi būti aptarnaujamos ir grąžinamos užsienio valiuta. O besivystančios šalys užsienio valiutą gauna eksportuodamos prekes. Užsienio valstybės skolos dalis besivystančių šalių eksporte padidėjo nuo 71 proc. 2010 m. iki 112 proc. 2021 m. Per tą patį laikotarpį išorės valstybės skolos aptarnavimo dalis eksporte padidėjo nuo 3,9 proc. iki 7,4 proc. Daugumai besivystančių šalių būdingas finansinis ir valiutos nestabilumas. Reguliariai vyksta nacionalinių piniginių vienetų devalvacija. Todėl vis mažesnę eksporto pajamų dalį galima nukreipti tam tikriems nacionaliniams poreikiams tenkinti.
Besivystančių šalių gaunamų išorės kreditų ir paskolų sudėtis keičiasi. Didėja privačių kreditorių, teikiančių lėšas komerciniu pagrindu (o ne kitų valstybių ir tarptautinių finansinių organizacijų paskolas ir kreditus), dalis. Jei 2010 m. privatūs kreditoriai sudarė 47 proc. besivystančių šalių išorinės valstybės skolos, tai 2021 m. jų dalis išaugo iki 62 proc. Todėl didėja išorinio skolinimosi kaina.
O štai minėtame dokumente "Skolų pasaulis" pateikiama keletas įdomių skaičių. Vidutinis 10 metų trukmės iždo skolos vertybinių popierių pajamingumas (Pasaulio banko apskaičiuota vidutinė vertė laikotarpiu nuo 2022 m. sausio mėn. iki 2023 m. gegužės mėn: Vokietija - 1,5; JAV - 3,1; Azija ir Okeanija - 6,5; Lotynų Amerika - 7,7; Afrika - 11,6. Matome milžinišką vyriausybės skolinimosi išlaidų skirtumą tarp pirmaujančių Vakarų ir trečiojo pasaulio šalių. Afrikoje skolinimosi išlaidos buvo 7,3 karto didesnės nei Vokietijoje ir 3,7 karto didesnės nei JAV!
Valstybės skolos aptarnavimo išlaidos didėjo ir ekonomiškai išsivysčiusių, ir besivystančių šalių grupėje. Per 2010-2022 m. laikotarpį pirmosios grupės šalių valstybės skolos palūkanų išlaidos padidėjo nuo 0,9 % iki 1,5 % BVP. Antrosios grupės šalyse šios išlaidos padidėjo nuo 4,2 iki 6,9 % BVP. Šiandien besivystančios šalys valstybės skolos aptarnavimui išleidžia daugiau nei investicijoms į pagrindinį kapitalą. Daugelyje šalių palūkanų išlaidos (t. y. skolos aptarnavimas) tapo pagrindiniu valstybės biudžeto straipsniu. Kai kuriose iš jų palūkanų išlaidos suvalgo 10 ir daugiau procentų biudžeto pajamų. JT ir TVF vertinimais, 2010 m. pasaulyje buvo 29 besivystančios šalys, kuriose palūkanų išlaidos sudarė daugiau kaip 10 proc. biudžeto pajamų. 2022 m. tokių šalių bus 50.
Per pastarąjį dešimtmetį visos besivystančių šalių grupės biudžeto išlaidos skolai aptarnauti nominaliąja išraiška išaugo daugiau kaip 60 proc. Tačiau biudžeto išlaidos, pavyzdžiui, švietimui, išaugo tik 41 proc.
Šiuo metu bent 19 besivystančių šalių palūkanoms išleidžia daugiau nei švietimui, o 45 šalys palūkanoms išleidžia daugiau nei sveikatos apsaugai. Ataskaitoje "Skolų pasaulis" daroma išvada: "Iš viso 48 šalyse gyvena 3,3 mlrd. žmonių, kurių gyvenimą tiesiogiai veikia nepakankamos investicijos į švietimą ar sveikatą dėl didelės palūkanų mokėjimo naštos".
Norėčiau papildyti ataskaitos "A world of debt" duomenis kitais, kuriuos paėmiau iš Pasaulio banko duomenų bazės. Tai skaičiai, rodantys palūkanų išlaidų už valstybės skolą vertę, išreikštą procentais nuo visų biudžeto išlaidų. Duomenys dažniausiai pateikiami nuo 2021 m. Pasaulio banko skaičiavimais, pasaulio mastu vidurkis buvo 5,56 proc.
Tuo metu mažiausios vertės buvo ekonomiškai išsivysčiusiose šalyse, ypač Europos šalyse. Toliau pateikiamos šalys, kuriose rodiklio reikšmės yra mažiausios (%):
Liuksemburgas - 0,38
Norvegija - 0,44
Šveicarija - 0,59
Švedija - 0,59
Vokietija - 0,97.
Tačiau paaiškėjo, kad ekonomiškai išsivysčiusių šalių grupėje yra ir tokių, kurių palūkanų išlaidų dalies nuo visų biudžeto išlaidų rodiklio reikšmė viršija 10 proc. Tai pirmiausia JAV - 13,32 proc. Taip pat Japonija - 10,95 proc. (2018 m.). Iš kitų ekonomiškai išsivysčiusių šalių, kurių rodiklis yra aukštas, reikėtų išskirti Jungtinę Karalystę - 8,15 proc.
Tačiau besivystančių šalių grupėje tos šalys, kuriose palūkanų išlaidos sudaro mažiau nei 10 proc., yra veikiau išimtis nei norma. Yra šalių, kurių išlaidos viršija net 20 proc. Leiskite man įvardyti kai kurias iš jų (%):
Brazilija - 23,94 proc.
