„Irako ir Levanto islamo valstybė“ – Made in USA
Autorius: LTnacionalistas Šaltinis: http://revoliucija.org/2015/05... 2015-05-26 22:25:39, skaitė 2501, komentavo 1
Nors JAV vadovaujama koalicija bando pavaizduoti, kad ji kovoja prieš „Irako ir Levanto islamo valstybę“, ji sąmoningai rėmė „ILIV“ atsiradimą siekiant izoliuoti Bašaro Asado režimą ir suduoti smūgį plintančiai Irano įtakai.
2012 metų rugpjūtį ta pati koalicija puikiai žinojo, kad „Islamo valstybės“ pirmtakai – „Alkaida Irake“ ir „Irako Islamo valstybė“ – dominavo Sirijos opozicijoje kartu su kitomis su Alkaida susijusiomis grupuotėmis.
Jie žinojo, kad „Alkaida Irake“ 2009-2010 metais išgyveno nuosmukį ir vėl atgimė per neramumus Sirijoje. Nepaisant to, JAV ir jų sąjungininkai toliau rėmė, finansavo, tiekė ginklus ir treniravo šituos pačius teroristus, vadovaudamiesi mintimi, kad jų iškilimas (o taip pat ir siaubingi nusikaltimai prieš žmoniją, kuriuos jie padarė) yra strateginė galimybė pasiekti savo geopolitinių tikslų.
„Islamo valstybės“ iškilimą ne tik numatė, bet ir jo siekė tos jėgos, kurios rėmė sektantišką Sirijos opoziciją siekiant sužlugdyti Asadą ir pakirsti Irano įtaką. Nepaisant to, kad buvo numatyta, jog „Islamo valstybės“ iškilimas turės siaubingas pasekmes Irakui, įskaitant Mosulo ir Ramadi netektį (stambūs Irako miestai, kuriuos užkariavo „Islamo valstybė“. Ramadi buvo užimtas prieš kelias savaites – vert.past.), JAV vadovaujama koalicija toliau rėmė Sirijos opoziciją. Tai leidžia manyti, kad tai buvo arba sąmoningas tikslas arba priimtinas šių sprendimų šalutinis produktas.
Neseniai, remiantis Informacijos laisvės aktu (Freedom of Information Act) buvo paskelbtas 7 puslapių Gynybos žvalgybos agentūros (Defence Intelligence Agency) dokumentas, datuojamas 2012 metų rugpjūčiu. Jame tiesiogiai kalbama, kad Sirijos opozicija tuo metu „turėjo aiškią sektantišką kryptį“ ir kad „salafitai, Musulmonų brolija ir Alkaida Irake yra didžiausios jėgos sukilime Sirijoje“.
„Alkaida Irake“ – „Islamo valstybės“ pirmtakas – „palaikė Sirijos opoziciją nuo pat pradžių“. Ji išgyveno „nuosmukį 2009 ir 2010 metais, tačiau prasidėjus neramumams Sirijoje, religinės ir gentinės jėgos šiuose regionuose pradėjo simpatizuoti sektantų sukilimui“. Nepaisant šių faktų, „Vakarai, Persijos įlankos šalys ir Turkija palaikė opoziciją“, tuo tarpu kai „Rusija, Kinija ir Iranas palaikė režimą“.
Dar daugiau, žvalgybos pareigūnai numatė, kad „Irako Islamo valstybė“ gali paskelbti „Islamo valstybę“ susivienydama su kitomis teroristinėmis organizacijomis Irake ir Sirijoje“, ir kad „yra tikimybė, kad bus sukurta, viešai tai paskelbiant ar ne, salafitų kunigaikštystė Sirijos rytuose“. Tai yra būtent tai, kas įvyko praėjus metams po šio dokumento atsiradimo – buvo paskelbta „Islamo valstybė“. Ir tai buvo ne tik tikimybė, tačiau tai buvo „būtent tai, ko norėjo opoziciją remiančios jėgos siekiant izoliuoti Sirijos režimą ir šiizmo (viešpataujanti islamo srovė Irane – vert.past.) ekspansiją“, kuriai vykstant Irakas ir Iranas suartėjo. Remiančios jėgos buvo „Vakarai, Persijos įlankos šalys ir Turkija“.
Raporte toliau kalbama, kad „galimi tolesni šios krizės scenarijai“ yra tai, kad „režimas išgyvens“ ir kad šie įvykiai formuoja būsimą „karą svetimomis rankomis“ tarp Irano-Rusijos-Kinijos ir Vakarų, Persijos įlankos ir Turkijos. Toliau raportas tiksliai numato, kad Mosulas ir Ramadi kris:
„situacijos pablogėjimas turės baisias pasekmes Irakui… Tai sukelia idealias galimybes „Alkaidai Irake“ grįžti į savo senas buveines Mosule ir Ramadi. Tai vėl įkvėps jėgų susivienyti Irako ir Sirijos sunitams-džichadistams“.
