Didžiausia Europos Parlamento frakcija ragina pakviesti Ukrainą į NATO

Autorius: Alkas.lt Šaltinis: https://alkas.lt/2023/05/11/di... 2023-05-12 17:32:00, skaitė 919, komentavo 13

 Geopolitinė padėtis

Didžiausia Europos Parlamento frakcija, Europos liaudies partija (ELP), patvirtino dokumentą, kuriuo raginama pakviesti Ukrainą į Šiaurės Atlanto aljansą per būsimą aukščiausiojo lygio susitikimą Vilniuje.

ELP pabrėžia, kad ankstesni sprendimai dėl Ukrainos saugumo – nuo Budapešto memorandumo iki NATO Bukarešto aukščiausiojo lygio susitikimo išvadų – neužkirto kelio invazijai į Ukrainą, o nuolatinis buvimas „pilkojoje zonoje“ tik skatina Rusiją kartoti agresiją ateityje.

Be jokios abejonės, būtent taip ir yra. Mes tikrai nuoširdžiai džiaugiamės, kad ES politikai sugebėjo susitarti ir priimti bendrą sprendimą.

Tai didelis žingsnis į priekį, kuris reiškia, kad net jei Rusija ir sugebės kažkokiu stebuklingu būdu išlaviruoti ir nebus sutriuškinta Ukrainos žemėje, geopolitinė padėtis visiškai pasikeitė.

Rusija yra grėsmė, vėžys, užkrečiama liga, pūliuojanti votis, platinanti agresijos ir prievartos virusą.

Civilizuotas pasaulis turi nuo jos izoliuotis tol, kol ši fašistinė – teroristinė karo nusikaltėlių valdoma valstybė nepagis.

O kadangi ji pati nepagis, ją teks gydyti prievarta kaip seną nukriošusį sifilitiką.

Dokumento autoriai taip pat mano, kad Ukrainos narystė Aljanse yra būtina, nes sustiprintų NATO pajėgas Ukrainos kariuomenės sąskaita, suvienytų Vakarus siekiant užtikrinti taiką Europoje ir užkirstų kelią Rusijos kerštui.

„Kvietimas Ukrainai tapti NATO nare būtų stipriausias įmanomas signalas V. Putinui ir aršiausiems Rusijos imperijos šalininkams, kad jie pagaliau suprastų, jog Ukraina jiems nebepasiekiama“, – teigiama dokumente.

Tačiau deja yra vienas „bet“. ELP siūlo pakviesti Ukrainą prisijungti prie NATO išsyk po to, kai baigsis karas.

Mes esame įsitikinę, kad tokiu būdu vargšas arklys statomas prieš vežimą, apverčiant aukštyn kojom paprastą logiką. Ukrainą reikia tuoj pat priimti į NATO, ir tada karas išsyk baigsis.

Ir nors Ukraina labai tikisi gauti politinį kvietimą į NATO per Šiaurės Atlanto aljanso aukščiausiojo lygio susitikimą Vilniuje, kuris vyks liepos 11-12 dienomis, tačiau vargu, ar tai nėra miražas politinėje dykumoje.

NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas ne kartą teigė, kad nors visos NATO šalys remia Ukrainos prisijungimo prie aljanso idėją, tikslios datos dar negalima nurodyti. Kitaip sakant, tai reiškia, kad iki vieningo susitarimo narės dar turės nueiti labai ilgą kelią.

Reikšmingi postūmiai

Antradienį Pentagonas pranešė, kad JAV suteiks Ukrainai dar 1,2 mlrd. dolerių ilgalaikės karinės pagalbos, kad toliau stiprintų jos oro gynybą, nes Rusija toliau atakuoja Ukrainą bepiločiais lėktuvais, balistinėmis ir žemė-oras raketomis.

Pagalbos paketas bus teikiamas pagal Ukrainos saugumo pagalbos iniciatyvą. Skirtingai nuo JAV įrangos, ginklų ir šaudmenų, siunčiamų iš Pentagono atsargų, kurie gali būti greitai pristatyti Ukrainai, šie pinigai bus išleisti per ateinančius mėnesius ar net metus, siekiant užtikrinti Ukrainos saugumo poreikius ateityje.

Pentagonas teigė, kad finansuos oro gynybos šaudmenis ir dronus, skirtus oro gynybai, taip pat suteiks įrangos, padėsiančios modifikuoti Vakarų oro gynybos paleidimo įrenginius, raketas ir radarus, kad juos būtų galima naudoti su Ukrainos sistemomis.

