Socialdemokratų spindesys ir skurdas katastrofos išvakarėse

Autorius: Kibirkstis.lt Šaltinis: https://kibirkstis.blogspot.co... 2018-11-14 01:33:37, skaitė 677, komentavo 1

Pagal vietinės spaudos pranešimus, Rusija jei ne šiandien, tai rytoj puls…Kariuomenės gausa manevruose rekordinė, pratybos veja pratybas… Tą patį skelbia dar neužblokuoti rusiški infokanalai, tik atvirkščiai – tai NATO blokas telkia gausias pajėgas aplink Rusijos sienas, pratybos iš vienų valstybių keliasi į kitas ir tuoj, tuoj užpuls...

Baltarusija praneša atnaujinanti ginkluotę, Lenkija už savo pinigus ruošiasi statyti karinę bazę amerikiečiams. Raketos telkiamos kuo arčiau išorinių sienų, kad nepavėluotų smogti bent atsakomąjį smūgį, jei nepavyktų pirmasis. Dedamos milžiniškos pastangos visuomenei suvienyti ir mobilizuoti. Nepritrūksta metafizinės neapykantos priešui valandų TV ekranuose, interneto forumuose vis atviriau raginama susidoroti su vidaus išdavikais. Eitynės Lenkijoje ar Ukrainoje su fakelais ir šūkiais „…über alles!“ jau vyksta reguliariai, kaskart sutraukdamos vis gausesnes minias.

Kai beveik prieš 106 metus lapkričio 24 d. Bazelyje į savo Neeilinį IX Kongresą susirinko II Internacionalas, iki I Pasaulinio karo pradžios dar buvo likę beveik 2 metai. Tiesa, Balkanuose jau vyko, kaip skelbtų šiandienos žiniasklaida, lokalūs ginkluoti konfliktai. Bet ir tų laikų spaudoje  buvo gausu vos ne analogiškų šiandienai politinės padėties aprašymų ir bjaurių priešų atvaizdų. O apie patriotinių jausmų skatinimo lygį, tai, ko gero, nūdienos „masmedijai“ dar toli siekia.

Neeiliniame Kongrese,  Europos valstybių socialdemokratai vienbalsiai priėmė Bazelio manifestą, kuriuo kvietė tarptautinį proletariatą į negailestingą kovą prieš karą ir jo sukėlėjus – kapitalistines valstybes valdančias klases. Manifestas skelbė:

„Labiau nei kada nors anksčiau, iš tarptautinio proletariato aplinkybės reikalauja sutelkti visą įmanomą energiją ir galią savo sutartinei veiklai. Iš vienos pusės, visuotinės beprotiškos ginklavimosi varžybos, brangindamos pragyvenimą, užaštrino klasinius skirtumus ir nustūmė darbininkus į nepakeliamą padėtį. Darbininkai nusprendė padėti tašką šiam beprasmiškam išlaidavimui ir panikai. Iš kitos pusės, nuolat kylanti karo grėsmė vis labiau piktina liaudį. Didžios Europos tautos stovi prieš nuolatinę galimybę būti nusviestos vienų prieš kitas, ir toks bet kokių žmonijos išminties ir tarpusavio meilės principų laužymas negali būti pateisinamas tų pačių tautų interesais“ <…>

„toks įvykis taptų gėdingu istoriniu reiškiniu dėl neišmatuojamų katastrofos mąstų ir ją sukėlusių interesų menkystės.“ <…>

„Darbininkų nuomone, šaudymas vienų į kitus vardan kapitalistų naudos, dėl dinastijų garbės troškimo ar įmantrių slaptų susitarimų yra nusikaltimas. Jei vyriausybės, smaugdamos bet kokias teisingos evoliucijos galimybes, verčia visos Europos proletariatą priimti žūtbūtinius sprendimus, tai joms ir atiteks visa atsakomybė dėl jų sukeltos krizės.“

Taip pat socialdemokratų II Internacionalas savo Manifestu organizavo ir vieningą proletariato kovą už taikos išsaugojimą, paskirstė konkrečias užduotis atskirų valstybių socialdemokratų partijoms – Britanijos, Vokietijos, Prancūzijos, Austro-Vengrijos, Rusijos, Bosnijos ir Hercogovinos, Kroatijos ir Slovėnijos…

Kaip  visiems gerai žinoma, praktika parodė, ko verti buvo tie žodžiai. Tačiau ne gėda pareikšti  Manifestui pelnytos pagarbos už savalaikės einamojo momento politinės analizės objektyvumą ir prognozės tikslumą. 

Po didžiosios TSKP išdavystės vis dar nokaute esantis tarptautinis komunistinis judėjimas nieko panašaus net deklaratyvioje formoje paskelbti nėra pajėgus.

Na, o šiuolaikinis  pasaulio socialdemokratų sambūris – Socialistų internacionalas, įstengia parengti vien politkorektiškas rezoliucijas apie siekius mažinti ekonominius nelygumus, propaguoti multilaterizmą (toks pakaitalas šūkiui – visų šalių proletarai, vienykitės!), pavienių ginkluotų konfliktų sąrašus ar nuolat skambiai kartoti - laisvė, teisingumas, solidarumas.

Niekada jų pranešimuose ar dokumentuose nesutiksite didžiausiųjų imperialistinių valstybių politiką kritikuojančių pastabų, kaip ir raidžių rinkinio – NATO. Matyt kuklus, vos pusantro milijono metinis biudžetas neleidžia XXI a. socialdemokratams analizuoti ekonominės ar politinės nelygybės priežasčių ar pasiūlyti pasaulio dirbantiesiems ką nors rimtesnio, nei politinę demokratiją ir nuolat paminimą, nežinia, net kaip jiems patiems suprantamą terminą – socializmas.

Jie greičiausiai įsitikinę, kad vietoje kapitalistinis išnaudojimas, reikia sakyti socialistinis. Tuomet išnaudojimas tampa saldus ir palaimingas. Kaip karai – jie tik įveda taiką ir demokratiją, o ne sprendžia įgimtus imperializmo vidinius prieštaravimus visų dirbančiųjų sąskaita...

Kibirkštis