Susipažinkite su buvusiais CŽV agentais, priimančiais sprendimus dėl "Facebook" turinio politikos

Autorius: Anonimusas Šaltinis: https://mronline.org/2022/07/1... 2022-07-17 20:51:00, skaitė 493, komentavo 5

    Tai nepatogus darbas tiems, kurie bando nustatyti ribą tarp "žalingo turinio ir žodžio laisvės apsaugos". Tai pusiausvyra", - sako Aaronas. Šiame oficialiame "Facebook" vaizdo įraše Aaronas save įvardija kaip "komandos, kuri rašo "Facebook" taisykles", vadybininką, nustatantį, "kas yra priimtina, o kas ne". Taigi, jis ir jo komanda veiksmingai sprendžia, kokį turinį 2,9 mlrd. aktyvių platformos naudotojų mato ir ko nemato.

Aaronas duoda interviu šviesiame sandėlyje, paverstame studija. Jis vilki violetinį megztinį ir mėlynus džinsus. Jis atrodo labai simpatiškas, besišypsantis žmogus. Žinoma, tai nelengvas darbas, bet kažkas turi atlikti tokius skambučius. "Mano darbe nepaprastai svarbus skaidrumas", - sako jis.

Aaronas yra CŽV. Arba bent jau juo buvo iki 2019 m. liepos, kai paliko agentūros vyresniojo analitiko darbą ir tapo vyresniuoju dezinformacijos produktų politikos vadovu bendrovėje "Meta", kuriai priklauso "Facebook", "Instagram" ir "WhatsApp". Per 15 metų trukusią karjerą Aaronas Bermanas išaugo iki labai įtakingos CŽV dalies. Daugelį metų jis rengė ir redagavo kasdienį Jungtinių Valstijų prezidento brifingą, "rengė ir perdavinėjo žvalgybos analizę, kad prezidentas ir vyresnieji JAV pareigūnai galėtų priimti sprendimus svarbiausiais nacionalinio saugumo klausimais", ypač dėl "įtakos operacijų poveikio socialiniams judėjimams, saugumui ir demokratijai", rašoma jo "LinkedIn" profilyje. Apie tai neužsimenama "Facebook" vaizdo įraše.

Tačiau Bermano atvejis toli gražu nėra unikalus. Studijuodama "Meta" ataskaitas, taip pat įdarbinimo tinklalapius ir duomenų bazes, "MintPress" nustatė, kad "Facebook" įdarbino dešimtis asmenų iš Centrinės žvalgybos valdybos (CŽV), taip pat daug daugiau iš kitų agentūrų, pavyzdžiui, FTB ir Gynybos departamento. Šie darbuotojai daugiausia įdarbinti itin politiškai jautriuose sektoriuose, tokiuose kaip pasitikėjimo, saugumo ir turinio moderavimo, todėl kai kam gali atrodyti, kad tampa sunku suprasti, kur baigiasi JAV nacionalinio saugumo valstybė, o kur prasideda "Facebook".

Ankstesniuose tyrimuose šis autorius išsamiai aprašė, kaip "TikTok" užplūdo NATO pareigūnai, kaip "Twitter" gausu buvusių FTB agentų, o "Reddit" vadovauja buvęs NATO analitinio centro "Atlantic Council" karo planuotojas. Tačiau "Facebook" infiltracijos mastas pribloškia visus šiuos tyrimus. Trumpai tariant, "Facebook" yra visiškai perpildytas šnipų.

 

PASITIKĖK MANIMI, BRO

Politine prasme pasitikėjimas, saugumas ir dezinformacija yra jautriausi "Meta" veiklos aspektai. Būtent čia priimami sprendimai dėl to, koks turinys leidžiamas, kas bus skatinama ir kas ar kas bus slopinama. Šie sprendimai daro įtaką tam, kokias naujienas ir informaciją kasdien mato milijardai žmonių visame pasaulyje. Todėl už algoritmus atsakingi asmenys turi daug daugiau galios ir įtakos viešajai erdvei nei net didžiausių naujienų portalų redaktoriai.

