Ričardas Auglys. Pandemija – tai finansinės sistemos reikalas

Autorius: BūkimeVieningi.lt Šaltinis: https://bukimevieningi.lt/rica... 2021-01-25 18:17:00, skaitė 877, komentavo 5

Mūsų civilizacija laikosi ant sugalvotos atsiskaitymo sistemos, pavadinimu pinigai. Kai kas gal prieštaraus ir sakys, kad civilizacija laikosi ne ant pinigų, o ant resursų. Deja, tas, kas taip mano, yra neteisus. Juk resursams išgauti reikalinga darbo jėga, kuria už darbą atsiskaitoma ne kuo kitu, o tam tikros šalies obligacijomis. Banknotais, kuriuos atspausdino imperija ar sąjunga, leidus pagrindiniam Amerikos bankui. O būtent – JAV Federalinei rezervų sistemai.

Šiuo metu turtingesnės šalys turi „nepriklausomus“ centrinius bankus, kurie veikia pagal normas, apribojančias nuo politinės įtakos, kaip pavyzdžiui, Europos Centrinis Bankas (ECB) ir Federalinių Rezervų Sistema Jungtinėse Amerikos Valstijose. Vieni centriniai bankai yra vieši, kiti privatūs. Pavyzdžiui, Indijos Rezervų Bankas yra valdomas viešai ir yra tiesiogiai reguliuojamas indų vyriausybės.

Pagrindinis skirtumas tarp privačiai ir viešai valdomų centrinių bankų yra tas, kad vyriausybės valdomi bankai neima nacionalinės valiutos palūkanų iš mokesčių mokėtojų, tuo tarpu privačiai valdomi bankai ima. Bandom įsivaizduoti, kokį pelną turės pagrindiniai pasaulio bankai, tokie kaip Federalinė rezervų sistema ar ECB iš pandemijos, kuri pasaulyje sugriovė didžiąją dalį smulkaus ir vidutinio verslo.

Didiesiems bankams pandemija atneša labai didelę naudą. Juk smulkus ir vidutinis verslas naudojasi smulkiais bankais. O tai reiškia, kad privatus kapitalas nusėda privačiuose bankuose, taip priversdamas JAV Federalinę rezervų sistemą „atskiesti“ dolerį, arba ECB bankui „atskiesti“ euro vertę. Infliacija pasiekė tokį lygį, kad gresia visiškas piniginės sistemos subyrėjimas. Todėl ir buvo pasitelktas modelis, kurio „pagalba“ bus ištuštinti privatūs bankai. Juk apie tai buvo kalbama ištisus metus.

Privatūs bankai kai kuriose šalyse jau ėmė diktuoti politinės sistemos darbą. Imkime kad ir Sorošo kampaniją. Jo pinigais finansuojamos vyriausybės daro įtaką pasaulinei politikai ir saugumui. O tokių kampanijų yra daug. Didžioji pasaulio politika yra labai suktas reikalas. Tai, ką kalba žiniasklaida, nebūtinai yra tiesa. Sustabdžius pasaulio ekonomiką ir privertus ištuštinti privačius bankus, JAV Federalinė rezervų sistema valdymo garantą perims į savo rankas.

Mūsų laukia dolerio ir euro defoltas. Ne dėl to, kad griūna sistema – ji tiesiog keičiasi. Iš popierinės pereina į skaitmeninę ir keičia pavadinimą. Tokiu būdu ji padarys galą dabar esantiems popieriukams privačiuose bankuose. Kodėl rašau popieriukams, o ne pinigams? Pinigu yra vadinamas auksas, sidabras, žalvaris ir nafta. Visa kita – valiutos arba obligacijos. Todėl manau, kad neužilgo keisis atsiskaitymo sistema. Bandymas jau buvo padarytas. Skaitmeninė valiuta, tokia kaip bitkoinas, sėkmingai cirkuliuoja finansinėje sistemoje.

Kokiu pavadinimu turėsime atsiskaitymą Europoje ir Amerikoje – neaišku. Bet tai įvyks.