Tai gali „sukelti didelį pavojų Irako vientisumui ir jo teritorijos saugumui“.
Dokumentas buvo užslaptintas ir nugabentas į Tėvynės saugumo departamentą (Department of Homeland Security), Valstybės departamentą, Gynybos žvalgybos agentūrą, FTB, CŽV, gynybos sekretoriui, valstybės sekretoriui, Сentrinei vadovybei (Central Command) ir kitoms įstaigoms bei pareigūnams. Tai nebuvo „galutinai įvertintos žvalgybos“ prognozės, prieš pristatant ši informacija buvo tikrinama.
Taigi, JAV vadovaujama koalicija, kuri dabar „kovoja“ prieš „Islamo valstybę“, palaikė opoziciją žinodama, kad joje dominuoja sektantų ekstremistai. Ji melavo visuomenei apibūdindama opoziciją kaip „nuosaikią“, o taip pat numatė, kad ši parama baigsis „Islamo valstybės“ įkūrimu. Nepaisant to, Vakarai vis tiek toliau rėmė šiuos įvykius siekiant susilpninti Asado režimą ir sustabdyti Irano įtakos augimą. Įstatymai teigia, kad „veiksmą atliekantis asmuo turėjo siekti jo natūralių ir numatomų pasėkmių“(1). Tad nors dokumentuose ketinimai atvirai nėra išreikšti, vis dėlto remiantis tuo, kad „Islamo valstybės“ iškilimas buvo „natūrali ir numatoma“ besitęsiančios paramos sektantų opozicijai pasekmė, yra laikytina, kad JAV ir jų sąjungininkai siekė tokios baigties.
Dar daugiau, dokumente Irakas pažymimas kaip nepageidautino „šiizmo“ ekspansijos centras, taip pat numatoma, kad sunitų ekstremistai užims Mosulą ir Ramadi, tokiu būdu užkirsdami kelią tokiai ekspansijai. Visa tai veda prie išvados, kad „Islamo valstybės“ iškilimas šiuose miestuose ne tik nebuvo kažkas, kas netenkino JAV, bet buvo kažkas, ko jos norėjo. Turint omeny, kad Mosulo ir Ramadi netektis buvo „natūrali ir numatoma pasekmė“, taip pat turint omeny, kokiais neįtikėtinais būdais „Islamo valstybė“ užėmė šiuos miestus, ir faktą, kad tokią baigtį JAV vadovaujama koalicija numatė ir vis tiek tęsė tokią politiką, JAV ir jų sąjungininkai turi būti laikomi siekę šios baigties, tiesiogiai ar netiesiogiai.
Mosulo netektį 2014 metų liepą gerai apibūdino Noamas Čomskis (Noam Chomsky) :
„Ganėtinai stebėtina. Vakarų karo analitikai buvo apstulbinti. Irakas turėjo armiją ir Irako armija žino kaip kovoti. Per Irano-Irako karą ši armija kovėsi sunkiai ir negailestingai, ir iš esmės laimėjo karą su JAV pagalba. Irako armijoje buvo 350 000 žmonių, apsiginklavusių iki dantų visų rūšių ginklais. Jungtinės Valstijos juos treniravo daugiau kaip dešimtmetį. Jie susidūrė su keliais tūkstančiais lengvai ginkluotų džichadistų. Pirmas dalykas, kuris įvyko, tai visi generolai pabėgo. Tada pabėgo visos pajėgos, palikdamos savo ginklus. Tada džichadistų pajėgos maršu įžengė į Mosulą ir į didelę dalį Irako. Tai buvo gana stulbinantis fenomenas, jis daug pasako jei pagalvotume apie tai“.
Dar daugiau, „Irako saugumo pajėgos subyrėjo ir pabėgo, ir šį sąmyšį sukėlė jų vadovaujantys pareigūnai“. Vienas irakiečių kareivis pasakojo, kad:
„Liepos 10 dienos ryte vadovaujantieji karininkai liepė vyrams nustoti šaudyti, perduoti šautuvus sukilėliams, nusiimti uniformas ir dingti iš miesto“.(2)
Kovose užgrūdinta 350 000 vyrų armija tiesiog atidavė Mosulą lengvai ginkluotai maždaug 1300 islamistų brigadai (3), karininkai tiesiogiai įsakė savo pavaldiniams palikti ginklus džichadistams ir pabėgti. Ar šios „nuostabios“ netekties norėjo JAV vadovaujama koalicija siekiant „izoliuoti“ „šiizmo ekspansiją“ Irake? Arba, kaip paklausė profesorius Mičelas Čosudovskis (Michel Chossudovsky) kai tai įvyko – „Ar vyriausieji Irako vadai buvo instruktuoti Vakarų karo patarėjų perduoti miestą „Islamo valstybės“ teroristams? Ar jie tai padarė?“.