Šiose srityse dirba ir nemažai kitų buvusių CŽV agentų. Pavyzdžiui, Deborah Berman 10 metų dirbo CŽV duomenų ir žvalgybos analitike, o neseniai pradėjo dirbti "Meta" pasitikėjimo ir saugumo projektų vadove. Mažai žinoma, ką ji veikė agentūroje, tačiau iš jos publikacijų, paskelbtų prieš agentūrą, matyti, kad ji buvo Sirijos specialistė.

2006-2010 m. Bryanas Weisbardas dirbo CŽV žvalgybos pareigūnu, o jo darbas buvo, kaip jis pats sako, vadovauti "pasaulinėms komandoms, atliekančioms kovos su terorizmu ir skaitmeninius kibernetinius tyrimus" ir "nustatyti internetinės socialinės žiniasklaidos dezinformacijos propagandą ir slaptas įtakos kampanijas". Iškart po to jis tapo diplomatu (tuo pabrėždamas, kokia artima riba yra tarp šių dviejų profesijų), o šiuo metu yra "Meta" pasitikėjimo ir saugumo, saugumo ir duomenų privatumo direktorius.

Tuo tarpu Camerono Harriso - CŽV analitiko iki 2019 m. - "LinkedIn" profilyje pažymėta, kad dabar jis yra "Meta" pasitikėjimo ir saugumo projektų vadovas.

Taip pat gausu asmenų iš kitų valstybės institucijų. Emily Vacher 2001-2011 m. buvo FTB darbuotoja, jai suteiktas specialiojo agento priežiūros laipsnis. Iš ten ji buvo pasamdyta į "Facebook/Meta", o dabar dirba pasitikėjimo ir saugumo direktore. Mike'as Bradowas 2010-2020 m. dirbo USAID ir galiausiai tapo šios organizacijos politikos direktoriaus pavaduotoju. USAID yra JAV vyriausybės finansuojama įtakos organizacija, kuri finansavo arba etapais vadovavo daugeliui režimo keitimo operacijų užsienyje, įskaitant Venesuelą 2002 m., Kubą 2021 m. ir tebevykstančius bandymus Nikaragvoje. Nuo 2020 m. "Meta" įdarbino Bradow kaip dezinformacijos politikos vadovą.

Kiti turi panašią praeitį. Buvęs JAV jūrų pėstininkų korpuso žvalgybos karininkas Neilas Pottsas yra "Facebook" viceprezidentas, atsakingas už pasitikėjimą ir saugumą. Šerifas Kamalas 2020 m. paliko programų vadovo darbą Pentagone ir pradėjo eiti "Meta" pasitikėjimo ir saugos programos vadovo pareigas.

Joey Chanas šiuo metu eina tas pačias pasitikėjimo ir saugos pareigas kaip ir Kamalas. Iki praėjusių metų Čanas buvo JAV kariuomenės karininkas, vadovavęs daugiau nei 100 karių kuopai Azijos ir Ramiojo vandenyno regione.

Tai nereiškia, kad kuris nors iš minėtų asmenų nėra sąžiningas, kad jie yra blogi žmonės ar blogai atlieka savo darbą. Pavyzdžiui, J. Vacheris padėjo kurti "Facebook" gintarinio pavojaus programą, pagal kurią žmonės informuojami apie dingusius vaikus savo apylinkėse. Tačiau pasamdžius tiek daug buvusių JAV valstybės pareigūnų vadovauti politiškai jautriausioms "Facebook" operacijoms, kyla nerimą keliančių klausimų dėl bendrovės nešališkumo ir jos artumo valdžios institucijoms. Meta tiek daug nacionalinio saugumo valstybės agentų, kad tam tikru momentu tampa beveik sunku rasti pasitikėjimą ir saugumą turinčių asmenų, kurie anksčiau nebuvo valstybės agentai.

