Lanzberginis gaivalas prieš ex-bankininką

Autorius: Mindė Šaltinis: http://ldiena.lt/... 2021-03-21 20:08:00, skaitė 2138, komentavo 7

Įsibėgėjant ekonominei krizei ir  kovidorastinei šizofrenijai, Lietuvai be visa ko dar gresia ir politinis susiskaldymas. Prasidėjo rimtas konfliktas tarp šalies prezidento G. Nausėdos ir Landsbergių klano, kuris bruka savo jaunesnį atstovą Gabrielių į prezidentinį krėslą. Artimiausioje ateityje šis konfliktas gali tapti viešas ir matomas visuomenei.

Pastarosiomis savaitėmis išryškėjo keli konfliktiniai taškai tarp Daukanto aikštės (Nausėdos administracija) ir Lietuvos vyriausybės, kuriai vadovauja Landsbergių partija.

„Landsbergistai“ bando atimti iš Nausėdos pirmojo asmens statusą, kuris atstovauja šaliai tarptautinėje arenoje. Visų pirma JevroSojūzo viršūnių susitikimuose, kur Lietuvai turėtų atstovauti ne šalies prezidentas, o vyriausybės vadovas.

Ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė (PIŠ) - oficialus asmuo NR. 1  parlamentinėje ir prezidentinėje respublikoje.

Gudrus „nacijos tėvo“ Vytauto Landsbergio planas: Šimonytė atsistatydins, jo anūkas G. Landzbergis, URM vadas, tampa laikinai užimančiu premjero pareigas, o vėliau tampa ministru pirmininku, ir būtent jis, kaip pirmasis asmuo Lietuvoje, bus supažindintas su Angela Merkel, Emanueliu Makronu ir kitais vakarų šalių vadovais.

Turint tokią politinę kapitalizaciją ir tokius ryšius, galima drąsiai kilti į žygį dėl Nausėdos krėslo. Galimai-galbūt net anksčiau laiko.

Žinoma, Nausėda nenori prarasti krėslo, lygiai taip pat kaip ir nenori, kad iš jo atimtų visas su krėslu susijusias galimybes. Todėl jis eina į kontrataką. Dėl tos pačios situacijos su EuroSovietu  Lietuvos prezidentas kategoriškai prieštarauja prieš kažko tai keitimą.

Taip, Vokietijai EuroSoviete atstovauja ne šalies prezidentas, o Angela Merkel. Bet Gitanas Nausėda yra ne Vokietijos, o Lietuvos prezidentas. Lietuvoje prezidentą renka gyventojai, jis yra žmonių valios atstovas ir atsakingas už saugumo ir užsienio politikos klausimus. Tik jis ir niekas kitas apreiškia Lietuvos poziciją Prancūzijos, Vokietijos ir kitų šalių sąjungininkių vadovams.

Remiantis šaltiniais Vilniuje, tarp Landsbergio-jaunėlio ir Nausėdos jau įsiplieskė visavertis konfliktas.

Tiesioginė prezidento ir kandidato į jo vietą susidūrimo priežastis tapo naujojo Lietuvos ambasadoriaus USA kandidatūra. Remiantis turima informacija, valstybės vadovas stumia į šį pagrindinį postą lietuviškajam isteblišmentui (šūdeličiui) buvusį Lietuvos užsienio reikalų ministras Liną Linkevičių.

Linkevičius - tai pagrindinis Nausėdos taktikos elementas: blokuotis su kitomis politinėmis grupėmis prieš puolančius landsbergistus. Šios grupės - tai perėję į opoziciją po rudens rinkimų “kairieji-centristai”.

Dabartinės konservatnikų vyriausybės "kovoje su pandemija" "pravalų" fone ankstesnės „agrarininkų“ vyriausybės nesėkmės jau pradeda atrodyti kaip sėkmės. Atitinkamai auga buvusio ministro pirmininko Sauliaus Skvernelio reitingas, krentant dabartinės vyriausybės vadovės Šimonytės reitingui.

Šioje situacijoje šalies prezidentas aiškiai žaidžia „buvusių“ pusėje.

Nausėda aiškiai perša lietuviams mintį apie naujos vyriausybės, nuolat pratęsiančios karantiną ir negalinčios iškaulyti iš Briuselio Lietuvai priklausančių vakcinų, neveiksnumo idėją. Paskutinis pavyzdys: prezidento priekaištas SAM vadovui, kuris sustabdė lietuvių skiepijimą švediškai-britonišku preparatu „AstraZeneca“, kuriuo jis pats pažadėjo pasiskiepyti keliomis valandomis anksčiau. Valstybės vadovas piktai pareiškė, kad atsisakymas nuo svarbiausio  masinės vakcinacijos reikale preparato kenkia jo (preparato) įvaizdžiui gyventojų tarpę ir kelia pavojų, net grėsmę, visai skiepijimo kampanijai.

Galima nė neabejoti, kad jei Sveikatos apsaugos ministerija ir toliau naudotu „AstraZeneca“ skiepijant, Nausėda iškart būtų pasakęs, kad vyriausybė atmeta didžiausių ES ekspertų rekomendacijas ir nė centu nevertina paprastų lietuvių gyvybių, tačiau - penktadienį iš JevroSojūzo buvo įsakyta laikyti AstraZeneca jau nebepavojinga. 

Bet kokiu atveju tokia vyriausybė turėtų jei ne atsistatydinti, tai bent jau nustoti karksėti apie savo galių išplėtimą. Lietuvos atstovavimas EuroSoviete ir panašiai.

Nenuostabu, kad esant tokiems „meilikavimams“ vyriausybės ir prezidentūros santykių “konstruktyviais” ar “šiltais” tikrai nepavadinsi. Visų pirma - prezidentūros santykiai su "Dėdulės" Landsbergio "anūko-palaimintojo" žinyba, kurio politinės karjeros labui ir yra ardomas jėgų balansas tarp Lietuvos vykdomosios valdžios organų.

Naujo ambasadoriaus USA kandidatūra tampa vis didesniu įtampos šaltiniu. Konservatnikai, be abejo, nori, kad tai jų žmogus atsidurtų strategiškai svarbioje Lietuvos atstovo Vašingtone pozicijoje. Pavyzdžiui, Ž. Pavilionis ar koks kitas diplomatijos "genijus". Todėl jiems savaime suprantama, kad  tai užsienio reikalų ministerijos vadovas -"Dėdulės" anūkas - turėtų išsirinkti ambasadorių, o ne kažkoks prezidentas.

Reikalas juda link to, kad Landsbergių ir Nausėdos konfliktas pereis į viešą stadiją.

Siautėjant sanitarinių-epidemiologinių ir socialinių bei ekonominių krizių su šizofreniškais draudimais bei tokiais pat įstatymais fone tai bus ypač pikantiška. Lietuvos politikai niekaip negali įveikti

 "pandemijos", Baltarusijos tranzitas akyse slysta iš rankų, Latvija ir Estija nenori atitverti Lietuvos nuo Baltarusijos AES energijos, vakarietiški sąjungininkai jau žagsi nuo „Lietuvos balso“ dėl Baltarusijos, Ukrainos klausimų ir dėl viso kito...

Paskutinis dalykas, kuris dar liko padaryti lietuviškai politinei klasei, kad parodytu visišką savo neveiksnumą, tai pradėti garsiai burnotis ir dubasintis tarpusavyje kaip tai daro jų draugai-kolegos Ukrainoje.