Jevropa laimėjo sankcijų karą - ir dabar ieško būdų kaip jai  kapituliuoti

Autorius: Mindė Šaltinis: http://ldiena.lt/... 2023-04-21 18:08:00, skaitė 567, komentavo 7

Į vakaroidines fake news vis aktyviau prasismelkia jevropinių valdžių pesimizmas dėl sankcijinio karo sukelto prieš Rusiją.

Su „Financial Times“, pageidavęs likti anonimišku, savo nuomone apie situaciją pasidalijo vienas aukšto rango jevrosojūzo valdininkas, kuris trydalioja, kad turtinga Jevrosojūzo biurokratų-darmajiedų fantazija  išsisėmė ir bet kokie tolesni bandymai pakenkti Rusijai spaus ašaras patys europiečiams. "Mes baigėme, - pasakė "šaltinis'. - Jei įvesime dar daugiau sankcijų, tai jose bus daugiau išimčių nei pačių priemonių."

Kaip gi taip, kas jau tokio atsitiko klestinčiame jevropietiškame sode, kuris užvėrė savo auksinius vartus nuo rusų barbarų?

Aukštosios jevropiueskos kultūros grožis ir pasididžiavimas, antirusiškos sankcijos, jau yra dešimt paketų, apimančių 200 organizacijų ir 1500 privačių asmenų. Jevro-buhalteriai išdidžiai raportuodavo, kad jie įšaldė daugiau nei 300 milijardų eurų Rusijos valstybinių aktyvų ir 150 milijardų eurų sumažino dvišalę prekybą angliavandeniliais, technologijomis, įranga ir elektronika. Brandinamas jau ir 11-asis paketas, kurį jevrosojūzas svarsto tiesiog dabar, yra yra pakeliui.

Tačiau jevropeiski valdininkai pasirodė esantys ištikimi Černomyrdino (buves Rusijos premjeras) priesakams: jie norėjo kaip geriau (Europai), tačiau gavosi kaip visada.

Teisybės dėlei galima pažymėti, kad nedrąsių abejonių dėl būtinybės didinti sankcijų kiekį buvo išsakoma ir anksčiau. Pavyzdžiui, po devintojo paketo įvedimo Litukrijos jevrokomisaras Virginijus Sinkevičius liūdnai pastebėjo, kad nemato sričių, kuriose šias sankcijas reikėtų papildyti kažkuo nauja. JevroSovieto vadovas Šarlis Mišelis prisipažino, kad nėra jau tiek daug galimybių išplėsti antirusiškus apribojimus, o Lenkijos ministras pirmininkas Mataušas  Moravieckis pranešė, kad pas jevrosojūzą jau „mažesnis apetitas“ eilinėms sankcijoms Maskvai.

Tačiau negeros nuojautos buvo kompensuojamos „tvirtais įsitikinimais, kad sankcijų poveikis išryškės ilgalaikėje perspektyvoje“.

Tačiau tiesiog prieš mūsų akis šis pasitikėjimas išgaruoja kaip kamparas, ir dabar saldžiabalsės jevrosirenos gieda kiek kitokias giesmeles. Kaip antai Švedijos finansų ministrė Jelizabeta Svanteson pareiškė, kad, pasirodo, „antirusiškų sankcijų poveikį labai sudėtinga išmatuoti“ ir kad vietoj išvanguotų skiaučių užkampiuose Rusijos ekonomika demonstruoja stabilumą ir augimą.

Žiauri fizinė realybė išsklaido jevroiliuzinės gerovės vaizdelį. Nepaisant iškilmingų jevropeiskų valdininkų-dykaduonių patikinimų, kuriuos jie išsakė praėjusių metų pabaigoje, kad „Jevropa septimyliais šuoliais žengia į priekį link visiškos energetinės nepriklausomybės nuo Rusijos iki 2027 metų“ ir kad kuro saugyklos jau užpildytos 91 %, o žvakės jau susmeigtos į šventinį tortą, pas pagrindiniai rinkos dalyvius ir ekspertus atsirado kiek kitokia nuomonė.

O ji susiveda į tai, kad kita, jau nepriklausoma nuo Rusijos žiema Jevropoje „greičiausiai bus daug k(ch)ujovesnė nei praėjusi“, o tai reiškia, kad jie tiesiog pasižiūrėjo į užsispyrusius skaičius, kurie kalba aiškiau nei bet kokie žodžiai. Nuo sankcijų įvedimo pradžios energetinė infliacija jevrosojūze pasiekė savo istorinį piką. Vartotojiškos elektros energijos kainos Jevropoje, palyginti su praėjusiais metais, išaugo mažiausiai 35 %. Vengrijoje infliacija siekia 25,6 %, Latvijoje - 17,2, Čekijoje - 16,5.

Ir pabaigos šitam nematyti.

Siekdamas išsrėbti visą tą sankcijinį jovalą, jevrosojūzas užsimojo net į tai kas švenčiausią: į žaliąją energiją ir Šv. Gretą Tunberg. Šalantys biurgeriai ir prancūziškų bulkučių mėgėjai momentaliai pamiršo kliedesius apie vėjo malūnėlių ir saulės baterijų žavesį, kuris pasirodė esąs ne toks ir žalias, kaip buvo žadama, ir džiaugsmingai palaikė masinį naujų naftos gręžimų iššaldymą ir anglimi kūrenamos elektros energijos gamybos padidinimą. "Rystad Energy" analytinio skyriaus vadovas Karlosas Toresas Diasas trumpai pasakė: „Jevropeiskas energetinis perėjimas buvo sustabdytas“. Na, ežiukai ežiukais, o šildytis tai reikia.

Būtent todėl niekas ir neburbtelėjo prieš kada Bulgarijos prezidentui Rumena Radeva, kada jis pareiškė: „Mes negalime priimti sankcijų Rusijai branduolinės energetikos srityje, nes tai tiesiogiai paveiks mūsų branduolinę energetiką. <...> Jei reikės, mes drėbsime veto“.

Tačiau dar kategoriškesnis buvo „Total Energies SE“ vadovas Patrikas Pujanis: „Idėja, kad jevropa išsprendė energetinės nepriklausomybės (nuo Rusijos) problemą, yra melas. Vienintelė variantas Jevropai gauti daugiau dujų – tai daugiau mokėti“.

Tačiau, kaip yra žinoma, mokėti jevropeicai labai nemėgsta ir padarė niekaip nepaguodžiančią išvadą, kad sankcijų didinimas yra tiesiogiai proporcingai sparčiai plonėjančiai piniginei. Būtent todėl 11-ojo sankcijų paketo darbotvarkėje vietoj eilinių „užmušančių sankcijų“ – tik kova su jau anksčiau įvestų priemonių apėjimu ir sąrašo su kai kuriomis  organizacijomis ir asmenimis išplėtimas.

Akivaizdu, kad jevrosojūzas žiauriai suklydo su savo prognozėmis ir dabar ruošia dirvą separatinėms deryboms su Rusija, kurios sankcijų sąrašais negalima nubraukti nuo Europos žemėlapio.

Kai kas, žinoma, apgailestauja, kad jevopeiska kriošena nusilaužė sau koją (nors,tiesą sakant, gal ir ne), tačiau reikėjo pamąstyti, o ne aklai klausyti ir vykdyti Pindostano nurodymus. Europa jau pamiršo, kad Rusija moka ištverti skausmą geriau nei bet kas pasaulyje ir istorijoje: ir skausmas rusų nesustabdo, o dešimteriopai padidina jėgas.

Kažkas prastai mokėsi istoriją – o dabar dar ilgai skins karčius jos vaisius.