Nepaisant pastangų save įvardyti kaip pažangią, "pabudusią" organizaciją, Centrinė žvalgybos valdyba išlieka labai kontroversiška. Ji kaltinama nuvertusi ar bandžiusi nuversti daugybę užsienio vyriausybių (kai kurios iš jų buvo demokratiškai išrinktos), po Antrojo pasaulinio karo padėjusi garsiems naciams išvengti bausmės, perdavinėjusi didelius kiekius narkotikų ir ginklų visame pasaulyje, įsiskverbusi į vietinę žiniasklaidą, nuolat skleidusi melagingą informaciją ir valdžiusi pasaulinį "juodųjų vietų" tinklą, kuriame nuolat kankinami kaliniai. Todėl kritikai tvirtina, kad šios organizacijos agentams patikėti kontroliuoti mūsų naujienų kanalus yra labai netinkama.

Viena iš tokių kritikių yra Elizabeth Murray, kuri 2010 m. pasitraukė iš 27 metus trukusios karjeros CŽV ir kitose JAV žvalgybos organizacijose. "Tai klastinga", - sakė E. Murray leidiniui "MintPress" ir pridūrė,

Manau, kad tai dalis laipsniško ir grėsmingo ambicingų jaunų specialistų, iš pradžių apmokytų (naudojant praktiškai neribotus CŽV išteklius, finansuojamus JAV mokesčių mokėtojų lėšomis) stebėti ir nukreipti "blogiukus" per vadinamąjį pasaulinį karą su terorizmu, vykusį po rugsėjo 11-osios.

"MintPress" taip pat kreipėsi į "Facebook/Meta" dėl komentarų, tačiau atsakymo negavo.

Kai kas gali paklausti, kas čia tokio. Asmenų, turinčių reikiamų įgūdžių ir patirties šiose naujose technologijų ir kibernetinio saugumo srityse, yra nedaug, ir daugelis jų ateina iš valstybinių institucijų. Juk kazino reguliariai samdo kortų ryklius, kad apsisaugotų. Tačiau yra mažai įrodymų, kad tai yra brakonieriaus, tapusio žaidėju, scenarijus; "Facebook" tikrai nesamdo informatorių. Problema ne ta, kad šie asmenys yra nekompetentingi. Problema ta, kad tiek daug buvusių CŽV darbuotojų, vadovaujančių svarbiausiai pasaulyje informacijos ir naujienų platformai, yra tik vienas mažas žingsnis nuo to, kad pati agentūra sprendžia, ką jūs matysite ir ko nematysime internete - ir visa tai iš esmės be jokios visuomenės priežiūros.

Šia prasme Vašingtonui šis susitarimas yra geriausias iš abiejų pasaulių. Jie gali daryti didelę įtaką pasauliniams naujienų ir informacijos srautams, tačiau išlaikyti tam tikrą tikro tikėtino paneigimo regimybę. JAV vyriausybei nereikia tiesiogiai nurodinėti "Facebook", kokią politiką vykdyti. Taip yra todėl, kad sprendimus priimantys žmonės dažniausiai yra tie, kurie prieš tai pakilo nacionalinio saugumo valstybės gretose, o tai reiškia, kad jų požiūriai sutampa su Vašingtono požiūriais. O jei "Facebook" nežaidžia, tylūs grasinimai dėl reguliavimo ar didžiulės bendrovės monopolijos panaikinimo taip pat gali padėti pasiekti norimų rezultatų.

Vėlgi, šiame straipsnyje neteigiama, kad kuris nors iš išvardytų asmenų yra piktavalis ar net kad jie yra ne pavyzdingi darbuotojai. Tai struktūrinė problema. Kitaip tariant, jei "Facebook" samdytų dešimtis vadovų iš Rusijos žvalgybos agentūrų, tokių kaip FSB ar GRU, visi suvoktų, kad tai kelia pavojų. Turėtų būti šiek tiek kitaip, kai jis samdo asmenis iš CŽV - organizacijos, atsakingos už kai kuriuos baisiausius šių laikų nusikaltimus.

