Autorius: Vladimiras Troščenka Šaltinis: https://esavicius.blogspot.com... 2021-02-02 19:23:00, skaitė 1956, komentavo 71
Muon baba tep rokavuos: "Kap gyvenseem, tep y gyvenseem, gyvs i žeemi juk nelysi".
Visi kažkaip gyvens. Kaip ir po pirmosios didžiosios žydų revoliucijos Rusijoje 1917 metais, to meto "inteligentėliai" ir "universitutkos" (taip vadino to meto komisarų bendra/žyges/loves), kurie pasidavė PROGRESYVAUS mastymo propagandai ir manė, kad be caro sugebės sukurti gerovę visiems, taip pat kažkaip gyveno (bent jau dalis išlikusiųjų po raudonojo teroro - vakcinavimo ir bandos imuniteto kūrimo).Kas konclageryje, kas komunaliniame kambaryje, kas šaraškinoje kontoroje už pagerintą balandą kūrė ginklus PASAULIO PROGRESYVIŲJŲ JĖGŲ PERGALEI. Be abejo, dalis gyveno šiek tiek geriau už kitus toje "GEROVĖS VALSTYBĖJE", bet užtat pastovioje baimėje kokį netokį žodį pasakyti, arba neteisingai (ne tais žodžiais, povyza ar tiesiogiai) lyžtelėti kokiam PROGRESYVIŲJŲ valdytojų atstovui (Rakučio labai pamokamas pavyzdys).
Iš esmės tik tie kas spėjo pabėgti iš bedievystės rojaus į krikščioniško užsienio žuvų fabrikus, vėliau atvažiuodavo į ekskursijas ir iš inturisto autobusų mėtė "KRAMTOŠKES" bedievių rojaus gyventojams.
Bedievybė (neteisingas Viešpaties mokslo suvokimas ir sekimas) visada skandina žmones kažkokiose PROGRESYVUMO paieškose. Todėl jie sugriauna savo ir kitų gyvenimus vien tam, kad įgyvendinti jiems per MOKYMUS ir žiniasklaidą įteigtas PROGRESYVAUS ir MODERNAUS gyvenimo vizijas.
"Nežudyk" yra ne patarimas, o Įsakymas. Jį suvokia ir BANDO laikytis tik Dievo IEŠKANTYS žmonės. Kristus/Dievas nei vieno ne nužudė, o savo mokiniams kurie norėjo Ugnį iš dangaus ant samariečių nuleisti pasakė "nežinote kokiai Dvasiai tarnaujate".
Ar tikintieji žudė? Aišku žudė ir žudo, nes tokia mūsų žmogiška natūra, ją tik Dieviškas Kristaus mokslas šiek tiek sutaurina.Bet štai progresyvūs humanistai, kurie nenuilstamai kaltina bažnyčia kraugeriškumu - žudo dar baisiau. Pas juos nėra jokių moralinių stabdžių, kaip tad jų niekinamas tikėjimas KAŽKOKIU DIEVU (neprogresyvu). Jie piktinasi smurtu, gaili gyvuliukus, gelbėja gamtą, o štai milijonų žmonių žūtis dėl jų veiklos,- AI, TAI TIK STATISTIKA.
Pav. Humanistas Sacharovas (kurio vardu yra pavadinta aikštė Vilniuje) pasiūlė vandenilines bombas dėti okeane prie JAV pakrantės, kad jų sprogimo banga sukeltų ciunamį ir nušluotų rytinę pakrantę su pagrindiniais JAV miestais.
Rusų kariuomenės generolai buvo pakraupę, taigi ten ne tik kariniai objektai, bet ir milijonai civilių žmonių. HUMANISTAS Sacharovas atsakė: "mišką kerta skiedros lekia".
Veidmainių bedievių krokodilų ašaros dėl bažnyčios tariamų baisybių, visiškai nematant savo skleidžiamos bjaurasties, yra vulgarios ir pasibjaurėtinos.
„Žinių gausa proto neprideda“ Heraklitas.
Humanizmo filosofijos laikų pradžioje (XIX a. pabaigoje XX pradžioje), visi šia filosofija apsikrėtę žmonės kalbėjo: „Tokie karai kaip viduramžiuose nebeįmanomi, dabar visuotinio apsišvitinimo laikai.“; „Mokslas daro žmones geresnius“; „Humanizmas išgelbės pasaulį“; „laisvamanybė veda į išsilaisvinimą nuo religinių dogmų“ ir pan. kliedesius.
Nespėjo išdžiūti dažai kurie buvo naudojami šių minčių spausdinimui, o jau driokstelėjo pirmas pasaulinis (humanistinis) karas. Po kiek laiko, vėl gi drebinant viešą erdvę ir žmonių sąmones humanistiniais skiedalais, driokstelėjo antras pasaulinis (humanistinis) karas.
Mokslas, gerais norais vedinas, prisimislyjo įvairių rasių grynumo teorijų. Ligi šiol humanistų taip garbinamas Charlzas Darvinas, paleido į pasaulį visuotiną degradaciją pateisinančią „evoliucijos teoriją“, kurioje išdėstė ir savo humanistinį požiūrį į „žemesnes“ žmonių rūšis, tokius kaip negrai. Šios teorijos paveikti humanistai važiuodavo į Afriką medžioti Čarlzo įvardintų, „tarpinių grandžių“ tarp žmogaus ir beždžionės. Iki šiol didžiausių universitetų saugyklose (vakarų pasaulio gėdai) tūkstančiais saugomos sumedžiotų žmonių iškamšos ir skeletai. Humanizmas „gelbėdamas“ pasaulį atėjo prie vienos išvados – „tam, kad išgelbėti pasaulį reikia sunaikinti kuo daugiau žmonių“.
