"Užjūrio dovanėlė": Lenkija ieško SGD vartotojų Azijoje

Autorius: Boris Marcinkevič Šaltinis: https://sputniknews.lt/columni... 2018-10-26 09:14:40, skaitė 708, komentavo 1

Spalio 18 dieną naujienų agentūros pranešė, kad Lenkijos valstybinis naftos ir dujų koncernas "PGNiG" pasirašė 20 metų sutartį su amerikiečių kompanija "Venture Global LNG" dėl dviejų milijonų tonų suskystintų gamtinių dujų tiekimo kasmet. Šiuo klausimu yra daug pastabų, kurių didžiausia dalimi tvirtinama, kad tai labai paveiks Rusijos "Gazprom" interesus Europos rinkoje

Keista, kad iš šios naujienos išnyko data, nuo kurios įsigalioja sutartis, tai šiek tiek keistas "nepastebėjimas". Sukystintų gamtinių dujų gamyklos "Venture Global Calcasieu Pass" eksploatacija bus pradėta nuo 2022 metų, šiuo metu vyksta statybos, įrangą bus pradėta rinkti 2020 metais. Lenkijos bendrovė iš tikrųjų pasirašė sutartį, tačiau ji įsigalios tik po daugiau nei ketverių metų — vien to pakanka, kad suprastume, ar sutartis gali rimtai paveikti situaciją Europos dujų rinkoje 2018 metų rudenį.

Lenkijos pageidavimai ir Amerikos dujų birža

Naujieną apie sutartį lydėjo pastabos iš "PGNiG" prezidento Peterio Vozniako pareiškimo. Štai jo atsakymas į žurnalisto klausimą apie sutartyje nurodytą kainą: "20 proc. pigiau. Beveik 30 proc. pigiau nei Rusijos dujos". Ir pridūrė: "Aš suprantu, kad esate nustebę, bet taip mes darome verslą".

Žinoma, mes nustebę. Nustebinti atviro, begėdiško melo. "Renture Global LNG" yra Jungtinėse Valstijose registruota bendrovė, kurios veiklą reglamentuoja jos valstybės įstatymai. Pagal JAV įstatymus, visos dujų bendrovės turi prekiauti tik nacionalinėje dujų biržoje "Henry Hub", be jokių išimčių.

"Henry Hub" dujų kainos yra nepastovios, priklauso nuo daugelio veiksnių: tiekimo ir paklausos lygio, metų laiko ir aplinkos temperatūros, pasaulio naftos kainų lygio ir kt. Kaip 2018 metų rudenį galime kalbėti apie tai, kokia kaina bus 2023 metų žiemą? Tačiau nė vienas žurnalistų neuždavė Vozniakui jokių papildomų klausimų — jo atsakymas "tapo sensacija", reikėjo greičiau nusiųsti naujienas į spaudą.

Vis dėlto daugelis ekspertų pradėjo kruopščiai skaičiuoti, kiek kubinių metrų dujų Lenkija dabar sumažins Rusijos dujų pirkimus. Du milijonai tonų SGD po regazifikacijos — tai 2,76 mlrd. kubinių metrų gamtinių dujų, jei neatsižvelgtume į regazifikacijos proceso nuostolius, kurie sudaro du procentus terminalo "Swinoujscie" dujų kiekio.

Tačiau net turint omenyje, 2,7 mlrd. kubinių metrų — tai apimtis, kurios Lenkija gali atsisakyti, sumažinti "Gazprom" tiekimus, jei savo pačios energijos poreikiams naudos SGD, gaminamą Jungtinėse Amerikos Valstijose. "Gazprom" sutartis baigiasi 2022 metais, ir šiuo metu galima pradėti gabenti SGD per Atlanto vandenyną. Bet ar lenkai tai padarys ar ne?

Gamtinių dujų kainos formulė

Gamtinių dujų kaina priklauso nuo naftos kainos, ir iki šiol nėra jokių prielaidų, kad šis tiesioginis ryšys išnyks. Formulėse, pagal kurias apskaičiuojama gamtinių dujų kaina, visada yra "laiko koregavimas" — kaina nesikeičia iš karto po naftos kainos pasikeitimo, o po kelių mėnesių, paprastai tai užtrunka nuo šešių iki devynių mėnesių.

Tuo, kad didžioji dalis visuomenės nežino šio paprasto fakto, naudojasi, pavyzdžiui, Lietuvos politikai: "Po to, kai Klaipėdos uoste pradėjo veikti terminalas "Indenpendece" ("Nepriklausomybė" ― Sputnik), "Gazprom" buvo priverstas mažinti kainas Lietuvai, todėl mes, Lietuvos vadovai, padarėme labai naudingą mūsų valstybei dalyką!" Skamba gražiai — jei nekreiptume dėmesio į kalendorių.

Išnuomotas iš Norvegijos bendrovės laivas Klaipėdoje atsirado 2015 metų žiemos pabaigoje. Likus lygiai pusmečiui iki to, 2014 metų rudenį, įvyko pasaulio naftos kainų žlugimas — barelio, kuris kainavo beveik 100 dolerių, kaina "nukrito" iki 40. Šeši mėnesiai — praėjo šeši mėnesiai, ir gamtinių dujų, kurias tieikė "Gazprom", kaina nukrito, nebuvo jokios priklausomybės nuo Klaipėdos "Nepriklausomybės".