Nesena Ramadi netektis buvo tokia pat abejotina. JAV vadovaujama koalicija, kuri žadėjo ginti Iraką nuo „Islamo valstybės“, iš esmės leido užimti Ramadi pastarajai, suduodama tik 7 smūgius per mūšį . Tai toks mažas skaičius, kad praktiškai neturi reikšmės. Stebėtinai nevykęs pasiteisinimas buvo tai, kad pastovių atakų jiems daryti neleido didelė smėlio audra . Tai nepaisant to, kad sekančią dieną „Islamo valstybė“ surengė pergalės paradą po giedru dangumi . Sukilėliai rinkosi į dideles kolonas atviroje gatvėje. Jokia „smėlio audra“ nebegalėjo pateisinti neveikimo. Oro smūgiai galėjo lengvai nušluoti visas šitas ekstremistų grupes, su kuriomis JAV tariamai kovoja. Bet to neįvyko. Kodėl? Ar ir to norėjo JAV vadovaujama koalicija siekiant „izoliuoti“ „šiizmo ekspansiją“ Irake?
Vahda Al-Džumaili (Wahda Al-Jumaili), Irako parlamento pirmininko patarėja, kalbėdama praėjus dienai po miesto netekties, pareiškė: „Ar tai buvo išdavystė, ar aplaidumas, ar sąmokslas, ar regioninis arba tarptautinis sąmokslas… Tarptautinė koalicija atliko tame blogą vaidmenį. Žmonės matė, kaip tarptautinė koalicija numesdavo ginklų „Islamo valstybei“. Jie numetė sunkiųjų ginklų terorizmo pajėgoms Ramadi. Tai yra išdavystė, kurią padarė tarptautinės koalicijos pajėgos“.
Tai nėra pirmas kartas, kada irakiečių politikai kaltina JAV vadovaujamą koaliciją dėl ginklų numetimo „Islamo valstybei“. Šis fenomenas jau vyksta kurį laiką. Per vieną iš incidentų Irako pajėgos netgi numušė du britų lėktuvus , kaltindamos, kad šie numesdavo ginklus „Islamo valstybei“. Numušti lėktuvai buvo nufotografuoti. Irako parlamentaras Jome Divan pareiškė, kad „tarptautinė koalicija yra tik priedanga apginti „Islamo valstybei“ ir paremti šią teroristų grupę įranga ir ginklais. Koalicija nepuolė „Islamo valstybės“ pagrindinių pozicijų Irake“. Tai tik vienas iš daugybės Irako politikų, kurie jau kurį laiką nuosekliai kaltina šiais dalykais JAV vadovaujamą koaliciją.
Bet kokiu atveju įsiveržimas į Iraką ir Mosulo bei Ramadi netektis buvo Vakarų politikos Sirijos atžvilgiu numatomos pasekmės ir kai kuriais atvejais atrodo, kad Vakarai rėmė šią netektį arba tai buvo bent jau priimtina pasekmė jų strategijoje prieš Siriją ir Iraną. O blogiausių atveju jie siekė suskaldyti Iraką.
Turint omeny tai ir tą faktą, kad JAV vadovaujama koalicija toliau rėmė Sirijos sektantų opoziciją, visiškai suprasdama, kad tai baigsis „Islamo valstybės“ atsiradimu, kurio pasekmė buvo Mosulo ir Ramadi netektis, taip pat turint omeny, kokiu neįtikėtinu būdu šie miestai buvo prarasti, būtų protinga labai rimtai pagalvoti apie daugybės Irako politikų kaltinimus ir pasvarstyti, ar šių miestų netektis neturi labiau tikėtino, nors ir baisesnio, paaiškinimo.
Taip pat skaitykite:
„Islamo valstybė“ veikia Ukrainoje?
1.) International Court of Justice, Advisory Opinion on the Legality of the Threat or Use of Nuclear Weapons (1996), “Dissenting Opinion of Judge Weeramantry,” Chapter III, “Humanitarian Law,” section 10, “Specific rules of the humanitarian laws,” (a) “The prohibition against causing unnecessary suffering” (emphasis in original).
2.) Cockburn, Patrick. “The Rise of ISIS.” The Rise of Islamic State: ISIS and the New Sunni Revolution. Brooklyn, NY: Verso, 2015. 15. Print.
3.) Ibid, 11.