A. Gedvilas. Pažaboti infliaciją? Paprasta!

Autorius: Aidas Gedvilas Šaltinis: https://alkas.lt/2022/06/10/a-... 2022-06-10 18:55:00, skaitė 9740, komentavo 4

Taip jau sutampa, kad kai į valdžią ateina dešinieji, valstybėje prasideda sunkūs, kriziniai laikai. Ir nors patys dešinieji įpratę girtis, kad tauta atsisuka į juos tuomet, kai reikia gelbėti Lietuvą, mes su Jumis puikiai suprantame, kad priežastinis ryšis čia yra atvirkščias – visos krizės prasideda tada ir dėl to, kad valdžią gauna dešinieji ir jų parankiniai.

Tas jausmas, kai krūpčiojimas tęsiasi neribotą laiką…

Naujų mokesčių įvedimas arba jau galiojančių mokesčių didinimas tapo visų (pastaruosius kelis dešimtmečius valdžiusiųjų) dešiniųjų Vyriausybių vizitine kortele. Beveik prieš 14 metų, „laikinai“ didindamas pridėtinės vertės mokestį (PVM), tuometinis premjeras Andrius Kubilius žadėjo: „Tikimės, kad krizė netruks amžinai, tada bus galimybė grįžti prie to tarifo, kuris yra dabar, – 18 proc.“ Ir nors ana krizė seniai pasibaigė, su tokia dešiniųjų dovanele „sėkmingai“ nugyvenome visus šiuos metus.

Ir net tuo metu, kai PVM tarifas yra mažinamas visose aplinkinėse valstybėse, nei pats A. Kubilius, nei jo partijos kolegos tesėti pažadų nesiruošia.

Dabartinės valdžios gyvavimo laikotarpis, nepaisant to, kad jis buvo labai trumpas, taip pat jau buvo paženklintas naujų mokesčių įvedimo pavojumi. Aplinkos ministrui automobilių registracijos mokesčio pasirodė per maža ir todėl jis sublizgėjo su savo pasiūlymu įvesti naują taršos mokestį.

Nors Seimas šią jo idėją atmetė dar pateikimo stadijoje, o pačiam ministrui dabar tenka slėptis po „pernykščiais lapais“, naujų mokesčių idėjos dešiniųjų Vyriausybės koridoriuose neatsisakyta ir šį kartą į kovą mesta „sunkioji artilerija“.

Dėl ko krūpčiojame šiandien?

Finansų ministerijos vadovė sugalvojo įvesti naują visuotinį gyventojų nekilnojamojo turto (NT) mokestį, kuriuo būtų atskirai apmokestinami visi žmogaus turimi NT objektai, o ne bendra jų verčių suma.

Pasak ministrės, iš mokesčio tikimasi surinkti apie 25 mln. eurų pajamų per metus, o Seimui jį patvirtinus, mokestį pirmą kartą mokėti tektų 2025 metais. 25 mln. yra ir ta suma, už kurią buvo išdovanotos vakcinos.

Taip išeitų, jei nebūtume dovanoję vakcinų, nereikėtų ir naujo mokesčio įvesti? Metai, matyt, pasirinkti neatsitiktinai, nes jei ir toliau taip bus valdoma mūsų valstybė, kitais rinkimais jie patys krūpčios.

Gintarė Skaistė ir Ingrida Šimonytė | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.

Tiesa, matyt, pati išsigandusi tokios savo „progresyvios“ idėjos pasekmių, finansų ministrė nusprendė užmaskuoti jį aptakiomis frazėmis apie „savivaldybių finansinio savarankiškumo didinimą“ – suprask, valdantieji stengiasi net ne dėl savęs, o dėl savivaldybių, kurios, atsiradus naujam pajamų šaltiniui, „prisidėtų prie gyvenamosios aplinkos kokybės, švietimo, socialinių ir kitų viešųjų paslaugų, kuriomis naudojasi atitinkamų savivaldybių gyventojai, prieinamumo ir kokybės gerinimo“.