Kokia gali būti Rusijos dujų kaina Lenkijai 2023 metų žiemą? Iš kur šią kainą gali žinoti Peteris Vozniakas? Dėl kokios priežasties jo paskelbta dezinformacija pakartota daugelyje žiniasklaidos priemonių, dėl kokios priežasties ją analizuoja ekspertai? Nėra atsakymų.

Truputį aritmetikos

Kaip formuojama Amerikos dujų, pristatomų į Europą, kaina, galima ištirti SGD gamyklos "Sabine Pass" pavyzdžiu, nes "Venture Global Calcasieu Pass LNG" pajėgumas bus toks pats. Leiskite mums apskaičiuoti 2018 metų spalio 16 dienos duomenis — šią dieną "Henry Hub" dujų kainos buvo nustatytos 116,78 JAV dolerių už 1000 kubinių metrų.

Dujų pristatymo į gamyklą kaina visada yra 15 procentų biržos kainos, tai yra, dujos pasieks gamyklą su kaina — 134,3 JAV dolerių. Pats skystinimo procesas klientui kainuoja 90 JAV dolerių už tuos pačius 1000 kubinių metrų, tai yra, gatava produkcija ant dujų transporterio tanklaivio kainuos 224,3 JAV dolerių. Dujų transportavimas per Atlanto vandenyną šiuolaikinėmis kainomis vidutiniškai prideda 35,69 JAV dolerių už 1000 kubinių metrų.

Be regazifikacijos nuostolių, galutinė kaina bus 259,99 JAV dolerių už 1000 kubinių metrų. Du procentai — regazifikacijos kaina, todėl amerikiečių dujos Lenkijos vamzdyje kainuos 265,19 JAV dolerių. Rusijos dujų vasaros kainos (būtent tada jos ir buvo nupirktos, jų buvo įsigyta, kad taptų žiemos rezervu)  buvo 195 JAV dolerių už 1000 kubinių metrų, o tai reiškia, kad "užjūrio dovenėlė" kainuotų 36 proc. daugiau.

Šiek tiek logikos

Ar "PGNiG" nori "įžeisti" savo vartotojus tokiomis sumomis? Nieko, pakentės? Galbūt, Lenkijos gyventojai išgyvens tokį eksperimentą — antirusiškos nuotaikos Lenkijos visuomenėje bus puiki anestezija. Tačiau pramonės vartotojams emocijos tikrai netaps anestezija. Brangios dujos — brangesnė elektros energija — brangesni visi Lenkijoje gaminami produktai. Pasaulyje, kuriame vadovauja konkurencija, tokie eksperimentai nieko verti. Taigi, kokia tuomet sutarties pasirašymo prasmė?

Atsakymą pateikė tas pats Peteris Vozniakas — puikus šaltinis. Jis atvirai prisipažino, kad sutartis su Amerikos kompanija buvo pasirašyta FOB, "Free on Board" sąlygomis. Tai reiškia, kad nuo tos dienos, kai SGD patenka į dujų transporterio talpyklas, jos taps "PGNiG" nuosavybe ir Amerikos pardavėjui nerūpės, kur ir kaip pirkėjas nuveš jam priklausantį krovinį. "PGNiG" neprivalo transportuoti dujų į Lenkiją ar Europą, dujų vežėjas gali keliauti bet kur. O kur gali būti tas "bet kur"?

Pasaulyje yra regionas, kuriame dujų paklausa auga sparčiausiai, o dujotiekio dujų ten nėra. Dujos neteka duojoteikias į Tailandą, Pietų Korėją, Japoniją — Pietryčių Azijoje "SGD monopolija" yra absoliuti. Natūralu, kad čia kaina yra kur kas aukštesnė nei Europos dujų rinkoje, be to, ji yra daug kartų didesnė — kartais skirtumas siekia 60-70 proc.

Čia, šiame regione, JAV SGD pardavimai yra ne tik pelningi, bet ir labai pelningi. Jei "PGNiG" turi galimybę prisijungti prie dujų tiekimo į Pietryčių Aziją, ar yra kokių nors priežasčių neuždirbti pinigų ir tikslingai sumažinti Lenkijos produkcijos konkurencinius pranašumus? Nėra tokių priežasčių. Taigi, kur "PGNiG" gabens dujas iš Amerikos krantų? Atsakymas akivaizdus.

Taip pat lengva numatyti kitus "PGNiG" veiksmus. Šių metų birželį Lenkijos kompanija pasirašė susitarimą dėl SGD tiekimo su kita Amerikos kompanija "Sempra Energy", kuri planuoja baigti statyti savo SGD gamyklą 2023 metais. Peteris Vozniakas ir Lenkijos politikai kruopščiai išpūs "anti-Gazprom" isteriją, kol bus pasirašyta sutartis su "Sempra Energy", o vėliau nusiramins bei tyliai ir ramiai suras pirkėjų Pietryčių Azijoje.

Lenkijos ministras pirmininkas, kuris pasirašė dekretą dėl "Swinoujscie" terminalo projekto pradžios, buvo ponas Marcinkievičius. Dėl šios priežasties aš atidžiai stebiu Lenkijos suskystintų gamtinių dujų projektą, priešingu atveju būtų nepatogu prieš Kazimiežą. Štai ir jums, brangūs skaitytojai, siūlau būti atidiems ir lengvai nepasiduoti visokioms "išpūstoms" sensacijoms.