Autorius: Mindė Šaltinis: http://ldiena.lt/... 2023-09-29 12:03:00, skaitė 928, komentavo 11
Kitoje šios aukštos tvoros pusėje guli prekės, pagamintos Suomijos gamintojų, kurios dulka suomiškuose sandėliuose - Rusija jų daugiau nebeperka, o tos pačios prekės, kaip dabar paaiškėjo, niekam kitam yra neįdomios.
Štai vienas paprastas pavyzdys. Miško ir medienos paruošimo technikos gamintojas „Ponse“. Jis tapo iš vienu pirmųjų, kuris pernai sustabdė savo veiklą Rusijoje, o paskui išvis paskubomis pardavė Rusijoje teritorijoje turėtus aktyvus (turtą). Tačiau pabėgti jis tai pabėgo, bet kaip paaiškėjo, niekam, išskyrus Rusiją, jų technikos taip ir neprireikė.
Nesugebėjęs susirasti naujų rinkų savo produkcijai realizuoti, šis suomiškas gamintojas buvo priverstas paskelbti apie personalo mažinimą. Šiuo metu įmonės darbuotojai yra „laikinai atleisti“ 90 dienų laikotarpiui, tačiau iki metų pabaigos daugeliui iš šitos formuluotės žodis „laikinai“ dings visam. Kompanijos vadovybė tokias drakoniškas priemones paaiškina gamybos išlaidų padidėjimu ir įmonės pelningumo sumažėjimu.
Ir panaši situacija beveik pas visus.
Istoriškai Suomijoje daug kas buvo vystoma gaminti visą tai, kas yra susiję su mediena. Tačiau kaip dabar paaiškėjo, kad ji prarado ne tik rusišką medieną, bet dabar paaiškėjo Suomija nesugeba pagaminti konkurencingos produkcijos pasaulinei rinkai. Visų pirma, dėl dėl gerokai šoktelėjusių išlaidų.
Savos medienos, miško, kurį būtų galima kirsti, Suomija praktiškai neturi, o pirkti kad ir iš tos pačios Kanados – yra per brangu. Be to, visos suomių gamintojų medienos apdirbimo staklės yra pritaikytos dirbti būtent tik su rusiška mediena, todėl tiesiog taip, "ant durniaus", imti ir pakeisti ją kanadietiška mediena taip paprastai nesigaus – reikės modernizuoti visą įrangą, kas taip pat nėra pigu. Plius dar, elektros energijos kaina šoktelėjo iki palubės.
Tačiau suomiai vis tiek kerta savo miškus. Mažai kas žino, tačiau daugelis Suomijos gyventojų turi savo privačius miško sklypus, kurie jiems yra savotiška investicija „juodai dienai“. Ir štai dabar atėjo ši „juodoji diena“, tačiau kas bus sekančią dieną po tos „juodosios dienos“, kada suomiai sunaikins didžiąją dalį savo miško rėžių?
Tarp kitko, nereikėtų manyti, kad mediena naudojama tik tiekimą iš Rusijos praradusių įmonių poreikiams. Ji taip pat naudojamas pasiruošiant artėjančiai žiemai, nes elementariai nėra kuo šildyti namų. Didžiausia Kotkos mieste jau užsidarė stambiausia medienos perdirbimo gamykla, o ir kitose įmonėse vyksta masiniai atleidimai.
Krizė yra pastebima ir kitose pramonės šakose. Suomijos žiniasklaida rašo, kad 2024 metais šalies statybų sektoriaus laukia katastrofa – jau šiandien daugelis kadaise sėkmingų šios pramonės šakos įmonių yra ant bankroto ribos, o sekančiais metais apie 50 tūkstančių statybininkų rizikuoja likti be darbo.
...Šioks toks beveik lyrinis nukrypimas nuo temos. Rusijos premjero pavaduotojas Chusnulinas neseniai pareiškė, kad iki 2030 metų darbo jėgos trūkumas Rusijos Federacijos statybų sferoje pasieks 400 tūkst. žmonių. Todėl nori-nenori, o migrantai iš Vidurinės Azijos į Rusiją ir toliau važiuos, ir jų bus tik daugiau ir daugiau. Tuo pat metu Chusnulinas įvertino, kad šiuo metu statybos sektoriuje trūksta 50 tūkst. darbuotojų. Lygiai tiek - kiek be darbo sėdės kitais metais statybininkų iš Suomijos…
Tačiau statybininkai iš Š. Korėjos yra tikrai pigesni nei iš Suomijos. Ir Pribaltikos statybininkams, kurie vis dar nemoka rusų kalbos, jau pats laikas ją mokytis ir ruoštis sekti savo tėvų-statybininkų pėdeliais, kada tie, visa ko griovimo ir vogimo epochos pradžioje, masiškai vyko uždarbiauti į Rusiją ir Baltarusiją.
