Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 09 17 13:47

Autorius: Alkas.lt Šaltinis: https://alkas.lt/2022/09/17/ru... 2022-09-18 14:39:00, skaitė 294, komentavo 7

Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 09 17 13:47

Politinis strateginis lygmuo

NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas pareiškė, jog Ukrainos kariuomenės puolimas prieš Rusijos okupacines pajėgas buvo labai veiksmingas, tačiau tai nereiškia, kad prasideda karo pabaiga. NATO vadovas perspėja, kad šalys turi būti pasirengusios ilgalaikiams karo veiksmams. „Žinoma, labai džiugu, kad Ukrainos ginkluotosios pajėgos sugebėjo atkovoti teritoriją ir smogti į Rusijos linijas. Kartu turime suprasti, kad tai nėra karo pabaigos pradžia, turime būti pasirengę ilgam keliui“, – sakė Stoltenbergas.

Nors Maskva siunčia silpnus signalus apie norą derėtis, tačiau elgiasi taip, lyg stengtųsi užtrenkti visas deryboms įmanomas likusias duris. Kritinės infrastruktūros bombardavimas Krivoi Roge trečią parą iš eilės – akivaizdus karo nusikaltimas.

Jungtinės Tautos pareiškė norą atvykti į Iziumą apžiūrėti masinių kapaviečių. Nors anksčiau buvo teigiama, kad tai gali būti žuvusių kariškių palaikai, šiuo metu aiškėja, jog aukos – daugiausia civiliai gyventojai. Masinio laidojimo vietoje rasta daugiau kaip 400 kūnų, su akivaizdžiomis kankinimų žymėmis, nužudyti kariškiai ir vaikai.

Tokie Rusijos kariuomenės veiksmai tik skatina didesnį ir greitesnį, galingesnių ginklų Ukrainai tiekimą, dėl ko labai spardosi Kremlius. Rusijos vladykų veiksmai juos pačius stumia į kampą.

Kremliaus „opozicinė“ žiniasklaida turinti „šaltinių“ Putino aplinkoje teigia, jog Kremliuje vyksta nežymios permainos. Jei anksčiau Putinas net nesileido į kalbas apie derybas, dabar toks variantas neatmetamas. Teigiama, kad Rusijos prezidento administracija nebežino, ką daryti toliau. Pasimetę ir Kremliaus polit-technologai, šį rudenį planavę referendumus.

Tačiau po sėkmingo Ukrainos kariuomenės puolimo, nebekalbama nei apie referendumus, nei apie okupuotų sričių prijungimą prie Rusijos. „Donbaso kuratorius“ Sergejus Kirijenka esą visiškai „nusivylęs“ šiuo reikalu.

Tuo tarpu Volodymyro Zelenskio komanda teigia, kad apie derybas negali būti jokios kalbos. „Derybų su Rusija klausimas šiandien nėra įtrauktas į darbotvarkę.“

 

Ukrainos prezidento administracijos vadovo patarėjas M. Podoliakas sako, kad norint pradėti derybas, Rusija turi visiškai išvesti savo karius iš Ukrainos teritorijos, įskaitant LNR, DNR ir Krymą. Jei kovo mėnesį Ukraina sakė Rusijai, kad derybos įmanomos esant fiksuotai padėčiai, tai šiandien Kremlius peržengė „visus negrįžimo taškus“ ir ta galimybė nebeįmanoma.

Tačiau Putinui esą tokios sąlygos nepriimtinos, jis nori išlaikyti Donbaso kontrolę, o apie Krymo gražinimą nenori net diskutuoti.

Nenori diskutuoti – nereikia. Bus susigrąžinta raudant Rusijos „karių” motinoms. Grabe vartosi Petras I-asis, matydamas, kaip jo sosto paveldėtojas – menkysta, daužo, laužo, naikina tą vienintelį, sunkiai iškirstą langelį į Europą. Nors tiesą pasakius, klydo ir caras Petras: Kremliaus mužikas – su barzda, ar be jos – vis vien liks mužikas.

Putleris vakar pareiškė, kad įspėjamieji Rusijos smūgiai (smūgiai „kritinei civilinei infrastruktūrai”) – tai atsakas į Ukrainos kariuomenės veiksmus. Putinas patikslino, kad „operacijos Ukrainoje planas nėra koreguojamas, o pagrindinis tikslas – užimti visą Donbaso teritoriją“. Putinas pridūrė, kad Rusijos kariuomenė nekovoja visa jėga.

Mes žinom, kad Rusija nekovoja visa jėga. Pagrindinės pajėgos, nors aplaupytos (Vakarų karinė apygarda) bet budi pasirengusios „gintis nuo NATO”. Tačiau, jei Putinas mes į karą paskutinius rezervus, tai bus visiškas strateginis krachas, o Rusiją nesunkiai įveiks Gruzija. Žinoma, tik ten, kur yra nuo jo atplėštos ir laikinai okupuotos teritorijos.

