Vašingtonui reikia įtampos Europoje

Autorius: Anonimusas Šaltinis: https://www.globaltimes.cn/pag... 2022-05-19 21:17:00, skaitė 326, komentavo 9

Vašingtonui reikia įtampos Europoje

Trečiadienį Suomijai ir Švedijai oficialiai pateikus laiškus dėl prisijungimo prie NATO, labai tikėtina, kad naujas JAV vadovaujamo karinio aljanso plėtros etapas dar labiau sustiprės, tačiau šis pokytis nepadidins kolektyvinio Europos saugumo, o bus naudingas tik JAV, nes Vašingtonas gali atkurti savo mažėjančią hegemoniją tik palaikydamas įtampą kituose regionuose arba kurstydamas daugiau konfliktų, trečiadienį sakė analitikai.

Rusijos ir Ukrainos konflikto pobūdis yra strateginis Maskvos ir Vašingtono žaidimas, ir tai įrodo, kad konfliktas sukūrė naują situaciją, kuri kenkia Ukrainai, Rusijai ir likusiai Europai, bet yra naudinga tik JAV. Dabar Vašingtonas nori išlaikyti tokią padėtį, kad NATO ir toliau plėstųsi, o rezultatas - Rusija nesileis į kompromisus, o atitinkamos šalys nebus saugesnės, bet gali tapti naujomis fronto linijomis, tiesiogiai susiduriančiomis su nenuspėjama Rusijos ir JAV konfrontacija, pažymėjo ekspertai. 

JAV prezidentas Joe Bidenas ketvirtadienį Baltuosiuose rūmuose priims Švedijos ministrą pirmininką ir Suomijos prezidentą, taip parodydamas svarbią paramą praėjus kelioms dienoms po to, kai abi šalys paskelbė sieksiančios įstoti į NATO, antradienį pranešė CNN. Tikimasi, kad lyderiai aptars Suomijos ir Švedijos prašymus dėl narystės NATO, Europos saugumą ir paramą Ukrainai, sakoma Baltųjų rūmų spaudos sekretorės Karine Jean-Pierre pranešime.

Vašingtonui reikia įtampos Europoje

JAV visiškai pritars šiam sprendimui, nes joms patinka, kai Europoje atsiranda nauja įtampa, pavyzdžiui, Rusijos ir Suomijos pasienyje, taip pat Baltijos regione, nes Rusija gali būti priversta dislokuoti naujus ginklus ir karinę įrangą Kaliningrado eksklave, kad atsakytų į naują NATO plėtrą, - sakė JAV studijų ekspertas, Kinijos socialinių mokslų akademijos mokslinis bendradarbis Lü Xiangas. "Kadangi prieš Rusijos ir Ukrainos konfliktą NATO jau buvo "smegenų mirties" būsenoje, kaip anksčiau sakė Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas, todėl sukelti ir išprovokuoti didžiulį Rusijos ir Ukrainos konfliktą buvo pagrindinis JAV skatinamas planas, kaip išgelbėti arba tęsti NATO gyvybę, o dabar aiškiai matome, kad konfliktai ir karai yra JAV galios Europai šaltinis." Kitaip tariant, kuo daugiau karų ir įtampos Europoje, tuo galingesnė ir vieningesnė taps NATO, pažymėjo jis.

NATO įtaka sumažėjo dėl to, kad mažėja JAV galia, o D. Trumpo administracijos vadovaujamas Vašingtonas nenorėjo pernelyg įsitraukti į pasaulinius klausimus. Ši JAV silpnėjimo tendencija nesikeis tol, kol dauguma tarptautinės bendruomenės narių laikysis taikos ir vystymosi kaip pagrindinės krypties, o globalizacija galės būti tobulinama ir tęsiama. Tačiau jei pasaulyje prasidės naujas Šaltasis karas su nesibaigiančiais konfliktais ir įtampa, JAV hegemonijos gyvavimo laikas bus pratęstas, sakė Kinijos tarptautinių studijų instituto Europos studijų departamento direktorius Cui Hongjian.

"Tai tarsi mirštantis vampyras, gaunantis naują kraują", - sakė anoniminis Pekine gyvenantis tarptautinių santykių ekspertas, pažymėdamas, kad naujai kylančios pasaulio galybės turi suprasti, jog konfrontacijos pradžia nepaspartins senosios hegemonijos nuosmukio, nes "vampyras" nori matyti daugiau "kraujo", todėl primygtinai reikalauti taikos ir vystymosi yra teisingas būdas reformuoti ir tobulinti pasaulio tvarką. 

