Žemaičiai S. Darius ir S. Girėnas Lietuvos priešai?

Autorius: BūkimeVieningi.lt Šaltinis: https://bukimevieningi.lt/s-da... 2020-07-17 21:21:00, skaitė 1122, komentavo 2

Šis žemaičių Stepono Dariaus ir Stasio Girėno skrydis iki šiol laikomas didžiausiu lietuvių pasiekimu aviacijos srityje.

Lietuvoje jau ir „Žalgirio mūšis“ nebešvenčiamas. Lietuvoje vis dažniau apsireiškiant fašizmui, sąmoningai naikinama mūsų istorija ir tikrieji Lietuvos didvyriai.

Lietuvos valdžia vis labiau rūpinasi fašistinei Vokietijai tarnavusiais kolaborantais, o ne tikraisiais Lietuvos didvyriais ir garbingomis Lietuvių bei Žemaičių kovomis. Saulės mūšis, Durbės mūšis, Apuolės mūšis, tai mūšiai nulėmę Lietuvos likimą ir egzistavimą.

Istoriniuose šaltiniuose trinama informacija apie fašistinės Vokietijos „Lituanicos“ apšaudymą!

Liepos 17 d. peržvelgiu vakarų propagandistų svetaines ir apie „Darių ir Girėną“ nei žodelio, o liepos 17 d. taigi yra Lietuvos didvyrių S. Dariaus ir S. Girėno žuvimo diena.

Lituanica – lietuvių Stepono Dariaus ir Stasio Girėno valdomas eksperimentinis lėktuvas, 1933 m. sėkmingai perskridęs Atlanto vandenyną ir pašautas nacių, iki galutinio tikslo (Kauno) belikus mažiau kaip dešimtadaliui kelio, sudužo.

Visa trasa buvo suskirstyta į tris etapus: Niujorkas-Niufaundlandas – 2129,8 km, Atlanto vandenynas – 3513,2 km, Airija-Kaunas – 1543 km (iš viso 7186 km). Pirmuosius du etapus jie laikė sunkiais ir pavojingais, trečią – lengviausiai įveikiamu.

Savo kreipimesi pilotai skelbė, jog tiek sėkmingas skrydis, tiek ir galima katastrofa sustiprins „Lietuvos sūnų dvasią“, įkvėpdamas juos naujiems žygiams. Pasauliui šis skrydis buvo reikšmingas tiek moksliniu (tiriant oro sroves), tiek inžineriniu požiūriu (tiriant panaudoto lėktuvo tipo ir navigacijos būdų galimybes). Iššūkis buvo rimtas: net ir dabar įprastinis, specialiai neruoštas analogiško tipo lėktuvas tokio atstumo nuskristi negali (pavyzdžiui, Cessna 152 gali nuskristi ne daugiau kaip 1200 km.)

Lėktuvas

1932 m. birželio 18 d, patyrę pilotai Steponas Darius ir Stasys Girėnas už 3200 dolerių iš Polvokio oro uosto bendrovės Belankos (Bellanca) dirbtuvių nusipirko šešių vietų keleivinį lėktuvą Pacemaker, kuriuo S. Darius jau buvo skraidęs trejus metus. Kadangi lėktuvas tolimam skrydžiui netiko, reikėjo naujo variklio, papildomų talpų kurui, matavimo prietaisų, o tam trūko apie 3000 dolerių, kurių jiedu neturėjo. 1932 m. pasaulyje siautė ekonominė krizė, todėl visą skrydį finansuojančio mecenato neatsirado.

Pinigams telkti buvo organizuotas rėmimo komitetas, rengiamos aviacijos dienos, kurių metu už aukas lakūnai skraidino jų dalyvius, agitavo lietuvių spaudoje. 1932 m. per aviacijos šventes, kitus renginius bei iš rėmėjų aukų skridimo fondui surinkta 4200 dolerių.

1933 m. vasario mėnesio pradžioje iš Lietuvos ir JAV pašto įstaigų pirmąkart istorijoje gauti leidimai gabenti laiškus oro keliu. Balandžio 15 d. „Naujienų“ laikraščio žurnalistas A. Vaivada pasiūlo lėktuvą pavadinti „Lituanica“ (lietuvybė). Šis vardas visiems patiko.