Ji taip pat pirks artilerijos sviedinių, haubicų amunicijos, padės gauti palydovinių vaizdų ir finansuos įvairių sistemų nuolatinę techninę priežiūrą ir atsargines dalis.

JAV pareigūnai sakė, kad tarp ginklų yra ir oro gynybos sistemos HAWK. Pentagonas teigė, kad pagalba padidins Ukrainos kariuomenės pajėgumus „ginti savo teritoriją ir atgrasyti Rusiją nuo agresijos ilguoju laikotarpiu“.

Trečiadienį Ukrainos atominės energetikos bendrovė pareiškė, kad Rusija ketina perkelti apie 3100 Ukrainos darbuotojų iš didžiausios Europoje atominės elektrinės, ir įspėjo, kad Zaporožės objekte Rusijos okupuotoje Pietų Ukrainoje gali „katastrofiškai trūkti kvalifikuoto personalo“.

Darbuotojai, kurie pasirašė darbo sutartis su įvairiomis Rusijos branduolinės energetikos agentūros „Rosatom“ filialais po to, kai Maskva karo pradžioje užėmė Zaporožės elektrinę, yra didžioji dalis tų, kurie kartu su šeimomis turi būti išvežti į Rusiją, „Energoatom“ teigė „Telegram“ žinutėje.

„Energoatom“ nepatikslino, ar darbuotojai bus priverstinai išvežti iš elektrinės. Darbuotojų pašalinimas „paaštrintų jau ir taip itin aktualią darbuotojų trūkumo problemą“, teigė „Energoatom“.

Laukiame Ukrainoje vėl pasirodant selfių virtuozų iš Vakarų, kurie labai, labai labai bus sunerimę ir apgailestaus dėl tokio neatsakingo karo nusikaltėlių Rusijoje organizuojamo žingsnio.

Trumpai

Vakar Ukrainos dalinys pranešė, kad netoli Bachmuto sutriuškino Rusijos brigadą, kurios likučiai pabėgo iš mūšio lauko, o okupantai buvo priversti atitraukti savo pajėgas maždaug 2 kilometrus į rytus.

Netrukus pasirodė pareikšimai iš Kremliaus, kuris nurodė, kad tenka atlikti užduotį, kuri yra „labai sudėtinga karinė operacija“.

O tai, pala, kaip gi čia, kokia dar karinė operacija? Koks karas? Čia gi tik lengvas pasivaikščiojimas, „specialioji operacija“, argi ne?

Marodierių iš Rusijos taip vadinamas savininkas, butų vagis ir recidyvistas Prigožinas vakar vėl skundėsi, kad jo samdiniai iš Gynybos ministerijos vis dar negauna pakankamai sviedinių, kad galėtų tęsti Bachmuto puolimą.

Vakar Kremlius apsiverkė ir Lenkijos sprendimą oficialiuose dokumentuose pervadinti Rusijos Kaliningrado miestą į Karaliaučių (lenkiškai – Krolewiec) pavadino „priešišku veiksmu“. Fiurerio Putino burna Peskovas išlojo, kad toks veiksmas „ribojasi su beprotybe“.

O taip, tokių „priešiškų veiksmų, besiribojančių su beprotybe“ tik daugės. Mūsų ir aneksuotų bei užgrobtų teritorijų gyventojų džiaugsmui.

Gilėja krizė Palestinoje. Vakar palestiniečių kovotojai iš Gazos ruožo į Izraelį paleido šimtus raketų, o Izraelis tęsė oro antskrydžius, per kuriuos žuvo 23 palestiniečiai, įskaitant tris aukšto rango kovotojus ir mažiausiai 10 civilių.

JAV prezidento Džo Baideno administracija neketina pasekti Didžiosios Britanijos pavyzdžiu, kuri ketina perduoti Ukrainai ilgojo nuotolio raketų, galinčių pasiekti taikinius 300 km atstumu. JAV mano, jog ši problema išspręsta dėl planuojamo pristatymo iš Jungtinės Karalystės.

Turkijos užsienio reikalų ministras Mevljutas Čevušoglu (Mevlüt Çavuşoğlu) vakar pareiškė, kad Ukrainos Juodosios jūros grūdų sandorį būtų galima pratęsti dar bent dviem mėnesiams.

Rusija yra sakiusi, kad nepratęs pakto galiojimo po gegužės 18 d., jei nebus įvykdytas sąrašas reikalavimų, kad būtų pašalintos kliūtys jos grūdų ir trąšų eksportui.