 

NUO VALSTYBINĖS ŽVALGYBOS PRIE PRIVAČIOS ŽVALGYBOS

"Facebook" taip pat pasamdė daugybę buvusių nacionalinio saugumo pareigūnų, kurie vadovauja žvalgybos ir interneto saugumo operacijoms. Iki 2013 m. Skotas Sternas dirbo CŽV taikinių paieškos pareigūnu ir tapo taikinių paieškos vadovu. Eidamas šias pareigas jis padėjo parinkti JAV bepiločių lėktuvų smūgių taikinius Pietų ir Vakarų Azijoje. Tačiau šiandien, būdamas vyresniuoju "Meta" rizikos žvalgybos vadovu, jis taikosi į "dezinformaciją" ir "piktavalius veikėjus". Tikėkimės, kad "Facebook" jam sekasi tiksliau nei CŽV, kur, kaip rodo pačios vyriausybės vidaus vertinimai, bent 90 proc. per bepiločių lėktuvų smūgius nužudytų afganistaniečių buvo nekalti civiliai gyventojai.

Tarp kitų buvusių CŽV žmonių "Facebook" yra Mike'as Torrey, kuris paliko agentūros vyresniojo analitiko darbą ir tapo "Meta" sudėtingų informacinių operacijų grėsmių aptikimo, tyrimo ir sutrikdymo techniniu vadovu, ir buvęs CŽV kontraktininkas Haganas Barnettas, kuris dabar Silicio slėnio milžinėje vadovauja žalingo turinio operacijoms.

"Meta" žvalgybos ir interneto saugumo komandoje dirba beveik visų įmanomų vyriausybinių agentūrų darbuotojai. 2015 m. Gynybos departamento žvalgybos pareigūnė Suzanna Morrow paliko savo pareigas ir tapo "Meta" pasaulinės saugumo žvalgybos direktore. FTB atstovauja grėsmių tyrimų vadovė Ellen Nixon ir kibernetinio šnipinėjimo tyrimų vadovas Mike'as Dvilyanski. Facebook įtakos operacijų politikos vadovė Olga Belogolova dirbo Valstybės departamente ir Gynybos sekretoriaus biure.

Prieš Metą Nacionalinio saugumo taryboje dirbo Deividas Agranovičius (David Agranovich) ir Natanielis Gleicheris (Nathaniel Gleicher). Agranovičius yra "Facebook" pasaulinių grėsmių trikdymo direktorius, o Gleicheris - saugumo politikos vadovas. Hayley Chang, kibernetinio saugumo ir tyrimų direktorė ir generalinio patarėjo pavaduotoja, anksčiau dirbo FTB ir Krašto saugumo departamente. O "Meta" pasaulinių sąveikos operacijų vadovas Deividas Hanselas (David Hansell) kadaise dirbo oro pajėgose ir Gynybos žvalgybos agentūroje.

Vienas iš labiausiai į išorę atsiskleidžiančių "Meta" darbuotojų yra pasaulinės grėsmių žvalgybos vadovas, atsakingas už įtakos operacijas, Benas Nimmo, apie kurį "MintPress" jau rašė anksčiau. 2011-2014 m. jis dirbo NATO atstovu spaudai, o kitais metais perėjo dirbti į "Institute for Statecraft" - Jungtinės Karalystės vyriausybės finansuojamą propagandos operaciją, kurios tikslas - skleisti klaidinančią informaciją apie Didžiosios Britanijos valstybės priešus. Jis taip pat dirbo vyresniuoju bendradarbiu Atlanto taryboje, pusiau oficialiame NATO analitiniame centre.

Tad turbūt nenuostabu, kad "Facebook", regis, niekada neranda JAV vyriausybės įtakos operacijų internete - jis yra vienos iš jų dalis!