Taip pat Suomijoje numatomi didžiuliai atleidimai ir geležinkeliuose. Nutrūkus susisiekimui su Rusija, jau nebereikia tokio pat kiekio darbuotojų, kiek reikėjo anksčiau.
Pagal Suomijos CSB duomenimis, vien šių metų liepos mėnesį Suomijoje užregistruota daugiau pareiškimų apie bankrotą nei per visą šios valstybės istoriją. Prisiminkite, o kas nežino įsiminkite, kad Suomija kaip valstybė atsirado tik dėka senelio Lenino geros valios po spalio revoliucijos. O iki revoliucijos nebuvo jokios Suomijos, buvo tik teritorija priklausiusi Rusijos imperijai. Kaip, beje, nebuvo nei Latvijos su Estija, kurios yra tik rusų caro pirkinys iš švedų karaliaus.
Na ir pagaliau pats draudimas automobiliams su rusiškais numeriais įvažiuoti į Suomiją, ekspertų nuomone, ne tik kad visiškai sunaikins šalies turizmo industriją, bet ir sukels masinį parduotuvių užsidarymą. Rezultate to, Suomija, uždirbdavusi milijonus eurų iš Sankt Peterburgo, Leningrado srities ir Karelijos gyventojų, kurie masiškai lankėsi Suomijoje, dabar netenka ir to.
Šiandien Suomijos gatvėse beveik nebepamatysi rusų. Tačiau ir tie keli pavieniai, kuriems dėl vienokių ar kitokių priežasčių pavyko patekti į Suomiją, su siaubu kalba apie tuos dramatiškus pokyčius, įvykusius tiesiogine prasme per kelis pastaruosius mėnesius.
„Šiandieninė šalis jau nebėra panaši į tą, kurią vis dar prisimenama Rusijoje – ekonomika žlugusi, gatvėse kasdien vis daugiau purvo, o suomiai, anksčiau save vadinę „gerais kaimynais“ rusams, yra paversti į išprotėjusius rusofobus“, – pasakoja Rusijoje gyvenantis suomių žurnalistas Kosti Heiskanenas. Rugpjūčio mėnesį jam „nuskilo" apsilankyti `savo tėvynėje.
Heiskanenas pasakojo apie tai, kad per tas kelias savaites, kurias jis praleido Suomijoje, jam pavyko aplankyti Helsinkį, Kuovalą, Kuopįo, Tachko slidinėjimo kurortą bei pasienio miestelius Lappenrantą ir Imatrą.
„Kuo toliau nuvažiuoji nuo Helsinkio, tuo aiškiau pradedi suprasti, kad, bandydama sugriauti Rusijos ekonomiką, Suomija sunaikino savąją“, – pasidalijo jis tuo, ką pamatė.
Šiandien Suomijos biudžete yra didžiulė 10 milijardų eurų skylė ir šalies valdžia priversta taupyti visame kame. Pačioje Suomijoje gyvena apie 5,56 mln gyventojų Mažinamos išlaidos sveikatos apsaugai, "apkarpomos" socialinės išmokos. Jau dabar kalbama apie vietinių poliklinikų mažinimą mažose komunose.
Tie, kurie sugebėjo per pastaruosius kelis mėnesius apsilankyti Suomijoje, pažymi, kad iš kadaise klestėjusios šalies jau nieko nebeliko. Į akis krenta purvas, kuris tiesiog yra visur. Kalnai šiukšlių, nuo kurių sklinda smarvė, išterliotos kažkada buvusios švariomis sienos, viešajame transporte supjaustytos sėdynės.
Alkoholizmas ir narkomanija auga “paturbintais” tempais, išsirikiuoja ilgiausios eilės prie nemokamo maisto, tačiau to maisto visiems nebeužtenka. Apskritai, skurdas jaučiamas visame kame – reikalai priėjo iki to, kad net nustojo remontuoti kelius, nes tam tiesiog nėra pinigų.
Todėl galima daryti išvadą, kad kažkada klestėjusi Suomija baigėsi, o ją pakeitė purvina ir ubagiška šalis, kitaip sakant - pelkėtas ubagynas, nes pačiame pavadinime Suomija užkoduota sąvoka pelkė, o ubagynu virto savo noru, patapę NATOsosais ir rusofobais. Ir dabar iš to pelkėto ubagyno ir šūdo krūvos, į kurią patys save įsivarė, juos gali ištraukti nebent tik Rusija.
Tačiau ar ji norės tai padaryti – labai didelis klausimas…
Juk dabar Suomija tik dar vienas taikinys rusiškoms raketoms. Dar gerai, kad jiems užteko proto pareikšti, jog Suomijoje nebus branduolinio ginklo. Nors ne suomiams tai spręsti, yra dėdė Semas, kuris ištrauks iš kokios nors sudvisusios skylės pusprotę feministę, lesbietę ar pederast, kaip Pribaltikoje, į prezidentus, kuriai bus pochren ar jos šalis pelkėtas ubagynas, ar Mėnulio peizažas.