Geriausiai tą „humanistinę“ pasaulio gelbėjimo mintį išdėstė vienas žymiausių šių laikų mokslininkas „humanistas“ Žakas Yvas Kusto (Jacques-Yves Cousteau). Jis viešai išpažino savo tikėjimo credo:
„Tam, kad išsaugoti gamtą, mes turime sumažinti žmonių populiaciją iki puses milijardo žmonių“.
Žinant tą faktą, jog dabar žemėje gyvena apie aštuonis milijardus vaikų, senelių, moterų ir vyrų, toks „humanistų“ išpažįstamas gelbėjimo būdas reiškia tik vieną – septynis su puse milijardo reikia kažkokiu „civilizuotu“ būdu „utilizuoti“. Pavyzdžiui vakcinuojant, tada patys "nenaudingieji" savo noru susileis nuodus ir dar už tai gerai sumokės, džiugiai dėkodami už rūpestį.
Keisčiausia, kad niekas viešai ir garsiai nesipiktina tokiais „humanistiniais“ pareiškimais ir siekiais. Laisvamanybė padarė iš žmonių stabmeldžius teletabius, kurie kaip besmegeniai drugeliai skraido nuo vienos „pažangiausios“ filosofijos prie kitų žmogaus „genijaus“ pagimdytų pasaulio matymų ir suvokimų.
Štai kaip žmones gali apakinti tariama pažanga. Jie net nesusivokia, kad tas evoliucionavęs pažangumas tėra žmogiškos degradacijos pagimdyta saviteisa, kuri yra įvilkta į vyraujančio infantiliško požiūrio rūbą ir propagandiškai pateikiama kaip mokslo atradimai. Žmonės kurie patiki laisvamanybės filosofija ir atsitraukia nuo religijos įtvirtinamų savitvardos, atsakomybės ir gyvenimo su pertekliumi mokymų, paprasčiausiai degraduoja ir tam nereikia kažkokių ypatingų pavyzdžių, tereikia apsižvalgyti aplinkui. Bedieviai krinta kaip lapai, paveikti „pažangių“ teorijų tokių kaip „MOKYMASIS VISĄ GYVENIMĄ“. Jie sužlugdo ne tik savo, bet ir savo vaikų ir artimųjų gyvenimus. O sužlugdę save ir savo aplinką, jie niekada nesiteisina. Kalti vis aplinkui, tik ne BEDIEVĖ DIPLOMUOTA MEDŪZA.
Baisiausia, kad humanizmo propaganda 99 procentus viešai besireiškiančių žmonių padarė savo vergiškos sampratos šaukliais. Tokie žmonės būna įsitikinę, kad jie yra „kitokie“, nors realybėje jie tėra klonai, vienodai kalbantys ir suvokiantys pasaulį tik per medijos suformuotą vartotojišką pasaulėžiūrą, vedančią tik į bendruomenės susvetimėjimą ir individų degradaciją.
Be Kristaus, visi diplomuoti humanistai, tėra informacinės šiukšliaduobės. Nes tik Kristus duoda informacijai tvirtą pagrindą, nuo kurio ji gali pradėti augti į darnų pastatą. Nuo to laiko, kai mokslas „išsilaisvino“ iš bažnyčios globos, jis tapo savitikslis (mokslas vardas mokslo). Todėl jo vaisiai tapo prakeikimu. Mokslas dabar kuria įvairias visuotinio atšilimo teorijas (pinigų siurblys), kiaulių, ožių, paukščių ir kitokius gripus (pinigų siurblys), koronovirusų medijines pandemijas ir pan.. Viskas vien tam, kad apgauti žmones ir įkišti jiems kuo daugiau bjaurystės vietoj gero produkto. Kaip išvilioti, ką nusukti, kur prakišti ir t.t. ir pan. Kuo toliau, tuo bedievis mokslas labiau išsigimsta ir veda visus mus link sunaikinimo.
p.s. Vienas žmogutis atsiuntė man laišką. "nekišk čia savo religinių skiedalų, prisimink INKVIZICIJĄ" Ir atsiuntė kažkokį paveiksliuką, kuriame sukarikatūrinti inkvizicijos kunigai degina raganą ant laužo.
Na ką šitai modernumo propagandos suskystinai medūzai gali atsakyti? Nejaugi pradėsi jam pasakoti apie tai, kad būtent Šventoji Inkvizicija buvo vienintelis HUMANIŠKAS ir ILGAS teismo procesas (to meto KRAUGERYSTĖS pasaulyje, kuriame TIK TIK pradėjo sklisti Tiesos Evangelija).Būtent šis procesas leisdavo atskirti realius visuomenės kenkėjus nuo tų, kuriuos žudydavo vien už neteisingą nusilenkimą to meto didikui. Tai buvo tikras teismas, su liudininkais, griežtai nustatytu procesu ir apeliacijomis. Argi aklos ir gerai išdresiruotos universitetinės infuzorijos klumpelės tą suvoks? Abejoju.
p.s.s. Šiaip gaila, kad nebeliko inkvizicijos. Ji tikrai turėtu daug klausimu visokioms PROGRESYVIOMS raganoms, "upyriams" ir "vurdalakams", kurie savo "MODERNŲ" raganavimą galėtų tada nebent miškuose ir pelkėse, visokiems netikšoms rodyti. O dabar visa šita nelaboji "šaika", terorizuoja ramius ir nieko jiems bloga nepadariusius žmones. Nes nebėra kam juo į vietą pastatyti. Mes krikščionys vis labiau paliekame savo tarnystėje DIEVOTUMO IŠVAIZDĄ, o JO JĖGOS ATSISAKOME.
Su meile ir brolišku rūpesčiu
Vladimiras Troščenka