Chaliavos troškimas: arba kodėl Gej-ropa nori “na chaliavu” skraidyti per Sibirą

Autorius: Mindė Šaltinis: http://ldiena.lt/... 2023-01-20 01:11:00, skaitė 506, komentavo 2

Jevro-komisijos еransporto generalinio direktorato vadovas Henrikas Hololejus oro linijų ekonomikos konferencijoje Dubline pareiškė, kad „jei kada nors mums atsiras galimybė pamatyti atvirą Rusijos oro erdvę, tuomet kažkas turėtų išnykti: tai rojalti (mokestis, franšizė, honoraras) už skrydžius virš Sibiro“.  

Tai reiškia, kad JevroSojūzas nori, jog Rusija nustotų imti mokesčius iš užsienio oro linijų kompanijų už skrydžius virš jos teritorijos, būtent per Sibirą. Dar TSRS pradėjo imti atitinkamą mokestį, o vėliau Rusijos Federacija pratęsė šią praktiką.

Tiesą sakant, tokio mokėjimo panaikinimo klausimas nėra kažkas tai naujo. JevroSojūzas šia tema jau buvo pratrydęs  dar prieš dešimt metų, dar prieš pablogėjant Rusijos Federacijos ir JevroSojūzo santykiams dėl pastarojo paramos antirusiškam perversmui Okrainoje. Tačiau ir tada šitie trydaliojimai buvo ne mažiau nepagrįsti nei dabar.

Trydaliojimo 2013 metais kaina buvo apie 350 mln. dolarų per metus. Gej-ropos valdininkai tuomet trydaliojo todėl, kad toks mokestis neva suryja vakaroidinių oro linijų pajamas iš tokių skrydžių. Tik tiek tada, tiek ir dabar tai yra atviras melas kaip visada.

Nes mokėjimai už praskridimą  per kitos šalies teritoriją yra standartinė praktika. Dar daugiau, Rusija savo kainininką nustatė dar daug-maž žmoniškai: jei Vokietijos kaina už tranzitą siekia 180 dolarų, Anglijos – 220 dolarų, tai Rusijoje dar visai neseniai buvo tik 95 dolarai už 100 kilometrų.

Ir tai visiškai nėra „prekyba oru“. Į šią sumą, beje, įeina dispečerinis lėktuvų lydėjimas viso skrydžio metu. Kurso koordinavimas ir koregavimas, skrydžio aukščio, laiko ir krypties derinimas, kitoks bendradarbiavimas su dispečerinėmis tarnybomis. Be pačios dispečerinės infrastruktūros šiam reikalui taip pat yra specialiai išskirtas dažnių diapazonas, kuris taip pat yra licencijuojamas. Plius dar meteorologų, kurie stebi oro sąlygas visame maršrute, darbas. Tai yra, tai nėra taip, kad „atėjai, atsisėdai ir skrendi“, o gana sudėtingas ir brangus procesas.

Žinoma, teoriškai galima skristi ir be mokesčio, kaip yra sakoma  „tik pagal vaizdelį ant Belomor pakelio“. 

Tačiau be dispečerinio palaikymo, neišvengiamai atsiras nukrypimai nuo kurso, dėl kurių padidės degalų sąnaudos ir kyla grėsmė susidurti su sunkiomis oro sąlygomis, nuo ko jau neišvengiamai kyla grėsmė tiek lėktuvo, tiek ir keleivių saugumui.

Galima, žinoma, skraidyti aplink Rusijos Federacijos teritoriją (kai kurie taip ir bando), bet tai pasirodo yra žymiai ilgiau ir brangiau. Maždaug pusantro karto.

Tačiau dabar ne laikas išvis kelti šį klausimą, nes pats JevroSojūzas pirmasis uždraudė Rusijos lėktuvams skraidyti per savo teritoriją, o Rusija tik atsakydama į tokį draudimą uždarė vakaroidams savo dangų. Ir visi finansiniai nuostoliai, kuriuos patiria vakaroidinės aviakompanijos ryšium su tokios pelningos ir paklausios krypties, kaip skridimai per Sibirą (iš JevroSojūzo į Kiniją, Japoniją ir visą kitą Pietryčių Aziją ir atgal) uždarymo, jau privedė kelias iš jų prie bankroto slenksčio. Labiausiai nukentėjo „Finnair“ – matyt, reikia dar labiau norėti į NATO.

Tačiau net ir tada, jei ir išsispręstu dabartinė konfliktinė situacija, kalbėti apie skrydžių mokesčių panaikinimą vis tiek nebutų jokios prasmės, nes dispečerinės infrastruktūros veiklai palaikyti ir modernizuoti reikalingi pinigai. Lygiai taip pat, kaip ir JevroSojūzo šalys neatšauks mokesčio Rusijos oro linijoms už skrydžius per savo teritorijas (tiesa, ten teritorijos gerokai mažesnės, atitinkamai, ir bendras mokestis mažesnis). Na o dėl to, kad tokia situacija Rusijai yra naudingesnė, tai juk už viską reikia mokėti – o tai juk ir yra pagrindinis taip mėgiamo vakaroidų kapitalizmo principas.