Šių 14 Amerikos miestų tikslas – iki 2030 m. atsisakyti mėsos, pieno ir asmeninio transporto

Autorius: Sarmatas.lt Šaltinis: https://www.sarmatas.lt/08/siu... 2023-08-25 16:59:00, skaitė 902, komentavo 7

Keturiolika didžiųjų Amerikos miestų priklauso globalistinei klimato kaitos organizacijai, vadinamai „C40 miestų klimato lyderystės grupe” (C40 Cities Climate Leadership Group), kuri yra užsibrėžusi „ambicingą tikslą” – iki 2030 m. įvesti „0 kg [mėsos] suvartojimo”, „0 kg [pieno produktų] suvartojimo”, „3 naujus drabužius vienam asmeniui per metus”, „0 nuosavų privačių transporto priemonių” ir „1 trumpalaikį skrydį pirmyn ir atgal (mažiau nei 1500 km) per 3 metus vienam asmeniui”, praneša „The Federalist” autorė.

Distopinius C40 tikslus galima rasti 2019 m. paskelbtoje ir, kaip pranešama, 2023 m. dar kartą akcentuojamoje ataskaitoje „Miesto vartojimo ateitis 1,5°C pasaulyje„. Organizacijai vadovauja ir didžiąja dalimi ją finansuoja milijardierius demokratas Michaelas Bloombergas.

Organizacijai priklauso beveik 100 pasaulio miestų, o tarp jos narių Amerikoje yra Ostinas, Bostonas, Čikaga, Hiustonas, Los Andželas, Majamis, Naujasis Orleanas, Niujorkas, Filadelfija, Finiksas, Portlandas, San Franciskas, Vašingtonas ir Sietlas.

Žiniasklaida apie C40 miestų tikslus rašė palyginti nedaug. Keletas žiniasklaidos atstovų ir naujienų portalų, kurie apie tai kalbėjo, buvo smarkiai užsipulti korporacijų „faktų tikrintojų”.

„Faktų patikrinime”, skirtame konservatyvių pažiūrų komentatoriui Glennui Beckui, „AFP Fact Check” teigė, kad mėsos ir pieno produktų uždraudimas, kelionių lėktuvu ir drabužių vartojimo ribojimas iš tikrųjų „nėra politinės rekomendacijos”.

AFP cituoja originalios ataskaitos „Miesto vartojimo ateitis 1,5°C pasaulyje” pastraipą, kurioje rašoma: „Šioje ataskaitoje nepasisakoma už tai, kad C40 miestai visuotinai priimtų šiuos ambicingesnius tikslus; jie įtraukti siekiant pateikti atskaitos taškus, kuriuos miestai ir kiti dalyviai galėtų apsvarstyti svarstydami įvairias išmetamųjų teršalų mažinimo alternatyvas ir ilgalaikes miestų vizijas.”

Tačiau atrodo, kad ši pastraipa, greičiausiai įtraukta į ataskaitą kaip atsakomoji priemonė, jei būtų pasipriešinta, tiesiogiai prieštarauja žodžio „tikslas”, kuris šiame kontekste gali būti apibrėžiamas kaip „pageidaujamas tikslas”, reikšmei.

Ataskaitoje pažymima, kad tikslas iki 2030 m. atsisakyti mėsos, pieno produktų ir asmeninių transporto priemonių yra „pagrįstas ateities vizija, kurioje numatoma efektyviai išteklius naudojanti gamyba ir dideli vartotojų pasirinkimo pokyčiai” – tai, ko aiškiai tikisi jos autoriai. Jei tai nebūtų jų tikslai, jie nebūtų pavadinę jų „ambicingais tikslais”.

„Faktų tikrintojo” primygtinis tvirtinimas, kad C40 miestų aiškiai įvardyti klimato tikslai yra kažkokie nenuoširdūs, yra dar labiau neįtikinantis, turint omenyje, kad mes matome, kaip jie pradedami įgyvendinti jau dabar.

Šiais metais Niujorko meras Ericas Adamsas paskelbė, kad Niujorko miestas, įgyvendindamas „C40 miestų 2030” tikslus, apribos mėsos ir pieno produktų kiekį miesto įstaigose, pavyzdžiui, mokyklose ir kalėjimuose.