Nors Samarkande Azijos, Vidurio Azijos ir Artimųjų Rytų valstybių vadovai gražiai stypsojo pozuodami fotografams, tarp jų toli gražu tikrai ne viskas sklandu. Jei 2022 m. vasario 4 d. po Kinijos vado Si Dzinpino ir Putino susitikimo abu paskelbė apie glaudžią strateginę partnerystę, kuria siekiama kovoti su JAV įtaka pasaulyje, šiandien apie tai kalba tik Putinas.

 

Kinijos investicijos į Rusiją pagal programą „Viena juosta, vienas kelias“ pirmą kartą sumažėjo iki nulio, kas rodo, kad Pekinas žaidžia savo žaidimą, o Rusija yra tik žaliavų sandėlis.

ŠBO (Šanchajaus bendradarbiavimo organizacija) valstybės narės pažymėjo, kad priimtas sprendimas suteikti Bahreino Karalystei, Maldyvų Respublikai, Kuveito Valstybei, Jungtiniams Arabų Emyratams ir Mianmaro Sąjungos Respublikai ŠBO partnerių statusą. Buvo diskutuojama ir apie Baltarusijos prisijungimą.

Atkreipiamas dėmesys dėl ŠBO dialogo partnerio statuso suteikimo Saudo Arabijos Karalystei ir Katarui.

Tai mums nepatinka. Turtingos ir įtakingos Artimųjų Rytų šalys krypsta į Pekiną ir Maskvą.

ŠBO susitikimo metu prasidėjo susišaudymai Tadžikistano ir Kirgizijos pasienyje, panaudojant sunkiąją artileriją ir tankus. Šalys iki šiol nesutaria dėl beveik 1000 kilomentų sienos. Abiejų valstybių tertorijos buvo okupuotos arba buvo Rusijos imperijos įtakoje nuo XIX a., o šuo metu šalyse yra Rusijos kariniai daliniai.

Iškilimingoje desertų vakarienėje iš auksinių indų, kurioje dalyvavo Kirgizijos prezidentas Sadyras Džaparovas ir Tadžikistano prezidentas Emomali Rahmonas, Putinas paprašė suvaldyti padėti pasienyje.

 

Į naują JAV pagalbos Ukrainai paketą, kurio vertė iki 600 mln. dolerių, įtraukta papildomų šaudmenų daugkartiniams raketų paleidimo įrenginiams HIMARS ir 36 000 šaudmenų 105 mm artilerijos pabūklams.

Ukraina reikalauja aiškių saugumo garantijų. Naujame pokario tvarkos projekte (KIjevo saugumo susitarimas) kelios valstybės turi garantuoti Ukrainos saugumą kaip išankstinę narystės NATO sąlygą. Šalis nori realių garantijų, ne tokių, kokios buvo Budapešto memorandume ir kuris buvo skirtas nuvalyti vienai vietai.

Ukrainos saugumą turėtų garantuoti šios šalys: JAV, Jungtinė Karalystė, Vokietija, Kanada, Lenkija, Italija, Prancūzija, Australija, Turkija, Šiaurės Europos ir Baltijos šalys.

JAV nacionalinio saugumo tarybos strateginės komunikacijos koordinatorius Džonas Kiorbis (John Kirby) pastebėjo, kad Ukrainos pajėgoms pastarosiomis dienomis atgavus dideles teritorijas šiaurės rytuose aplink Charkovo miestą, įvyko poslinkis. Ilgalaikis Ukrainos tikslas ir perspektyva dabar yra NATO.

 

Vokietijos krikščionių demokratų sąjungos atstovas saugumo politikos klausimais Roderichas Kiseveteris (Roderich Kiesewetter) pareiškė, kad Ukrainos saugumo garantais turi būti branduolinės valstybės, „kad jos taip pat laikytų branduolinį skėtį virš Ukrainos. Priešingu atveju kiltų pavojus, kad Rusija ir toliau veiks grasindama branduolinėmis priemonėmis arba šantažu“.

Tenka pripažinti, kad esame naujo pasaulio padalijimo ir naujos tvarkos liudininkais. Tik tame padalinime Rusija nedalyvauja, nors to nori, siekia ir vaidina.

Pasaulio galios centrai lieka JAV ir Kinija, apie save telkiančios sąjungininkus. Silpstanti Rusija – gerai, stiprėjanti Kinija – nieko gera.

Nenorime būti blogais pranašais, tačiau trumpai apie perspektyvas: kai 1990-aisiais žlugo sovietai, o Rusija badavo, Maskvai pagalbos ranką ištiesė Vakarai. 30 metų su Rusija buvo vargstama ir terliojamasi, tikintis iš barbarų nulipdyti daugiau mažiau civilizuotus europiečius. Nepavyko. Dabar Rusija suka į rytus ir tampa lengvu grobiu Kinijai.

Rusijos – Ukrainos karas Pekinui yra šansas, kad Rusija visai nusibaigs. Tada drakonas suleis nagus į neišsemiamus Sibiro resursus, kuriuos mokės tvarkyti kur kas sumaniau, nei dabartinio Kremliaus bambukai. Nereikia ir sakyti, kad tai – labai, labai pavojinga Vakarams.