 

KIBERNETINIS KARAS, KIBERNETINIAI KARIAI

Nors "Meta" neatskleidė nė vieno piktavališko JAV vyriausybės veiksmo, ji reguliariai atskleidžia, jos teigimu, užsienio dezinformacijos kampanijas. Neseniai paskelbtoje "Facebook" ataskaitoje teigiama, kad penkios svarbiausios koordinuotos neautentiškos elgsenos vietos 2017-2020 m. jo platformoje yra Rusija, Iranas, Mianmaras, Jungtinės Amerikos Valstijos ir Ukraina. Vis dėlto joje buvo pabrėžta, kad amerikiečių operacijas vykdė ne vyriausybė, o kraštutiniai kraštutinės dešinės elementai, baltųjų viršenybės šalininkai ir sąmokslo teoretikai.

Taip teigiama nepaisant to, kad dabar jau gerai žinoma, jog Pentagonas turi slaptą mažiausiai 60 000 žmonių armiją, kurios užduotis - daryti įtaką viešajai nuomonei, o dauguma jų tai daro iš savo klaviatūros. Praėjusiais metais "Newsweek" žurnale ji buvo pavadinta "didžiausiomis slaptosiomis pajėgomis, kokias kada nors žinojo pasaulis" ir priduriama,

Be to, dėl Pentagono kibernetinio karo sprogimo atsirado tūkstančiai šnipų, kurie savo kasdienį darbą atlieka pasivadinę įvairiais išgalvotais personažais, t. y. vykdo tokias pat nedoras operacijas, kokias Jungtinės Valstijos smerkia, kai tą patį daro Rusijos ir Kinijos šnipai.

"Newsweek" įspėjo, kad taip elgdamasi ši kariuomenė tikriausiai pažeidžia tiek JAV, tiek tarptautinę teisę, ir paaiškino, kad,

Tai pažangiausi kibernetiniai kovotojai ir žvalgybos informacijos rinkėjai, kurie internete prisiima netikras tapatybes, naudoja "nepriskyrimo" ir "klaidingo priskyrimo" metodus, kad nuslėptų, kas ir kur yra jų buvimo internete vieta, kol ieško vertingų taikinių ir renka vadinamąją "viešai prieinamą informaciją" arba net dalyvauja kampanijose, kuriomis siekiama daryti įtaką socialinei žiniasklaidai ir ja manipuliuoti.

Dar 2011 m. laikraštis "The Guardian" rašė apie šią didžiulę kibernetinę jėgą, kurios užduotis buvo "slaptai manipuliuoti socialinės žiniasklaidos svetainėmis, pasitelkiant suklastotus internetinius asmenis daryti įtaką pokalbiams internete ir skleisti proamerikietišką propagandą". Tačiau buvę kariškiai ir buvę CŽV pareigūnai, kuriuos įdarbino "Facebook", atrodo, nerado jokių buvusių kolegų darbo platformoje pėdsakų.

 

SKAITMENINĖS RINKIMŲ PERMAINOS

Nuo 2004 m. "Facebook" tapo didžiule pasauline imperija ir bene svarbiausiu kada nors planetoje žinomu naujienų platintoju. Bendrovė gali pasigirti beveik 3 mlrd. aktyvių naudotojų, o tai reiškia, kad šia platforma naudojasi beveik 2 iš 5 žmonių visame pasaulyje. Neseniai atliktas 12 šalių tyrimas parodė, kad apie 30 % viso pasaulio gyventojų naujienas gauna iš "Facebook". Tai suteikia neįkainojamą galią tam, kas yra atsakingas už šių srautų kuravimą ir algoritmų valdymą. Tai taip pat kelia rimtą grėsmę nacionaliniam saugumui visose kitose šalyse, ypač tose, kurios galbūt norėtų eiti nepriklausomu nuo Jungtinių Valstijų keliu. Ši grėsmė dar pavojingesnė dėl to, kad dauguma tų žmonių yra buvę šnipai.

