Mūsų civilizacijos pamatas yra naikinamas

Autorius: Vladimiras Troščenka Šaltinis: https://esavicius.blogspot.com... 2021-09-23 12:21:00, skaitė 700, komentavo 7

Mūsų civilizacijos pamatas yra naikinamas

 

 Šiuo metu mes esame liudininkai, kaip viso pasaulio žiniasklaida pradėjo totalią informacinę kampaniją diskredituoti Romos katalikų bažnyčią. Dega bažnyčių pastatai, nuolat pilamas purvas ir šmeižtai. 

  Aš tik konstatuoju faktą, kad mūsų akyse naikinamas paskutinis tiesos ramstis žmonijoje. Čia tik iš išorės krikščionybė auga ir plečiasi, realybėje protestantiškų bažnyčių kakofonija, jau beveik visa yra atsitraukusi nuo Kristaus tiesų, o atskiri jų tarpę esantys judėjimai (kurie atmeta nuodėmės įteisinimą) visuotinai yra skelbiami radikaliais ir ignoruojami arba tiesiog sunaikinami. Paliekamos ramybėje tik tos pseudokrikščioniškos „bažnyčios“, kurios po truputi ir nenumaldomai įteisina nuodėmę.

  Natūralu, kad Visuotinė (rytų ir vakarų) bažnyčia tvirtai stovi amžinų ir nekintamų Dievo vertybių apsaugoje, juk jos galva Kristus, kuris ją valdo Šventąją Dvasia. Todėl jokios pasaulietinės gudrybės, spaudimas ar panieka neduoda rezultatų. Kristaus Bažnyčia tvirtai laikosi tiesos. Vienintelė galimybė apriboti bažnyčios įtaką tai diskredituoti pačią bažnyčia per atskirų netikrų dvasininkų nuodėmes. Bažnyčiai bandoma primesti pasaulietines žaidimo taisykles ir iš Dievo šeimos padaryti ją tiesiog eiline institucija.

Pasakykite ar daugelis iš jūsų atiduos policijai savo nusikaltusį vaiką, net jei jis padarys labai bjaurų nusikaltimą? Abejoju, kad normalus žmogus taip pasielgtų. Krikščionybėje yra dvasinė tėvystė, todėl yra visiškai suprantama, kad dvasiniai tėvai iki paskutinės akimirkos nenori tikėti jog jų dvasiniai vaikai yra nusikaltėliai. Būtų nenormalu jei to ne būtų.

Dabar bažnyčiai intensyviai bandoma įvesti solidarią atsakomybę, kas yra ne tik neteisėta (tėvai neatsako už vaikus ir turi teisę atsisakyti liudyti savo artimųjų bylose), bet ir nemoralu, nes grąžina bendruomeninius santykius į atvirą pagonybę, kuomet už vaikų arba tėvų nuodėmes išžudoma visa šeima.

Pagrindinis skirtumas tarp Visuotinės (kafolikos) bažnyčios ir protestantų bendrijų kakofonijos yra paprastas, bet labai akivaizdus. Katalikų bažnyčia nepakenčia nuodėmės, bet nuoširdžiai myli nusidėjėlį skatindama jį atgailauti. Tuo tarpu protestantai aršiai nekenčia pačių nusidėjėlių, bet nenumaldomai ir visuotinai įteisina ir pateisina nuodėmę.

Jei vakarų katalikų bažnyčia palūš, tuomet pasaulyje liks tik išdraikytų protestantų bažnyčių kakofonija. O tai nenumaldomai ves į mirties kultūros ir neopagonybės įsigalėjimą.

Rytų katalikų bažnyčia, neturi beveik jokios įtakos vakarų pasauliui, todėl ji kol kas paikta ramybėje.

Ar mes galime tam pasipriešinti? Taip galime. Kiekvienas iš mūsų turime maldos teisę. Visur, namuose ir susirinkimuose, mes privalome melstis dėl Gyvojo Dievo bažnyčios, kuri yra tiesos ramstis ir pamatas šiame pasaulyje. Jei jos įtaka bus visiškai panaikinta, tuomet antrojo Kristaus atėjimo metu, tikėjimo žemėje nebebus. Nes suskaldyti protestantai yra visiškai susipriešinę tarpusavyje ir todėl tai lengvas grobis tiems, kad nekenčia tiesos ir bando įtvirtinti mirties kultūrą. Būtent tuomet išsipildys Kristaus nuogąstavimas: 

....... Bet ar atėjęs Žmogaus Sūnus beras žemėje tikėjimą?' (Lk 18,8)

 

Su broliška meilę ir rūpesčiu

Vladimiras Troščenka