Autorius: Aurimas Guoga Šaltinis: https://minfo.lt/aktualijos/st... 2022-02-22 04:05:00, skaitė 573, komentavo 5
Pirmiausia reikia priminti kuo pasižymėjo viduramžių mąstysena. Tai buvo sparčią civilizacijos plėtrą išgyvenanti visuomenė, todėl ji buvo euforijoje nuo religinių tiesų. Tiesa, praktiniu krikščionybės poveikiu žmonės nebuvo patenkinti ir tuomet, tačiau tai užgoždavo laimingos ateities viltis. O ši buvo akinanti. Tas leisdavo žmonėms nekreipti dėmesio į praktinius savo įsitikimų nesklandumus ir agresyviai piršti savo pažiūras kitaminčiams.
Su viduramžių mąstymo būdu labiausiai sietini du žodžiai - dogmatika ir scholastika. Dogmatika - tai kai virš racionalaus mąstymo egzistuoja dogmos, kurių šiukštu nevalia liesti. Scholastika - tai mokslinė veikla, pajungta toms neliečiamoms dogmoms.
Pavyzdžiui, viduramžiais privalėjai tikėti, kad tavo laiminga ateitis priklauso nuo Jėzaus. Jei šia tiesa suabejosi - patys žinote kas bus. Tai toks buvo ir mokslas - pirma turėjai tapti dievobaimingu vienuoliu, tada galėjai imtis mokslinės ar filosofinės veiklos.
O dabar, turėdami tai omenyje, pažiūrėkime į leftistus. Šiuolaikinis hipsteris giliai įtikėjęs į tikėjimą vyriausybe, į sodomitinę šeimą, neleidžiama sau ir kitiems suabejoti klimato išgelbėjimo pastangomis. Visi privalo tikėti, kad koronė masiškai žudo, antraip esi velniavos suimtas ir keli pavojų teisingiesiems.
Kaip matote, šiandien ir vėl turime gilaus tikėjimo laikus. Mokslas didžiai vertinamas, tačiau negali kėsintis į dogmas. Priešingai, mokslinės išvados paklūsta dogmoms.
Giliai tikintieji nekreipia dėmesio kas iš jų pažiūrų gaunasi praktiškai. Jie įsijautę jų primetinėjimu kitiems, t.y. šventaisiais karais. Kai šiuose karuose leftistinė tiesa nugalės, tuomet ir ateis ilgai laukta ramybė ir visuotinė meilė. O šiandien - žūtbūtinė kova su homofobais, plokščiažemiais antivakseriais ir klimato kaitos neigėjais.
Išvada: nepajutome kaip grįžome į viduramžius. Gilindamasis į Holokaustą pastebėjau, kad ten taip pat buvo daug viduramžiško. Iš to pasidariau išvadą, kad bedievystė visuomenę nubloškia į tamsiausia kas buvo toje religijoje, iš kurios ji tariasi išsilaisvinusi.