Tai toli gražu ne hipotetinis klausimas. Lapkritį, likus mažiau nei savaitei iki šalies rinkimų, "Facebook" priėmė sprendimą ištrinti šimtus puslapių ir paskyrų, priklausančių asmenims ir grupėms, kurios rėmė Nikaragvos sandinistų partiją - ilgametį JAV režimo pakeitimo taikinį. Tarp jų buvo daug įtakingiausių šalies žurnalistų ir žiniasklaidos priemonių. Atsižvelgiant į tai, kad maždaug pusė šalies gyventojų naudojasi šia platforma naujienoms ir pramogoms, šis sprendimas vargu ar galėjo būti labiau įkyrus ir greičiausiai buvo skirtas bandyti pakreipti rinkimus JAV kandidato naudai.

"Facebook" tvirtina, kad šios paskyros buvo botai, užsiimantys "neautentišku elgesiu". Kai šie asmenys persikėlė į "Twitter" ir įrašė vaizdo įrašus, kuriuose nurodė, kas jie yra, kad įrodytų, jog nėra botai, "Twitter" nedelsdama ištrynė ir šias paskyras, kas buvo pavadinta koordinuotu bandymu slopinti jų veiklą.

Už šio bandymo stovėjo minėtasis Benas Nimmo, kuris buvo vienas iš neįtikinamos ataskaitos, kupinos abejotinų prielaidų ir kaltinimų, autorių. Tarp jų buvo ir insinuacijos, kad paskyros, kurių aktyvumo modelis buvo toks, kad jų "Facebook" naudojimo lygis pasiekdavo piką ryte ir po pietų, o po vidurnakčio Nikaragvos laiku sumažėdavo beveik iki nulio, buvo botai.

Dešinieji kubiečiai taip pat naudojosi "Facebook", kad praėjusiais metais bandytų įvykdyti JAV remiamą spalvotąją revoliuciją prieš valdančiąją komunistų vyriausybę.

Suteikus bet kuriam asmeniui ar grupei tokią didelę komunikacijos bangų kontrolę, kyla didelių klausimų dėl nacionalinio saugumo ir suverenumo - ypač kai tie asmenys yra taip glaudžiai susiję su JAV nacionalinio saugumo valstybe.

Paklausta, kokia bus visuomenės reakcija į žinią apie tokį glaudų "Facebook" ryšį su jos buvusiu darbdaviu, M. Murray teigė nesanti tikra, ar daug kam tai sukels nerimą:

Norėčiau manyti, kad Amerikos visuomenė tam griežtai paprieštarautų. Tačiau CŽV ir kitos agentūros daugelį dešimtmečių stengėsi didžiosios visuomenės dalies akyse sukurti teigiamą, beveik glamūrinį įvaizdį, daugiausia per televizijos serialus, Holivudo filmus ir palankius žiniasklaidos pranešimus, todėl, deja, spėju, kad didžioji visuomenės dalis tikriausiai mano, jog būtent šie žmonės turėtų būti atsakingi.

Tačiau, pasak jos, ši žinia greičiausiai visai kitaip nuskambės šalyse, kurios buvo Vašingtono pykčio taikinys. "Kaip, be abejo, žinote, CŽV turi blogą reputaciją daugelyje pasaulio šalių", - pridūrė ji.

 

ŠNIPAI VISUOSE DEPARTAMENTUOSE

"MintPress" nustatė, kad buvę JAV nacionalinio saugumo atstovai dirba beveik visuose politiškai jautriuose "Facebook" skyriuose. Tai apima net aukštesnius lygmenis. 2020-2021 m. Krisas Rose'as buvo "Meta" valdymo priežiūros valdybos - grupės, atsakingos už bendrą platformos kryptį - narys. Jis paliko savo darbą Nacionalinės žvalgybos direktorate kaip prezidento kasdienių trumpųjų pranešimų rašytojas, kad galėtų imtis šių pareigų. Prieš tai jis šešerius metus dirbo CŽV politikos ir kovos su terorizmu analitiku. Tuo tarpu Gina Kim Sumilas, "Facebook" direktorė ir Azijos ir Ramiojo vandenyno regiono vyriausiojo patarėjo pavaduotoja, prieš pereidama į technologijų privatųjį sektorių, beveik dvylika metų dirbo CŽV.

