Apibrėžiant Istorinį ir Dialektinį Materializmą
Autorius: Marius Jonaitis Šaltinis: https://bukimevieningi.lt/apib... 2021-05-14 10:41:00, skaitė 968, komentavo 3
JAV Marksistinės ekonomikos profesorius. Masačusetso Amhersto universiteto ekonomikos profesorius emeritas, šiuo metu Niujorko privačios Naujosios Mokyklos Tarptautinių Reikalų magistrantūros programos vizituojantis profesorius, Richard Wolff savo youtube kanale „Democracy At Work“ atsakinėjo į žiūrovo klausimą. Žiūrovas prašė, kad profesorius paaiškintų ką reiškia sąvokos Dialektinis ir Istorinis materializmas, pats terminas dialektika ir panašiai.
Richard teigia, jog šios sąvokos turi ilgą istoriją filosofijos, ypač marksizmo, srityje. Jos įkvėpė begales diskusijų kurios nebėra dažnai girdimos šiomis dienomis. Tačiau, tuo pačiu, profesorius pasidžiaugė, jog šios filosofinės disciplinos vėl vis iš naujo atrandamos ir prikeliamos gyvenimui .
Pradėkime nuo dialektinio materializmo. Ir, kad geriau jį suprastume nuo materialistinės dalies.
Šiuo istoriniu požiūriu (materialistinės filosofijos) žmonijos mintys sukasi apie tai koks yra šis pasaulis ir gyvenimas. Viskas atsiremia į dvi mąstymo padermes. Viena atvirkščia/priešinga kitai.
Tra du pasauliai – dviejų rūšių tikrovė.
Viena yra sunki materiali tikrovė kuri remiasi daiktais kuriuos gali pajusti, užuosti, pamatyti, išgirsti ir t.t. Žemė, oras, maistas kurį mes valgome, žmonės su kuriais susiduriame, visa tai sudaro materialinę tikrovę.
Yra dar ir antra rūšis realybės kuri egzistuoja mūsų mintyse/mąstyme. Idėjos, sampratos, mintys, dvasinės reikšmės ir taip toliau.
Na o vienas pasaulis nulemia kitą. Paprasčiau tariant, materialusis pasaulis formuoja mūsų mintis, idėjas, dvasines interpretacijas ir visuomeninę sąmonę. Visa ši teorija vadinama materializmu.
Viso to priešybė yra vadinama idealizmu. Jis teigia, jog pačioje pradžioje yra žodis. Visai kaip Biblijoje. Pradžioje yra kažkas dvasingo, galbūt idėja ar dievybė, paprastai tariant – nematerialaus.
Ši filosofija (idealizmas) teigia, kad idėja yra pirmiau materialinės aplinkos ir ją (materiją) formuoja.
Na, o šios dvi skirtingos filosofinės srovės šimtmečius provokavo dideles intelektualines diskusijas visoje mąstančioje žmonijoje.
Taigi, materializmas, jo tradicija, yra kilusi dar iš senovės graikų laikų. Puikiai suprantama daugumos marksistų ir pripažįstama, net ir nemažos dalies nesusijusių su marksizmu intelektinių grupių.
Materializmas yra samprata fizinės aplinkos ir mūsų materialaus kūno supratimo. Jo sąveikos su visa aplink esančia materialiąją gamta (jog galėtume išgyventi). Visa ta fizinė aplinka ir kiekvieno žmogaus bei visuomenės sąveika su ją ir formuoja tolimesnes mūsų mintis, idėjas, prasmes ir tai kuo tikime.
Kas yra dialektika? Dialektika prasidėjo naujomis formuluotėmis idėjų kurios yra senos, bet kurios buvo sujungtos galingiausiu būdu, kurį įsivaizdavo vokiečių filosofas Hegelis – marksistų mokytojas.
Ir nors Hegelio idėjos/sampratos buvo idealistinės (idėja eina pirmiau), vis tik jis buvo geras krikščionis, bet jis matė labai sudėtingus santykius tarp idėjos ir medžiagos. Ir tai nebuvo paprastasis „vienas nulemia/apsprendžią kitą“, bet savotiškas judesys tarp jų (pirmyn-atgal), sąveika.
Marksas išvystė šią idėją daug toliau. Reikalavo, kad ji būtų materialistinė su kuo Marksas ir kiti marksistai sutiko, Bet jis neketino pasakyti, kad medžiaga lemia idealią istorijos pabaigą. Tikrai ne. Tai Marksas kritikavo kaip mechaninį (primityvų) materializmą.
Jis išskyrė savo požiūrį kaip dialektinį materializmą ir štai ką jis norėjo pasakyti. Materija, tam tikru būdu yra pirminė, tai formuoja mūsų idėjas, dvasines sampratas, religijas, kultūrines institucijas bei normas ir panašiai. Materija formuoja idėjas, bet čia kyla idėja kaip priešybė/prieštaravimas.
Santykis tarp materializmo ir idealizmo yra dialektinis. Beje pati dialektikos sąvoka kilusi iš žodžio dialogas. Kada vyksta bendravimas tarp dviejų skirtingų žmonių kurie tarpusavyje kalbasi, klausosi, mokosi vienas iš kito. Viso to abipusė sąveika ir buvo tai ką Marksas norėjo pridėti prie materializmo.
Pagarbą idėjai pasaulio kuris suformuotas materijos, bet turinčiam atvirkštinį poveikį (prieštaravimą) .
Taip, materialusis pasaulis formuoja idėjas, bet vyksta ir priešingas procesas tuo pačiu metu (paprastai tariant materija formuoja idėjas ir idėjos formuoja materiją).
Dauguma marksistų užbaigia (uždaro) šią idėją sakydami, kad tai yra sąveikos (bendradarbiavimas). Materializmas turi dialektinį santykį su idėjomis, tačiau šiame tarpusavio dialoge medžiaga yra svarbesnė formuotoja nei idėja. Todėl medžiaga yra labiau formuojanti o ne pati kaip forma, na o idėja yra labiau suformuota nei formuojanti. Tačiau jų tarpusavio ryšys yra interaktyvus.
Istorinis materializmas tiesiog paėmė šias idėjas ir pritaikė jas istorijai suprasti.
Istorija vystosi veikiama sunkios materialinės realybės. Pagaminti pakankamai maisto, jog gyventum. Sukurti pakankamai produktu, kad pakeisti gamtą taip, jog būtų galima gyventi iš jos. Ir panašiai.
Materiali tikrovė formuoja idėjas, religijas, sampratas bei dvasingumą, kuris, savo ruožtu, daro įtaką mūsų istorijai. Tai yra dialektiniu materializmu paremtas istorijos aiškinimas, kuris įvardinamas kaip istorinis materializmas. Kadangi jis paima marksistinę dialektikos sampratą tai ir apima dialektika savaime.
Šios bazinės idėjos turi daug ko mus išmokyti. Nes tai yra būdai ne tik suprasti praeitį, bet ir dabartį. Kaip sunki ekonominė realybė formuoja/apsprendžia tą ką/kaip žmonės mąsto. ir kaip reaguoti į jų mąstymo suformuotą tikrovę, kurioje mes gyvename.
Tai būtų dialektinis bei istorinis materialistinis būdas ištirti dabartį.
Paruoštas pagal Richard Wolff laidą.