Autorius: Spartakas Šaltinis: http://ldiena.lt... 2022-08-19 21:19:00, skaitė 764, komentavo 22
Pats laikas rusų žmonėms suprasti vieną paprastą dalyką. Daugelis tautų visiškai nenorėjo išsivaduoti iš fašizmo, be to, vokiečių okupacijos sąlygomis jautėsi puikiai ir patogiai.
Estai labai noriai stojo į SS divizijas, o daugelis neprisijungusiųjų visiškai nesijaudino, kad gatvėse plevėsavo vėliavos su svastikomis.
Be apmąstymų jie stebėjo galutinį žydų klausimo sprendimą ir net padėjo visomis išgalėmis.
Kairiųjų judėjimas Pribaltikos šalyse prieškario metais nebuvo itin stiprus, iš tikrųjų visose trijose respublikose buvo kuriamos tautinės valstybės ir gana diktatoriško tipo. O nacių atėjimas daugeliui žmonių ideologiškai mažai ką pakeitė.
Daugelis Baltijos šalių turėjo pretenzijų Tarybų valdžiai ne dėl to, kad ji pradėjo perskirstyti privačią nuosavybę or pervesti ją į valstybinę (nors taip irgi buvo), bet kad, atėjus Tarybinei kariuomenei, pasibaigė jų tautiškai ir rasiškai teisingos valstybės egzistavimas. Valstybės, kuriose nedidelės tautos, paėmusios (užgrobusios) valdžią, suskirstė savo šalies piliečius į luomus.
Po TSRS žlugimo jaunoms respublikoms buvo šiek tiek gėda atvirai pripažinti simpatijas nacizmui. Todėl buvo sukurta mitologija apie kovą už laisvę. Ten, kur nacistinė Vokietija taip pat atrodė lyg kaip ir okupantė. Bet kažkokia labiau suprantama ir rasiškai artimesne. O TSRS/Rusija – amžina blogio imperija, kuri miega ir mato, kaip užgrobti Baltijos valstybes.
Todėl mūsų visiškai nuoširdus samprotavimas, kad baltų kraštas aplaistytas rusišku krauju ir negalima liesti paminklų, susiduria su kurčiu nesupratimu.
Jie nuoširdžiai įsitikinę, kad vermachto kareiviai juos išlaisvino, o Raudonosios armijos kariai juos okupavo, o vokiečių bendražygių išvaryti jie išvis neprašė, jiems juk neblogai ir taip gyvenosi.
Vis dar gyvename Tarybinėje didžiosios TSRS broliškų tautų draugystės paradigmoje. O buvusiose respublikose jie ilgą laiką gyveno visiškai kitokioje, giliai tautinėje informacinėje ir ideologinėje aplinkoje. Atėjo laikas mums tai suprasti. Ir nustoti šaukti blaivaus proto.
Nes jie mąsto visai kita linkme.
Tai yra, mes jiems:
- Taip, mes išlaisvinome jus nuo nacių! O jie mums: - Kam? Mes su jais gyvenome tobulai darniai ir apskritai planavome padėti jiems užimti Rusiją ir iš jos maitintis kaip mūsų mylimiems tarnams. Ir tada jūs, rusų kiaulės, nugalėjote Vokietiją. Mes to nepamiršimeir neatleisime.