Tėčiai, sūnūs ir nauja lytinio ugdymo revoliucija

Autorius: Patrick F. Fagan Šaltinis: https://laisvavisuomene.lt/tec... 2018-11-05 10:47:24, skaitė 581, komentavo 1

Per pastarąjį šimtmetį abortų keliu pasaulio neišvydo milijardas vaikų. Daugelio nėštumą išgyvenusių ir gimusių vaikų tėvai negali vienas kito pakęsti tiek, kad kartu gyventų ir užaugintų vaiką. Prekybos seksu būdu sugrįžo modernioji vergija. Jaunų vyrų priklausomybė nuo pornografijos yra beveik universali. Daugelis renkasi gyventi susimetę, nepaisant plačiai žinomų neigiamų pasekmių. Lytiškai plintančios ligos jau dešimtmečiais plinta kaip epidemija. Akademinis pasaulis šnairuoja į motinystę, ir daugelis verslų su ja apsikenčia tik todėl, kad kitaip neturėtų moterų darbuotojų. Kaip visuomenė esama pametę savo kelią.

Kaip į jį sugrįžti? Pradėkime nuo vyrų, tiksliau – tėčių.

Tėčiai, atsiimkite savo sūnus

Svarbiausia, kad tėčiai iš visų kitų atsiimtų savo sūnų lytinį ugdymą. (Mamos tą patį turi padaryti su dukromis.) Paprasta: kiekvienas savo vardo vertas tėvas nori, kad jo sūnus laimingai vestų savo svajonių moterį, ir nori parodyti jam, kaip tai pasiekti.

Kaip tauta, kaip kultūra, arba einame šiuo keliu, arba susiskaldysime. Tie, kurie nesiekia visą gyvenimą trunkančios santuokos, galiausiai leis mūsų tautai skilti į daugybę dalių. Per stipriai pasakyta? Kas po skyrybų nutinka šeimai? Padauginkite tai iš milijonų, tada – iš dviejų ar trijų kartų ir turėsime subyrėjusią tautą ir kultūrą. Taigi šis pasirinkimas yra ne individualus, bet politinis (grynąja polio prasme).

Feministės nepadės

Tai, kaip vyrai tvarkosi su savo lytiškumu, yra fundamentaliai svarbu. Marksistinės feministės tai labai gerai suprato, nors ir dėl niekingų priežasčių.

Feministės ir daug kitų moterų aiškiai žino, kokių seksualinių vyrų veiksmų jos nenori, ir jos yra teisios. Bet jos nežino, ką nori, kad vyrai darytų. Taigi, nors feministės yra teisios smerkdamos grobuoniškumą, jos visiškai klysta dėl sekso prigimties.

Tik vienas tikslas seksą padaro prasmingą: santuoka ir prokreacija, prokreacija santuokoje – tai neatsiejamai susiję. Yra daug antraeilių lytinių santykių priežasčių ir privalumų, bet šios dvi – prokreacija santuokoje – yra neginčijamos, jei norime išvengti socialinio chaoso.

Tikriausiai didžiausia natūrali kliūtis tai pasiekti yra universaliai žinomas faktas apie buvimą vyru: kiekvienam vyrui didelė dalis moterų yra fiziškai patrauklios ir tokios išliks visą gyvenimą, nepaisant vedybinio statuso. Vyrai mato ir užfiksuoja moters grožį ir patrauklumą anksčiau nei apie ją sužino ką nors kito. Jeigu vyras sau leidžia tą potraukį įgyvendinti iki jo logiškos pabaigos (lytinės sueities), jis gali įklimpti į bėdą visam gyvenimui. Dar blogiau: jis sukels chaosą tos moters, jos ir savo šeimos bei artimųjų gyvenime, ir, svarbiausia, nepataisomai sužalos vaikus, kurie atsiras iš tų lytinių santykių (nepaisant to, ar juos sunaikins per abortą, ar jie liks gyventi su išsiskyrusiais tėvais).