Kokia šauni ta mūsų Ministrė, o kartu ir visa Vyriausybė – tik apie žmones ir galvoja, net naują mokestį jiems sugalvojo, kad tik jie gyventų geriau! Panašiai, kaip per rusų serialą Nasha Russia.

Situacijos, kai krūpčiojimas paverčiamas skaičiais

Preliminariais skaičiavimais, už savivaldybės NT vertės medianos neviršijančią dalį būtų mokamas 0,03 proc. tarifas, nuo vienos iki dviejų medianų – 0,06 proc., o virš dviejų medianų – 0,1 proc. Skirtingose Lietuvos savivaldybėse būtų nustatytos skirtingos medianos.

Pavyzdžiui, Vilniuje ji sudarytų 60 100 Eur, Kaune – 40 700 Eur, Klaipėdoje – 47 400 Eur, mažesniuose miestuose ir miesteliuose – nuo 4 800 Eur iki 8 780 Eur. Kitaip tariant, didžiausia tokio mokesčio našta atsigultų ant didžiųjų miestų gyventojų.

Pavyzdžiui, Vilniaus Naujamiestyje turimas 50 kv. m. būstas, kurio mokestinė vertė siektų apie 82 600 tūkst. eurų, būtų apmokestintas 31,5 euro per metus, o, pavyzdžiui, Kalvarijos miesto centre 50 kv. m. senos statybos – 4–5 eurais per metus. Numatoma, kad įmokos gyventojui bus skaičiuojamos nuo vadinamojo nekilnojamojo turto masinio vertinimo dydžio, o ne nuo galimos komercinės objekto vertės.

Finansų ministrės skaičiavimais, vidutinis mokestis už pagrindinį būstą siektų 13,5 eurų per metus, o surinkti pinigai būtų įskaitomi tik į savivaldybių biudžetus. Mokesčio sumanytojai pademonstravo neapsakomą geraširdiškumą – nuo jo būtų atleisti mokėtojai, kurie turi mokėti mažiau nei 2 Eur, o senjorams būtų suteikta „malonė“ prašyti mokesčio atidėjimo iki 10 metų.

Ši pastaroji išlyga skamba ypač makabriškai. Atsižvelgiant į tai, kad, vidutinė vyrų gyvenimo trukmė Lietuvoje siekia apie 70 metų, o vyrų pensinis amžius yra 64 metai, labai tikėtina, kad NT mokesčių skola paskui žmones vilktųsi iki pat mirties, o gal net ir po jos. Apie tai, ar NT mokestis būtų paveldimas, mokesčio autoriai kol kas neužsimena.

Dar būtina atkreipti dėmesį į tai, kad mokestinė vertė kils ir vidutinis mokestis tikrai viršys 13,5 Eur sumą. Ministrė tikrai mokėjo įvertinti, kaip skiriasi mokestinė ir reali būstų kaina.

Štai prezentacijoje rašoma, kad 50 kv. m. butas Kauno senamiestyje kainuoja 60 000 Eur, tačiau suvedus duomenis į Aruodas.lt matoma, kad už tokią kainą nupirkti buto tiesiog neįmanoma. Todėl jau viešai deklaruota, kad „siekiant, kad apskaičiuojant mokestį NT mokestinė vertė būtų kuo artimesnė vidutinei rinkos vertei, siūloma dažniau atlikti jo vertinimą mokestinei vertei nustatyti – ne rečiau kaip kas 3 metus, kai dabar tai daroma kas 5 metus“.

Ekonomistų įžvalgos, dėl kurių tikrai krūpčiosime rytoj

Degalų kainos Lietuvoje pastarosiomis dienomis perkopė 2 Eur ribą ir tai dar ne pabaiga.

Metinė infliacija Lietuvoje gegužę, palyginti su tuo pačiu mėnesiu pernai, pakilo iki 18,5 proc. nuo 16,6 proc. balandį. Kai 2021 m. gegužę infliacija siekė 3,5 proc.

Pagal šiuos rodiklius mes smarkiai viršijame euro zonos vidurkį, kuris siekia apie 7,4 proc. NT kainos pastaruoju metu augo apie 20 proc. Be to, kaip tik šiomis dienomis pasirodė žinios apie augančias būsto paskolų palūkanų normas, 6 mėn. EURIBOR po 6 metų ir 7 mėnesių pertraukos vėl tapo teigiamas.

