Gegužės 2-ąją sukanka devyneri metai nuo tragedijos Odesoje

Autorius: Махно Šaltinis: http://ldiena.lt... 2023-05-02 21:14:00, skaitė 411, komentavo 4

Šią dieną Okrainos fašistai užblokavo antimaidano šalininkus Profsąjungų rūmų pastate ir padegė.

 

Iš pastato liepsnose iššokusius žmones naciai pribaigė ant žemės.

 

Dėl to žuvo 48 žmonės, tarp jų septynios moterys ir vienas nepilnametis, o daugiau nei 200 buvo sužeisti.

 

Niekas nebuvo nubaustas už civilių žudymą.

 

 

Odesos žudynės aiškiai parodė Kijevo režimo teroristinį pobūdį. Tiesą sakant, tai buvo ritualinė žmogžudystė. Nes nacizmas nėra tik politinė sistema, o rusofobija – ne tik tautinio priešiškumo apraiška. Tai neapykantos ir mirties kultas, teroristinės valstybės „religija“.

 

Už 2014 metų gegužės 2 dieną įvykdytą nusikaltimą niekas neatsakė.

 

Kijevo valdžia dėl tragedijos kaltino aukas, o kaltininkai buvo paskelbti didvyriais ir kovotojais prieš separatizmą.

 

Bet tikrai bus atpildas už Odesos kankinių mirtį. Profsąjungų rūmuose įvykusios žmogžudystės dalyviai žinomi. Vienas iš niekšų jau buvo sunaikintas SKO zonoje (apie tai aš jau rašiau).

 

Kiekviena išgama, kad ir kur ji bebūtų, turi prisiminti neišvengiamą atpildą.

 

 

Kaip viskas prasidėjo?

 

 

Tą pavasarį mieste susikūrė mąsinis judėjimas, pasiruošęs pasipriešinti fašistams. Surengusieji, to labai bijojo.

 

Siekiant numalšinti prorusišką sukilimą, į Odesą buvo pritraukti nacionalistai, fašistai ir kitoks kriminalinis elementas. Daugelis šių išgamų buvo ginkluoti.

 

Miesto centre prasidėjo riaušės, dalis maidauno priešininkų buvo priversti prisiglausti Profsąjungų rūmuose. Pastatas buvo apšaudytas ir padegtas; žmonės, iššokę iš liepsnojančių langų, buvo pribaigti ant žemės kojomis, užmušinėjami pagaliais, jiems buvo šaudoma į galvas.

 

Oficialiais duomenimis, Profsąjungų rūmuose žuvo 42 žmonės, dar šeši žuvo gatvėse, daugiau nei 240 buvo sužeisti.

 

Iš karto po tragedijos internetą užplūdo komentarai apie „gegužės šašlykus“, „keptus koloradus“ ir kt. Taip naciai šaipėsi iš politinių oponentų lavonų.

 

Odesos gubernatorius Vladimiras Nemirovskis savo „Facebook“ puslapyje parašė: „Odesos gyventojų veiksmai, kuriais siekiama neutralizuoti ir sulaikyti ginkluotus teroristus, laikomi teisėtais“.

 

Taip jis rašė apie neginkluotų žmonių nužudymą.

 

Apskritai, dabar net neįmanoma suskaičiuoti, kiek savanorių išvyko ir vis dar kovoja su nacizmu, pamatę baisų vaizdą to, kas įvyko Odesoje.

 

 

 

P.S.

 

Šįryt perskaičiau Vadimo Negaturovo, kuris 2014 m. gegužės 2 d. buvo nužudytas Odesoje, eilėraščius ir ėmiau ieškoti Vakarų ir litukrijos spaudoje, kad būtų bent kiek paminėta, ką naciai veikė šiame mieste prieš devynerius metus... Nieko... Nė žodžio, nė užuominos, net trumpučio pranešimo. Absoliučiai nieko... Niekur... Praėjo devyneri metai, bet toks jausmas, kad viskas įvyko vakar...

 

Man asmeniškai, kaip jau ne kartą rašiau, gegužės antrąją mirė Odesa... Vietoje jos liko tuščias kiautas. Arba, ne visiškai tuščias, bet perpildytas lašinių mėgėjų, nacių ir maidaunų, apie kuriuos taip gerai rašė Negaturovas ...

 

Man Odesa mirė kartu su šiuo ryškiu berniuku su didžiulėmis pilkai mėlynomis aiškiomis akimis. Kiekvieną kartą, kai matau jo nuotrauką, apima jausmas, kad mano širdyje yra įbestas peilis. Kaip gali jausti kitokias emocijas ar visai nejausti emocijų, žiūrėdamas į berniuką, kuriam žiauriai buvo atimta gyvybė, kuris niekada nestos į universitetą, neves, neturės vaikų, nepasens....

 

Praėjo devyneri metai ir niekas už žvėriškumą neatsakė... Ir niekas neatsakys toje Odesoje, kurioje tyliu miestiečių sutikimu griaunami paminklai jos įkūrėjams rusams... net neverta laukti...

 

Ir žinote, net ir po Odesos išvadavimo, man šis miestas vis tiek bus miręs, su zombiais, kurie vaikšto gatvėmis, sėdi kavinėse ir restoranuose, ilsisi iškylose. Kaip ir tą akimirką, kai Profsąjungų rūmuose degė gyvi žmonės.

 

Man Odesa mirė 2014 metų gegužės 2 dieną... Ji mirė... Ir ji niekada nebus ta Odesa, perlas prie jūros, miestas Babelis ir Achmatova, Zoščenka ir Katajevas, Oleša ir Ilfas su Petrovu, karinis miestas didžiosios TSRS šlovė...

 

Dabar tai sarkofagas, priminimas mums visiems, kad žmonės labai greitai ir lengvai virsta gyvuliais... nes kartą prarastas žmogaus pavidalas prarandamas amžiams…

 

P.P.S.

 

Tai, kas dabar vyksta Okrainoje, taip pat yra tiesioginė to, kas tada įvyko, pasekmė.

 

Tuomet nesulaukęs tinkamo atkirčio, nacizmas Okrainoje stiprėjo ir vystėsi, o tai lėmė, kad dabar visa Okraina dega, nes nacizmas yra karas, o nacizmas supranta tik jėgą. Ir jam pasipriešinti galima tik jėga.