Siekdamos išsaugoti savo silpnėjančią įtaką pasaulyje, JAV deda daug pastangų, kad suderintų savo veiksmus su sąjungininkais demonizuodamos Rusiją ir išpūsdamos jos keliamas grėsmes, o tuo tarpu JAV siūlo saugumo pažadus, kad suviliotų ir pritrauktų savo sąjungininkus Europoje. Tačiau nenuostabu, kad nuo Rusijos ir Ukrainos konflikto provokavimo iki NATO karinio aljanso plėtros JAV pagrobė Europos ir jos sąjungininkių saugumą, kad paremtų savo galią ir interesus, - sakė Cui.

Vardan vadinamosios apsaugos ir pagalbos Europai, JAV naudojasi šia galimybe, kad taptų potencialia alternatyvia galimybe aprūpinti Europą energija, nes daugelis Europos šalių buvo priverstos sumažinti energijos importą iš Rusijos. Cui sakė. "Kitaip tariant, Rusijos ir Ukrainos konflikte JAV gauna daug daugiau naudos nei Europa". 

Branduolinė krizė Europoje

NATO plėtra, įtraukiant Suomiją ir Švediją, užtruks kurį laiką. Nors Turkija, NATO valstybė narė, išreiškė savo poziciją, kad prieštarauja dviejų Šiaurės Europos šalių pateiktoms paraiškoms, apžvalgininkai sakė, kad Ankara vargu ar sustabdys šį procesą, kol Vašingtonas rodo visišką paramą. Procesas gali užtrukti iki metų, todėl labai svarbu, kiek į tai reaguos Rusija, ypač po to, kai ji užbaigs konfliktą su Ukraina.

Neaišku, ar Suomija ir Švedija iš tikrųjų taps saugesnės įstojusios į NATO, tačiau neabejotina tai, kad karinio aljanso plėtra dar labiau kursto regioninį nestabilumą ir yra inscenizuota siekiant įnešti karo liepsną į Baltijos regioną, sakė ekspertai. 

"Aljazeera" pranešime cituojamas šaltinis, teigiantis, kad Rusija galėtų dislokuoti branduolinius ginklus ir hipergarsines raketas Rusijos eksklave Kaliningrade, jei Suomija ir Švedija įstotų į NATO. Kinijos karinis ekspertas ir televizijos komentatorius Song Zhongping laikraščiui "Global Times" sakė, kad "NATO ir Rusijos priešpriešos pobūdis yra strateginė JAV ir Rusijos konkurencija. Tikrasis Rusijos susirūpinimas kyla ne dėl Suomijos ir Švedijos narystės NATO, o dėl galimybės šiose dviejose šalyse dislokuoti JAV priešraketinės gynybos sistemą arba branduolinį ginklą".

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pareiškė, kad Rusija toleruos Suomijos ir Švedijos prisijungimą prie NATO, tačiau įspėjo, kad Kremlius reaguos, jei Aljansas abiejose šalyse įrengs karines bazes ar įrangą, pranešė "Financial Times". 

Švedija ne kartą yra sakiusi, kad nenori NATO karinių bazių savo teritorijoje ar branduolinių raketų laikymo. Manoma, kad Suomija taip pat to greičiausiai nenorėtų, tačiau sekmadienį ji pareiškė, kad nekels sąlygų prieš savo narystę. Įstojusios į NATO, Suomija ir Švedija labai tikėtina, kad prarastų sprendimų priėmimo nepriklausomybę dėl leidimo JAV dislokuoti ginklus ir karines bazes jų teritorijose, nors šios dvi Šiaurės Europos šalys nenori tokiu būdu provokuoti Rusijos, sakė Song. 

"Taigi, visiškai įmanoma, kad Rusija, reaguodama į galimą grėsmę, dislokuos branduolinius ginklus Kaliningrado srityje ir kituose regionuose, o tai sukeltų naują įtampą ir net branduolinę krizę ateityje", - pažymėjo Song.

Lü pakartojo, kad šiuo metu Rusija daugiausia dėmesio skiria konfliktui Ukrainoje, tačiau kai konfliktas vieną dieną baigsis, ji turės galimybių kovoti su NATO plėtra kitomis kryptimis. "Kai kurios NATO narės, pavyzdžiui, Lietuva ir Lenkija, vis labiau priešinasi Rusijai, todėl kai Maskva baigs karinę operaciją Ukrainoje, ji galės su jomis susidoroti. Taigi Europa dėl NATO plėtros taps ne saugesnė, o labiau neapibrėžta ir pavojinga".