Balandžio 24 d. baigta ruošti skridimui „Lituanica“ savo bakuose turėjo 3541 l kuro ir 145 l tepalo. Su tokiomis atsargomis lėktuvas galėjo nuskristi į Kauną ir dar 800 km. Įmontuotas naujas devynių cilindrų 365–388 AGRaito (Wright) firmos žvaigždinis variklis, naujas propeleris, pagaminti nauji, ilgesni lėktuvo sparnai. Visas lėktuvas aptrauktas nauja danga, nudažytas oranžine spalva, gautas naujas lėktuvo registracijos numeris – Nr. 688E. Lakūnai neturėjo nei radijo, nei parašiutų, kurių negalėjo paimti dėl didelio svorio – lėktuvas ir taip buvo perkrautas. Šiais prietaisais, taip pat ir autopilotu, naudojosi kiti, pavyzdžiui, karinės pramonės remiami transatlantiniai lakūnai.

Oficialiai pripažinta, kad „Lituanica“ turėjo visus reikiamus navigacijos prietaisus ir skrydžiui atlikti buvo tinkamai paruošta. Identiškais „Bellanca“ lėktuvais skrido ir dauguma kitų to meto transatlantinių pionierių.

Fašistai sušaudė lėktuvą, ko pasekoje S.Darius ir S.Girėnas žuvo

Perskridę Atlanto vandenyną dėl blogų oro sąlygų ties Airija S. Darius ir S. Girėnas pasuko į šiaurę ir per Škotiją bei Šiaurės jūrą pasiekė Vokietiją. Skrendant pro Berlincheno miestelį, „Lituanica“ buvo apšviesta prožektorių ir fašistinės voekietijos karių apšaudyta, ko pasekoje lėktuvas nukrito. Lėktuvas užsikabino už medžių viršūnių, nulaužė kelis medžius ir liepos 17 d. 0 val. 36 min. (Berlyno laiku) sudužo šalia Kuhdamo kaimo, Soldino apylinkėse.

Lietuvai apie tragediją pranešė ELTA atstovas Berlyne – liepos 17 d. apie 11 val. 30 min. atėjo žinia, jog netoli Soldino sudužo lėktuvas, kurį vokiečių oro policija pripažino esant „Lituanica“. Žuvusiems lakūnams vokiečiai parodė deramą pagarbą: pastatė garbės sargybą, karstus uždengė Vokietijos ir Lietuvos vėliavomis, papuošė vainikais ir gėlėmis, sakė atsisveikinimo kalbas, dalyvavo valdžios ir kariuomenės atstovai. Liepos 19 d. lakūnų kūnai su karstais buvo nuvežti į Štetiną, o iš ten – bendrovės „Deruluftas“ lėktuvu – į Kauną.

Vokiečių lėktuvą nuo sienos iki Aleksoto lydėjo 9 lietuvių lėktuvai. 16 val. 10 min. lėktuvas su Dariaus ir Girėno karstais, triskart apskridęs miestą, nusileido Aleksoto aerodrome. Žuvusių lakūnų laukė apie 50 000 žmonių. Bažnyčių varpai ir fabrikų sirenos laidotuvių procesiją palydėjo iki Arkikatedros bazilikos, kur visą naktį žmonės ėjo atsisveikinti su tautos didvyriais. Iš Soldino į Kauną taip pat buvo atvežtas maišas su laiškais. 14 val. 30 min. Centriniame pašte jie pažymėti specialiu antspaudu: „Nugalėję Atlantą žuvo Lietuvos garbei“.

Lietuvos vyriausybė lakūnų kūnus nutarė balzamuoti. Senosiose Kauno kapinėse Vytauto prospekte pagal V. Landsbergio-Žemkalnio projektą pastatytas mauzoliejus (1958 m. nugriautas), į kurį 1937 m. lapkričio 1 d. pergabenti lakūnų palaikai. Baigiantis karui ir prie Lietuvos artėjant frontui, 1944 m. kūnai paslėpti VDU Medicinos fakulteto rūsio nišoje. 1964 m. S. Dariaus duktės Nijolės Dariūtės-Maštarienės pastangomis sarkofagai buvo atrasti ir, gavus Vilniaus leidimą, perlaidoti Kauno Aukštųjų Šančių karių kapinėse. 1968 m. palaidojimo vietoje pastatytas skulptoriaus V. Mačiuikos sukurtas antkapinis paminklas.

BV inf.