Indija - 23,01 (2018 m. duomenys)
Malavis - 24,77
Zambija - 27,35
Gana - 44,61.
Tačiau absoliuti rekordininkė buvo tokia šalis kaip Šri Lanka. 2021 m. 71,82 proc. viso šios Azijos šalies biudžeto buvo išleista valstybės skolai aptarnauti. Ši Azijos šalis kartais vadinama pinigų ir finansų modelio "antistandartu" (priešingai nei Vokietija, kuri dar neseniai buvo vadinama "aukso standartu").
Mano cituojami skaičiai nebeatspindi padėties, kuri pasaulyje ir atskirose šalyse ėmė ryškėti 2022-2023 m. Turiu omenyje, kad atsirado veiksnys, dėl kurio ėmė smarkiai didėti valstybės skolos aptarnavimo išlaidos. Ir šis veiksnys visapusiškai pasireiškia tiek išsivysčiusiose, tiek besivystančiose šalyse. Kalbame apie centrinių bankų pagrindinių palūkanų normų didinimą nuo praėjusio pavasario. Maždaug dvylika metų - nuo 2008-2009 m., kai centriniai bankai smarkiai sumažino pagrindines palūkanų normas, - trukusi "kiekybinio švelninimo" politika ėmė staigiai mažėti. O kai kurios iš jų - iki nulinio lygio ir net neigiamų reikšmių. Akivaizdu, kad valstybių skolos vertybiniai popieriai, kurie buvo išleisti per pastarąjį dešimtmetį, turėjo simbolines palūkanų normas. Ir skolos aptarnavimas nebuvo labai sudėtingas. Ypač ekonomiškai išsivysčiusioms šalims. Kažkas, beje, nuramino pinigų institucijas, kurios manė, kad ekonomiką galima plėtoti didinant biudžeto išlaidas, nebijant biudžeto deficito ir valstybės skolos augimo.
Praėjusių metų pavasarį pradėta smarkiai pereiti prie "kiekybinio griežtinimo", t. y. pradėtos sparčiai didinti pagrindinės palūkanų normos. Šį perėjimą centriniai bankai aiškino ir toliau aiškina būtinybe kovoti su infliacija, kuri pernai pradėjo įgauti pagreitį.
Prasidėjo labai nemalonios fiskalinės metamorfozės. Jau minėjau, kad 2021 m. Vokietija buvo pavyzdinė šalis, kurioje palūkanų išlaidos sudarė mažiau kaip 1 proc. visų biudžeto išlaidų. Ne veltui Vokietija buvo vadinama Europos Sąjungos "aukso standartu".
Ką matome šiandien? Spalio 28 d. autoritetingas Vokietijos leidinys "Handelsblatt" paskelbė straipsnį "Ruhe vor dem Sturm: Wann erfasst der Zinsschock die EU?" ("Ramybė prieš audrą: kada palūkanų normos šokas ištiks ES?"). Straipsnyje cituojamos Vokietijos finansų ministro Christiano Lindnerio pastabos. Kaip rašo "Handelsblatt", ministras "pranešė blogą žinią" valdančiajai koalicijai: kitais metais negalima tikėtis mokesčių surinkimo padidėjimo dėl nuosmukio. "Tuo pat metu auga skolos palūkanų išlaidos - ir federalinis biudžetas patiria vis didesnį spaudimą". Straipsnyje pažymima, kad baigiasi "auksinis laikas", "kai Vokietija galėjo skolintis pinigų investicijoms ir nemokėti didelių palūkanų už skolą, palikdama ją būsimoms vyriausybėms". "Finansų rinkos kryžiuoja valdančiosios koalicijos svajones apie išlaidas", nes nuo 2021 m. valstybės skolos aptarnavimo išlaidos išaugo 10 kartų. Jei 2021 m. palūkanos už visas Vokietijos skolas sudarė 4 mlrd. eurų, tai 2023 m. ši suma pasiekė 40 mlrd. eurų.
Jei žlugo net Vokietijos aukso standartas, ką daryti kitoms šalims? Jei kalbėtume apie tendenciją, tai šalys (su retomis išimtimis) ėmė artėti prie Šri Lankoje susiformavusio modelio ("antistandarto").
P.S. Kokia padėtis Rusijoje? Pasaulio banko duomenų bazės duomenimis, 2020 m. palūkanų išlaidų dalis Rusijos biudžete sudarė 2,36 proc. Tai labai kuklus skaičius, tačiau toks jis buvo prieš Rusijos bankui smarkiai padidinant pagrindinę palūkanų normą. Neseniai Valstybės Dūma per pirmąjį svarstymą pritarė 2024 m. ir laikotarpio iki 2026 m. imtinai federalinio biudžeto projektui. Jame nustatyta, kad 2024 m. palūkanų išlaidos sudarys 2,3 trilijono rublių. O tai jau sudaro 6,3 proc. visų biudžeto išlaidų ir 6,9 proc. visų biudžeto pajamų. Beje, biudžeto projektas buvo parengtas dar prieš Rusijos bankui spalio 27 d. priimant sprendimą padidinti pagrindinę palūkanų normą nuo 13,0 % iki 15,0 %. Neatmetama galimybė, kad iki metų pabaigos palūkanų norma bus padidinta dar kartą. Neišvengiamai papildomai padidės valstybės skolos kaina, todėl biudžeto išlaidos palūkanoms gali padidėti tiek absoliučia, tiek santykine išraiška.
Prof.Valentinas Katasonovas