Su JAV vyriausybe nemažai persidengia ir bendrovės priešakiniai darbuotojai. Pavyzdžiui, Kadia Koroma 2020 m. sausio mėn. buvo atšaukta iš FTB atstovės spaudai pareigų ir tapo "Facebook" ryšių su žiniasklaida vadove. Džefris Gelmanas, "Facebook" priežiūros valdybos politikos komunikacijos vadovas, yra Užsienio santykių tarybos narys, ėjęs įtakingas pareigas Valstybės departamente ir Nacionalinio saugumo taryboje. O vykdomasis komunikacijos atstovas Kevinas Lewisas daug metų dirbo Baltuosiuose rūmuose kaip prezidento Baracko Obamos atstovas spaudai.

"Meta" teisinės strategijos viceprezidentė yra Rachel Carlson Lieber, kuri iš CŽV perėjo tiesiai į "Facebook". Pirmasis jos vaidmuo Silicio slėnio milžinėje buvo Šiaurės Amerikos reguliavimo ir strateginio reagavimo skyriaus, kuriame ir toliau dirba nemažai buvusių valstybės pareigūnų, vadovė. Tarp jų - strateginių programų vadovas Robertas Flaimas, daugiau nei dvidešimt metų dirbęs FTB, ir Erin Klensi (Erin Clancy), palikusi 16 metų trukusią karjerą Valstybės departamente ir tapusi strateginio reagavimo politikos vadove.

Oficiali Clancy veikla buvo susijusi su JAV politika Artimuosiuose Rytuose. Jos pačios biografijoje rašoma, kad ji dirbo prie JAV sankcijų režimo Irakui ir Sudanui. Ji taip pat dirbo JAV ambasadoje Damaske Arabų pavasario ir Sirijos pilietinio karo pradžios metu. Yra žinoma, kad ji taip pat glaudžiai bendradarbiavo su "Baltaisiais šalmais" - prieštaringai vertinama pagalbos organizacija, kuri, kai kurių teigimu, yra pernelyg artima "Al-Qaeda" ir su ja susijusioms organizacijoms. Net po paskyrimo į "Facebook" Clancy dirbo kaip Užsienio santykių tarybos narė ir Atlanto tarybos - "žvalgybinės" organizacijos, kuri yra NATO smegenų trestas - bendradarbė.

Kodėl šie nacionalinio saugumo valstybės pareigūnai tokie patrauklūs Metei? Viena iš priežasčių, kaip paaiškino Murėjus, yra finansinė. "Pasisamdžiusi CŽV darbuotoją įmonė gali sutaupyti nemažą sumą", - sakė ji, aiškindama, kad "asmuo tikriausiai praėjo ilgus profesinius mokymus (mokesčių mokėtojų sąskaita) ir tikriausiai turi leidimą dirbti su slapta informacija", o tai sunku, brangu ir užima daug laiko dirbant privačiame sektoriuje. Todėl bendrovės, kurios sprendžia valstybės paslapties klausimus (pvz., gynybos rangovai), istoriškai vilioja esamus ir buvusius karininkus, kad jie papildytų jų gretas, viliodamos juos daug didesniais atlyginimais, nei jie gali gauti dirbdami valstybinėje tarnyboje.

"Nauja (ar bent jau mums naujai žinoma!) yra tai, kad dabar šių specialistų ieško socialinės žiniasklaidos bendrovės, tokios kaip "Facebook", "Google" ir kitos, kurios intensyviai stebi, stebi ir cenzūruoja turinį, o paskui dalijasi duomenimis apie naudotojus su JAV vyriausybinėmis institucijomis", - pridūrė M. Murray.