Tuo tarpu Jungtinė Karalystė uždraudė po 2030 m. pardavinėti naujas kuru varomas transporto priemones, o Prancūzija uždraudė trumpalaikius skrydžius, kad „sumažintų anglies dioksido išmetimą”.

2020 m. Pasaulio ekonomikos forumas (WEF) (kuris savo interneto svetainėje reklamuoja C40 miestus) pristatė „Great Reset„, kuriuo siekiama pasinaudoti Covid-19 pandemija kaip tašku, nuo kurio būtų galima pradėti visuotinį visuomenės persitvarkymą, tariamai siekiant kovoti su klimato kaita.

Tačiau šis perkrovimas kur kas labiau susijęs su socialine kontrole nei su klimato kaita. Jei globalistų lyderiams iš tiesų rūpėtų aplinka, jie neskraidytų privačiais lėktuvais ir nestatytų didžiulių, daug energijos naudojančių dvarų Kalifornijos pakrantėje, kuri, pačių klimato fanatikų skaičiavimais, netrukus atsidurs po vandeniu.

Kaip 2016 m. reklaminiame vaizdo įraše aiškiai pareiškė WEF, iki 2030 m. „jūs nieko neturėsite, ir jūs būsite laimingi”.

Šiuo metu rizikos draudimo fondai ir privatūs milijardieriai visame pasaulyje supirkinėja gyvenamuosius namus ir žemės ūkio paskirties žemę. Tuo pat metu nerealistiška nulinės emisijos politika skurdina vakariečius ir naikina viduriniąją klasę, o tai skatina priklausomybę nuo centrinės valdžios.

Ironiška, kad tokie sąmoningi žingsniai atgal taip pat kenkia Žemei, nes įrodyta, kad turtingesnių šalių aplinka yra švaresnė ir mažiau apkrauna gamtos išteklius.

Klimato aktyvistai taip pat pasisako už „klimato blokavimus”, panašiai kaip buvo vykdomi Covid Lockdown. Siūlomos įvairios idėjos, kaip sustabdyti klimato kaitą: nuo žmonių uždarymo namuose ir kelionių lėktuvais apribojimo iki visuotinių bazinių pajamų ir maksimalaus pajamų lygio nustatymo.

Klimato distopija tuo nesibaigia. Su WEF susijęs „bioetikas” daktaras Matthew Liao pasiūlė idėją, kad mokslininkai genetiškai modifikuotų žmones, jog jie būtų alergiški mėsai. Liao taip pat svarstė galimybę sumažinti žmonių fizinį dydį eugenikos arba hormonų injekcijų būdu, kad jie sunaudotų mažiau išteklių.

Visi šie politiniai pasiūlymai atrodo dar labiau nepagrįsti ir nelogiški, kai iš tikrųjų įvertiname duomenis. Tarptautinės nelaimių duomenų bazės duomenimis, didėjant C02 išmetimų kiekiui, mirčių, susijusių su ekstremaliais karščiais, potvyniais, audromis ir sausromis, sumažėjo.

Iškastinio kuro ekonomika milijardams žmonių suteikė šildymo, oro kondicionavimo, orų perspėjimo sistemų, masinio drėkinimo ir patvarių pastatų sąlygas.

Tai nereiškia, kad neturėtume stengtis apriboti anglies dioksido išmetimą. Aplinkai nekenksminga branduolinė energija, kuri yra saugesnė ir patikimesnė už vėjo ir saulės energiją, yra puikus būdas atpratinti mūsų visuomenę nuo priklausomybės nuo iškastinio kuro.

Tačiau globalistai klimato aktyvistai priešinasi branduolinei energijai, taip dar labiau sumenkindami savo tariamai gerus ketinimus.

Galiausiai klimato koalicijos tikslai iš esmės yra antihumaniški. Žmonėms apskritai reikia mėsos ir jos teikiamų baltymų, kad jie gyvuotų. Mėsos ir pieno produktų draudimas, kalorijų ribojimas, genetinis žmogaus kūno keitimas ir masių skurdinimas pakenks planetai ir žmonėms. Labiau tikėtina, kad tai ne tik pakenks žmonėms, bet ir daugelį jų nužudys.

Straipsnio autorė, Evita Duffy-Alfonso yra „The Federalist” darbuotoja ir viena iš „Chicago Thinker” įkūrėjų. Ji mėgsta Vidurio Vakarus, medkirčių sportą, rašymą ir myli savo šeimą.