Algimantas Rusteika: Mes sugrįšime, viskas tik visko pradžia

Autorius: Algimantas Rusteika Šaltinis: https://minfo.lt/nuomones/stra... 2022-12-24 21:44:00, skaitė 454, komentavo 6

Viskas praeis, kas ateis nesibaigia, rašiau kadaise, kada tuštuma ateidavo rečiau ir medžiai buvo iki debesų, ir mažiukai atšlepsėję prisiglausdavo - apsikabinam, susitaikom! - lengvi kaip pūkas, kada mama skambindavo vienišais vakarais, ir žinojau - mes sugrįšime, viskas tik visko pradžia.

Argi nejuntat, kaip viskas dar buvo, kada mūsų kūnai karšti po šventiškais rūbais, ir kaip viskas jau bus, kada dienos trumpėja ir šešėliai kambariuos vis ilgyn - mes dar šviesa, apsupta tamsos, kuri savęs negali matyti, ir kasdien atsimerkę sapnuojam, kaip nuo savęs pasislėpus?

Bet juk girdit, kaip lėtai, nesulaikomai, tyliai pakyla vandenys po sniegais, kaip grėsmingai, tylėdamos minios ateina gatvėmis, nešinos ženklais, kaip tyliai mūsų kalnas bunda ir srovelės nuteka užtvankos šlaitais, ir kaip seniai, tylėdami laukiam, kad ledas virš tamsios gelmės pajudėtų?

Negi dar nematot - prokuratoriaus menėse nebedega aliejus žibintuose, ir nerūpestingo juoko imperatoriaus rūmuose nebegirdėti, vaikai jau nurimo suguldyti, apsikabinę mūsų dovanas, rašto mokytojai, vyresnieji ir sargyba įdėmiai žiūri, iš kurios pusės suoš pliki medžiai?

Koks didelis miega mūsų miestas, čia naktimis vynas ir kraujas susilieja, ir dusliai subilda skydai pulkams sueinant, šalia girdžiu mylimųjų kvėpavimą, mus apsupusioj tamsoj girksi parskrendantys nakvynės paukščiai ir apsnigtas liepas kieme staiga suvirpina permainų vėjo dvelksmas.