Šių asmenų poreikis šiose srityse toks didelis, kad privačios bendrovės dažnai samdo buvusius nacionalinio saugumo agentus, kad šie už jas vykdytų darbuotojų atranką. Pavyzdžiui, Džonas Papas (John Papp), 12 metų dirbęs CŽV vyresniuoju žvalgybos pareigūnu ir ketverius metus Gynybos žvalgybos agentūroje vaizdų analitiku, vėliau pradėjo dirbti daugelio didžiausių Vašingtono gynybos rangovų verbuotoju. Tarp jų buvo Booz Allen Hamilton, Raytheon, Northrop Grumman, IBM ir Lockheed Martin. Šiandien jis dirba "Meta" verbuotoju.

Tikriausiai nenuostabu, kad "Meta" taip pat įdarbina buvusius šnipus savo vidaus saugumo operacijoms. Bendrovės viceprezidentas, vyriausiasis saugumo pareigūnas yra Nikas Lovrienas (Nick Lovrien), buvęs CŽV kovos su terorizmu operacijų pareigūnas, o bendrovės apsaugos nuo vidinių asmenų vadovė yra buvusi CŽV operatyvinė psichologė ir "slaptoji pareigūnė" Nikolė Alford (Nicole Alford).

Tuo tarpu "Meta" pasaulinio saugumo valdymo direktorė - asmuo, kuris, kaip pranešama, yra atsakingas už vieno iš "Facebook" įkūrėjų Marko Zuckerbergo asmeninį saugumą - yra Jill Leavens Jones. Jones paliko JAV slaptosios tarnybos specialiosios agentės darbą, kad būtų paskirta į šį postą. Pasaulinio saugumo operacijų direktorius Aleksandras Kariljas (Alexander Carrillo) po paskyrimo į "Facebook" dar kelis mėnesius dirbo pakrančių apsaugos vadu leitenantu. Bendrovė taip pat samdo buvusius federalinius pareigūnus, kurie tiesiogiai bendradarbiauja su teisėsaugos institucijomis sprendžiant teisinius klausimus. Vienas iš tokių pavyzdžių - buvęs FTB specialusis agentas Brianas Kelley.

 

ILGAS INFILTRACIJOS MODELIS

Prieš 45 metus legendinis žurnalistas Carlas Bernsteinas paskelbė tyrimą, kuriame parodė, kaip CŽV sugebėjo infiltruotis į JAV ir pasaulio žiniasklaidą. CŽV į naujienų redakcijas buvo įsileidusi šimtus agentų ir dar šimtus žurnalistų įtikino su jais bendradarbiauti. Tarp jų buvo ir įtakingiausių leidinių, įskaitant "The New York Times", darbuotojai. CŽV reikėjo tai daryti slaptai, nes bet koks bandymas tai daryti atvirai būtų pakenkęs operacijos veiksmingumui ir išprovokavęs griežtą visuomenės pasipriešinimą. Tačiau 2015 m., kai "Reuters" paskelbė, kad įdarbina 33-ejų metų CŽV vadybininkę ir direktorę Dawn Scalici pasaulinio masto direktore, beveik nesigirdėjo nepritarimo šūksnių, net kai bendrovė paskelbė, kad pagrindinė jos pareiga - "skatinti "Thomson Reuters" gebėjimą tenkinti skirtingus JAV vyriausybės poreikius".

Tačiau "Facebook" yra daug įtakingesnis nei "New York Times" ar "Reuters" ir kasdien pasiekia milijardus žmonių. Todėl suprantama, kad tai būtų pagrindinis bet kurios žvalgybos organizacijos taikinys. Jis tapo toks didelis ir plačiai paplitęs, kad daugelis jį laiko de facto viešuoju turtu ir mano, kad jis nebeturėtų būti laikomas privačia bendrove. Atsižvelgiant į tai, kas priima daugelį su platforma susijusių sprendimų, skirtumas tarp viešųjų ir privačiųjų subjektų yra dar labiau neryškus, nei daugelis mano.