Ekspertai prognozuoja, kad EURIBOR šių metų pabaigoje pakils iki 1,0 proc., o kitų metų pabaigoje – net iki 2,0 proc. Tai reiškia, kad standartinės būsto paskolos brangs apie 14 proc. iki šių metų pabaigos, o iki 2023 metų pabaigos – dar apie 29 proc. Tuo tarpu žemiau skurdo ribos Lietuvoje gyvena apie 585 tūkst. šalies gyventojų. Apie 127 tūkst. dirbančiųjų gauna minimalią mėnesinę algą arba mažiau.

Kaip, esant tokioms ekonominėms sąlygoms, Lietuvoje galima dar galvoti apie naujus mokesčius? Gal valdantieji pamiršo labai paprastą ekonominę taisyklę – apmokestinti reikia tuos, kurie gerai gyvena ir gali sau leisti mokėti mokesčius.

Nors ir netobula, bet tokia taisyklė galiojo iki šiol – prabangaus NT mokesčio taikymas nuo tam tikros bendros turto vertės. Šiuo metu galiojančio NT mokesčių progresyvumo kaip tik ir norima atsisakyti, padarius jį visuotinu. Tad turtingiausi mokės santykinai savo turtui – mažiausiai.

Tai vis tik krūpčioti ar nekrūpčioti?

Susitikime su Seimo Biudžeto ir finansų komiteto atstovais, konservatorių partijos deleguota finansų viceministrė Rūta Bilkštytė arogantiškai, ciniškai ir piktai pareiškė pagrįstų abejonių dėl NT mokesčio turintiems Seimo nariams, jog jiems nevertėtų per daug nerimauti dėl to, kad žmonėms šis mokestis taps papildoma naša: „Nekrūpčiokit, gerai? Jeigu politikai krūpčioja, tada ir visuomenė krūpčioja, nes pradeda krūpčioti nuo galvos žuvis.“

Tačiau šioje situacijoje nekrūpčioti niekaip neišeina. Norisi krūpčioti iš pykčio ne tiek dėl visiškos valdančiųjų paniekos mūsų šaliai ir žmonėms, kiek dėl to, kad kiekvieną dieną, turėdami tokius analfabetus valdžioje, mes prarandame brangų laiką.

Lietuvos žmonės nuo pandemijos pradžios buvo priversti solidarizuotis ir remti valstybę – iš pradžių kovojant su koronavirusu ir kenčiant nesąmoningus valdžios įvedamus apribojimus, vėliau – remiant ir priimant pabėgėlius iš Ukrainos, o dabar – kenčiant kaip ant mielių kylančias kainas.

Receptas, ką daryti, kad nebekrūpčiotume?

Konservatoriai, matyt, niekaip negali išeiti iš 1991 m., kai šalyje klestėjo reketas.

2008 m. po naktinių reformų iš pensininkų atėmė pensijas, rytoj dar jiems ir naujus mokesčius įves. Negi senjorai negali gyventi ramiai? Šiandien būsto praktiškai neįmanoma įsigyti be paskolos, kurios palūkanų norma ženkliai kils.

Bet kokia išmintinga valdžia turėtų stengtis solidarizuotis su tauta, prisiimti dalį žmonėms tenkančios naštos ir ieškoti būdų palengvinti žmonių gyvenimą. Tačiau mūsų valdžios logika yra visiškai iškrypusi – tuo metu, kai žmonėms yra ir taip sunku, ieškoma būdų padaryti, kad būtų dar sunkiau ir dar pasityčioti iš jų, o paskui stebimės, kad esame lyderiai savižudybių statistikoje.

Finansų ministerija iki birželio 10 d. laukia pasiūlymų iš visuomenės dėl planuojamo NT mokesčio.

Savo nuomonę dėl naujovės galite išreikšti ir Jūs, pasirašydami peticiją „Prieš visuotinį nekilnojamojo turto mokestį“ https://bit.ly/3Q8HF2c.