Karma yra kalė: opiumas, Kinija ir Vakarai

Autorius: Viktoras Jašinskas Šaltinis: https://www.facebook.com/strat... 2023-03-28 13:54:00, skaitė 781, komentavo 4

Pirmą kartą opijų į Kiniją atvežė arabų prekeiviai Tangų dinastijos laikais (618–907 m. po Kr.), kaip skausmą malšinantį ir raminamąjį vaistą. Iš pradžių jį kaip prabangos prekę naudojo tik aukštesnioji klasė, ir tik XVIII amžiuje opijus tapo plačiai prieinamas ir populiarus tarp plačiosios visuomenės.

Didžioji Britanija Kinijoje suvaidino labai svarbų vaidmenį platinant opijų ir didinant jo vartojimo apimtis tarp kinų. XVIII amžiuje Britų Rytų Indijos kompanija pradėjo pardavinėti Indijoje užaugintą opijų Kinijai mainais už arbatą ir kitas prekes. Kinijos vyriausybė kelis kartus bandė uždrausti opijų, tačiau šio narkotiko paklausa išliko didelė, o opijaus kontrabanda iš Didžiosios Britanijos kontroliuojamos Indijos toliau didėjo.

XIX amžiaus pradžioje Kinijos vyriausybė prarado opijaus prekybos kontrolę, o jos gyventojų priklausomybė šiam plačiai paplitusiam psichotropiniam preparatui dar labiau išaugo. Vyriausybė bandė sutramdyti prekybą, dėl kurios 1839–1842 m. prasidėjo Pirmasis opijaus karas tarp Kinijos ir Didžiosios Britanijos.

Britai laimėjo karą, o pagal Nankingo sutartį Kinija buvo priversta atidaryti kelis uostus britų prekybos laivams. Ji buvo priversta perleisti Honkongą britų kontrolei. Sutartis taip pat įteisino prekybą opijumi Kinijoje, leidžiančią britų pirkliams laisvai, be jokių kliūčių jį pardavinėti.

Prekyba opijumi toliau klestėjo XIX amžiuje, į ją įsitraukė ir kitos užsienio valstybės, įskaitant ir JAV. Apskaičiuota, kad 1880-aisiais Kinijoje buvo apie 13 milijonų nuo opijaus priklausomų žmonių, o tai sukėlė plačias socialines ir ekonomines problemas.

Kinijos vyriausybė bandė spręsti opijaus problemą įvairiomis priemonėmis, įskaitant opijaus rūkymo draudimus, švietimo kampanijas ir reabilitacijos centrų steigimą. Tačiau šios pastangos buvo nesėkmingos mažinant priklausomybės rodiklius.

XX a. pradžios karikatūra: Vakarų civilizatoriai dalinasi Kiniją

Padėtis pagaliau pradėjo keistis XX amžiaus pradžioje, kai 1912 m. buvo įkurta Kinijos Respublika. Naujoji vyriausybė pradėjo bendras pastangas, siekdama panaikinti prekybą opijumi ir priklausomybę nuo priklausomybės opijui, remiama tarptautinių organizacijų, tokių kaip Tautų Sąjunga.

1917 m. Kinijos vyriausybė paskelbė opijų nelegaliu ir pradėjo visoje šalyje kampaniją, siekdama išnaikinti šį narkotiką. Ši kampanija buvo iš dalies sėkminga, tačiau visuomenės priklausomybė jam buvo be galo didelė, o kai yra paklausa, atsiranda ir pasiūla.

Mao Zedongas, Kinijos Liaudies Respublikos įkūrėjas, atliko svarbų vaidmenį kovojant su priklausomybe nuo opijaus Kinijoje.

1949 m. į valdžią atėjus Kinijos komunistų partijai, Mao pradėjo eilę kampanijų, kurių tikslas buvo panaikinti priklausomybę nuo opijaus ir visiškai sunaikinti prekybą narkotikais. Vienas iš pirmųjų žingsnių buvo Kovos su narkotikais administracijos, kuriai buvo pavesta koordinuoti pastangas kovojant su narkotikų vartojimu ir prekyba jais, įkūrimas.

1950 m. Mao paskelbė direktyvą, raginančią „šalies mastu kovoti su narkotikais“ ir įgyvendinti „drastiškas priemones, skirtas panaikinti narkotikų grėsmę“. Vyriausybė pradėjo didžiulę kampaniją, siekdama panaikinti opijaus gamybą ir platinimą bei gydyti priklausomus žmones.

Mao vadovaujama vyriausybė visoje šalyje įkūrė reabilitacijos centrus, kuriuose buvo gydomi narkomanai ir skatinamos švietimo kampanijos, skirtos atgrasyti nuo narkotikų vartojimo. Vyriausybė taip pat įvedė griežtas bausmes už prekybą narkotikais ir jų laikymą, įskaitant mirties bausmę už kai kuriuos nusikaltimus.

Vyriausybės pastangos buvo labai sėkmingos, o vėlesniais metais kinų priklausomybės nuo opijaus rodikliai dar labiau sumažėjo. Vyriausybės veiksmai buvo kritikuojami tarptautinėje arenoje dėl pernelyg griežtų priemonių, buvo skelbiama, kad kai kuriems asmenims buvo taikomas priverstinis darbas ir kitos bausmės. Priklausomybės nuo opijaus skaičiai tapo minimalūs ir tai ženkliai pagerino visuomenės sveikatą šalyje.

Tai buvo viena pagrindinių priežasčių, kodėl Mao buvo taip nekenčiamas ir juodinamas Vakarų valstybių, nes jis nutraukė du šimtus metų trukusį britų ir kitų vakariečių biznį, kuris krovė jiems pasakiškus turtus.

Šiandien opijaus vartojimas Kinijoje yra griežtai reguliuojamas ir neteisėtas, o už šio narkotiko gamybą, prekybą ir laikymą taikomos griežtos bausmės. Tačiau vis dar yra kai kurių šalies vietovių, kuriose opijaus gamyba tęsiasi, nors tuo užsiimantys asmenys labai rizikuoja, nes bausmės už šią veiklą yra pakankamai žiaurios.

Kinija nepamiršo kiek skausmo, mirčių bei kitų socialinių ir ekonominių problemų atnešė Vakarų valstybių, ypač Britanijos opijaus verslas ir karai dėl jo. Šiandien Kinija daug stipresnė ir turi daugybę sąjungininkų. Panašu, kad šį kartą, vėl išaugus tarpusavio konfrontacijai, Vakarams jos parklupdyti nebepavyks, o atvirkščiai - “Auksinio milijardo” laukia atpildas už jų nusikaltimus kolonijose per šimtmečius. Pačiuose Vakaruose dabar siaučia neregėto masto narkomanijos epidemija.

Karma yra kalė.