Le Figaro: Pasauliui reikalingi lyderiai, tokie kaip Putinas ir Trampas
Autorius: Sarmatas.lt Šaltinis: http://www.sarmatas.lt/02/le-f... 2016-02-27 12:49:09, skaitė 2676, komentavo 1
Donaldas Trampas | Reuters
„Trampas ir Putinas, Putinas ir Trampas. Neskaitant to, jog šie du NPO (neatpažinti politiniai objektai) pasikeitė keletu malonybių tarpusavyje, kurios vis tik liudija apie kažkokią abipusę pagarbą, kol kas nebuvo nieko tokio, kas leistų sutapatinti Niujorko milijardierių ir buvusį tarybinį kagėbistą“, rašo Andre Bercoff leidinyje Le Figaro.
Trampas ėjo savo tėvo pėdomis, kuris dirbo investuotoju statybų versle Brukline ir Kuinse, tačiau greitai ji perspjovė, pradėjęs statyti dangoraižius ir golfo aikšteles pradžioje Manhetene, o vėliau ir visame pasaulyje, rašo žurnalistas.
Putinas tarnavo žvalgu ir kopė karjeros laiptais globojamas gimtojo Sankt-Peterburgo mero. Padaręs žaibišką karjerą, jis išėjo iš šešėlio ir tapo kažkiek žinomas šalia linkusio į alkoholinius pasilinksminimus Boriso Jelcino, kurio pomėgių jis, švelniai tariant, nelaikė priimtinais sau. Tačiau nežiūrint į skirtingas biografijas, „Karlo Markso kūdikis ir Kapitalo kūdikis“ turi daugiau bendro, nei galėtų pasirodyti iš pirmo žvilgsnio, tvirtina straipsnio autorius.
Nereikia gilintis į psichoanalizę, norint pamatyti, kad abu politikai darbštūs, ambicingi, siekia sėkmės, atmesdami nereikalingas abejones, pastebi Andre Bercoff. Putinas kaip ir Trampas mieliau turi reikalą su diktatoriais vietoje islamistų ir greičiau įves tvarką jėgos metodais, nei leis betvarkę nešančią mirtį.
Be to, rinkdamiesi tarp legitimios gynybos ir pacifizmo bet kuria kaina, jie atiduos pirmenybę pirmam variantui. Ir Trampas ir Putinas noriai vadina daiktus savais vardais ir niekada nederina savo retorikos pagal tą ar kitą visuomeninę nuomonę. Jiems svetimas politkorektiškumas.
Be abejo, tarp amerikietiškos demokratijos ir rusiškos autokratijos yra bedugnė, kurios greitai įveikti nepavyks, konstatuoja apžvalgininkas. Pirma, Putinas valdo jau daug metų, o Trampas dar tik tikisi atsistoti prie valdžios vairo. Antra, Rusijos lyderio valiai paklūsta ir valstybės Dūma, ir teismai, tuomet, kai amerikietis žino, jog jam reikės skaitytis su Senatu, Atstovų rūmais ir Aukščiausiuoju teismu, kuriuose ne visada bus respublikonų viršus. Bet svarbiausia – Putinas ir Trampas pirmiausiai yra nusitaikę į rezultatą: rusų prezidentas įrodė tai, pradėjęs karinę operaciją Sirijoje, kuri vos per porą mėnesių įrodė savo efektyvumą, skirtingai nuo franko-amerikietiškų oro smūgių, kurie buvo kartojami ištisus du metus.
Jeigu atmestume į šalį visus moralinius samprotavimus, tai galima taip pat pažymėti, jog Vladimiras Putinas visada veikia be jokių abejonių, ar tai būtų Čečėnija ar Krymas, rašoma straipsnyje. Kalbant apie Donaltą Trumpą, tai jis be perstojo šneka apie būtinybę pastatyti milžinišką sieną tarp Meksikos ir JAV, būtinybę išsaugoti Gvantanamo kalėjimą, išsiuntus tenai didžiąją dalį Amerikos priešų, ir nugalėti „Islamo valstybę“ bet kuriomis priemonėmis. Kol kas neaišku, – ar paskui jo žodžius seks realūs veiksmai, tačiau viskas liudija apie jo ryžtą.
Tikriausiai, galima išsigąsti vien pagalvoju apie tai, jog Trampo pergalės atveju, pasaulyje nusistovės rusų-amerikiečių dvipolis, o Putinas su Trampu taps kažkuo panašiais į planetos masto brolius Daltonus (Laukinių Vakarų nusikaltėlių grupė 1890-1892 metais, kuri specializavosi bankų ir geležinkelio apiplėšimuose), visur nustatančius savo įstatymus ir tvarką, daro prielaidą autorius. Bet iš kitos pusės, turint omenyje dabartinę pasaulio politinę krizę ir globalią terorizmo problemą, pasauliui reikalingi nepalenkiami ir drąsūs lyderiai, kurie nurodo kursą ir laikosi jo be dvejonių. Nors, jeigu sujungti dolerį su rubliu, – tai gausis tik „rubleris“, ironizuoja Andre Bercoff.