Operacinis lygmuo

Mums net tarpusavyje diskutuojant ir įvardijant, yra be galo keista girdėti save sakant tokius žodžius. O jie yra štai kokie: pirmą kartą istorijoje Rusijos imperija aklavietėje be regimos išeities.

Iki šiol Kremliaus strategai įvairiems atvejams turėdavo paruošę keletą scenarijų – einamųjų, trumpųjų, ilgalaikių; po keletą jų variantų. O dabar – padėtis be išeities.

Beliko branduolinis smūgis, tačiau apie jį visi kalba drąsiai, niekas nebebijo, nes suvokia, kad tą pačią dieną Putinui ir visai jo šutvei ateis galas.

Vakar JAV prezidentas Džo Baidenas, kalbėdamas apie branduolinio ginklo panaudojimo prieš Ukrainą galimybę, dar kartą perspėjo Putiną: „Nedarykite to. Nedarykite to. Nedarykite to. Tai pakeis karo grimasas į tai, ko nebuvo nuo Antrojo pasaulinio karo laikų“.

JAV prezidentas garantavo, kad atsakas bus, tačiau nepasakė koks.

Mes būtume kalę tiesiai šviesiai: Kremlius bus nušluotas nuo žemės paviršiaus.

Beviltiški Rusijos armijos smūgiai elektrinėms, pastotėms, vandens rezervuarams siekiant sunaikinti gyvybiškai ukrainiečiams svarbias infrastruktūras, panašiau ne į siekimą sugniuždyti, o į desperaciją. Desperaciją traukiantis iš šalies, kur patirta gėda ir pažeminimas. Ir istorinis susimovimas užpuolus slavų tautą, kuri jau niekada nebus Rusijai nei sesuo, nei brolis, nei pusbrolis. Mirtinas priešas. Po šimtų metų, galbūt, tik sunkiai toleruojamas kaimynas.

„Per tą laiką okupantai net nesistengė ko nors padaryti žmonėms gero, o tik naikino, atėmė, išvežė. Jie paliko nuniokotus kaimus, o kai kuriuose iš jų neliko nė vieno išlikusio namo. Rusija gali atnešti tik genocidą“, –  V. Zelenskis.

Vakar beveik visai išvaduota Charkovo sritis yra didžiulis džiaugsmas ukrainiečiams, tačiau tuo pačiu metu – ir skausmas, matant sugriautas bažnyčias, išniekintus lavonus, sudegintus namus, masines kapavietes.

Iziumas sugriautas apie 70 %.

 

Iziumas, miestas, kuriame pagamintos penkios raudonos penkiakampės žvaigždės, puošiančios Kremliaus bokštus. Raudona spalva išgauta į stiklo masę įmaišant kadmio ir seleno. O Kremlius Iziumą užliejo raudonu krauju.

Taktinis lygmuo

Vakar barbarai raketomis vėl ašaudė Krivoi Rogo kritinę infrastruktūrą. Apšaudytas ir Nikolajevas.

Per praėjusią parą okupantai į Ukrainos teritoriją paleido 4 raketas, surengė 24 aviacijos smūgius ir 72 apšaudymus iš reaktyvinės artilerijos sistemų.

Nuo aviacijos, raketų smūgių nukentėjo daugiau kaip 58 gyvenviečių infrastruktūra.

Rusijos armija toliau vykdo apšaudymą palei visa fronto liniją, aktyvinama oro žvalgyba, gabenami driskių likučiai į frontą.

Per pastarąją parą Ukrianos kariuomenės daliniai atrėmė priešo atakas Bachmuto, Zaicevo, Avdijevkos, Novomychailovkos rajonuose.

 

Ukrainos karo aviacija sudavė 9 smūgius į priešo gyvosios jėgos ir karinės technikos sisitelkimo vietas, 3 atramos punktus, užnugario kontrolės punktui ir 2 priešlėktuvinių raketų kompleksams.

Sunaikintas lėktuvas Su-24, trys sparnuotosios raketos ir vienas nepilotuojamas orlaivis. Sėkmingai smogta driskiams, vykdantiems amunicijos iškrovimą rezervų telkimo vietovėse.

Okupuotame Berdianske savaiminė mirtis ištiko „karinės administracijos vadovo pavaduotoją būstui ir komunalinėms paslaugoms“ Olehą Boiko ir jo žmoną Liudmilą, vadovavusią „miesto referendumo rinkimų komisijai“.

Vakar pas Kobzoną į dausas išlėkė Lugansko generalinis prokuroras Sergejus Gorenka ir jo pavaduotoja Jekaterina Steglenko. Sprogmuo pats pasidėjo ir savaime detonavo pačioje prokuratūroje. Dėl „išpuolio“ apkaltintas KIjevas.

Laikinai okupuotose Zaporožės srities teritorijose vadinamasis civilinės-karinės administracijos vadovas neseniai paskelbė griežtinantis „sankcijas“ pro-ukrainietiškiems piliečiams, grasinant už paramą pasipriešinimo dalyviams, išsiųsti į vadinamąją LNR. Ten už „tokią veiklą” numatyta mirties bausmė.

Ukrainos kariuomenė iškėlė vėliavą Dibrovos kaime, Donceko regione ir artėja prie Limano.