Vienintelis būdas tinkamai susitvarkyti su lytiniu potraukiu yra jį nukreipti į vieną asmenį – ateities nuotaką. Jos paieška yra ilgas ir subtilus procesas, kuriame labiausiai padėti gali geras tėvas.

Sūnus pradėkite mokyti anksti

Kelionė nuotakos link prasideda vaikystėje – septynerių ar aštuonerių metų. (Didžiąją žmonijos istorijos dalį ji prasidėdavo paauglystėje, tačiau universaliai ir agresyviai įkyrinti pornografija viską paankstino.)

Tėvas leidžia savo berniukui žinoti, kad nori, jog jis galiausiai taptų puikiu jaunu vyru su gražia jauna žmona, kuri bus jo partnerė ir geriausia draugė visam gyvenimui. Net ir tėčiai, kuriems patiems nepavyko to pasiekti, gali tai aiškiai išdėstyti sūnui.

Palaipsniui – ir kiekvienam sūnui skirtingai – tėvas leidžia suprasti pamatinį vyro ir moters papildomumą: kad šis papildomumas tarp jo mamos ir tėčio leido jam atsirasti ir dar didesnis papildomumas ir vienybė tarp jų reikalinga tam, kad sūnų užaugintų puikiu vyru.

Tėvas paaiškina sūnui, kad tėtis yra vienintelis jį mokantis apie lytiškumą ir apie tai sūnus neturėtų mokytis iš nieko kito, nebent tėvas sutiktų, kad tai – priimtina. Jis netgi turėtų išmokyti sūnų reikalauti tokios teisės mokykloje ar bet kur kitur.

Tėtis pakartotinai demonstruoja tikslą laimėti puikią moterį sūnui būnant puikiu vyru. Jis negali būti su puikia moterimi pats nebūdamas puikiu vyru. Tai – neįmanoma. (Paraleliai, berniuko mama panašių pamokų moko jo seserį.)

Tėvas moko sūnų, kad gyvenime būna daug spąstų. Pirmosios žabangos, su kuriomis susiduria šiuolaikiniai berniukai, yra pornografija. Tinkamu laiku tėtis papasakoja sūnui, kaip jis pats įveikia pagundą žiūrėti pornografiją. Jis papasakoja būdu, kuris kviečia sūnų kreiptis į tėtį pagalbos, kai tik šis turės sunkumų atsispirti.

Tėvas pažada ginti sūnų namuose ir mokykloje, bet pasako, kad jis turi išmokti apsiginti, kai tėčio nebus šalia. Jis jam nuolat primena, kad viskas dėl nuostabios mergaitės, kurią jis vieną dieną ves. Kuo tyresnė bus jo širdis, tuo jis bus stipresnis, ir ji lengviau tai pastebės bei pajaus jam potraukį. O jis gebės atpažinti moterį su panašiai tyra širdimi – pasiruošusią ją atiduoti tinkamam vyrui, bet tik jam vieninteliam.

Laikas kitai revoliucijai

Daugybę metų dirbdamas su poromis ir šeimomis, su duomenimis ir tyrimais, vertindamas programas ir stengdamasis išsiaiškinti, kaip geriausia padėti šeimoms, priėjau išvados, kad individų ir tautų gyvavimo cikle niekas nėra svarbiau nei tai, kad tėčiai būtų tie, kurie supažindina sūnus su lytiškumu.

Atsižvelgiant į tai, manau, kad atėjo laikas kitam revoliuciniam karui. Jis kovojamas ne ginklais. Tai revoliucija, kuria tėvai iš visų kitų (ar tai būtų mokytojai, ar dvasininkija) atsiims savo berniukų lytinį ugdymą ir formavimą. Jeigu kas nors kitas nori užsiimti „lytiniu švietimu“, leiskite jiems padėti tėčiams ir mamoms – daugeliui jų reikia pagalbos. Tačiau bet kokia kita lytinio švietimo forma tik prisideda prie problemos. Reikia įrodymų? Tik apsižvalgykite… Jau ir taip labai vėlu. Laikas pradėti naująją revoliuciją.

versta pagal Fathers, sons, and the sexual revolution we really need