Kariuomenės infrastruktūros vystymui pritraukus privatų kapitalą, tikėtina, „auksinių šaukštų“ skaičius augs

Autorius: Infa.lt Šaltinis: http://infa.lt/25799/kariuomen... 2018-10-05 09:50:46, skaitė 310, komentavo 1

Kariuomenės infrastruktūros vystymui pritraukus privatų kapitalą, tikėtina, „auksinių šaukštų“ skaičius augs

Stiprindama Lietuvos kariuomenės pajėgumus Krašto apsaugos ministerija per artimiausius kelerius metus planuoja pastatyti tris naujus karinius miestelius su reikiama infrastruktūra Šiaulių mieste, Šilalės ir Vilniaus rajonuose. Projektus planuojama įgyvendinti viešojo ir privataus sektorių partnerystės (VPSP) būdu. Šiandien, spalio 4 d., projektai buvo pristatyti LR Vyriausybės VPSP komisijai, vėliau tokiam karinės infrastruktūros vystymo būdui dar turės pritarti LR Vyriausybė.

„Pradėdami šį sudėtingą ir ilgalaikį projektą kartu pradedame ir visiškai naują Lietuvos kariuomenės infrastruktūros vystymo etapą. Šiuo metu visi mūsų kariuomenės padaliniai yra įsikūrę buvusiose karinėse teritorijose ir pastatuose, kurių didžioji dalis buvo perimta iš pasitraukusios sovietų kariuomenės. Tuo tarpu trys naujieji kariniai miesteliai bus vystomi plyno lauko principu – naujai projektuojant visą bataliono dydžio vienetui reikalingą infrastruktūrą ir tikslingai ją pritaikant prie šiuolaikinių kariuomenės poreikių“, – teigia krašto apsaugos viceministras Giedrimas Jeglinskas.

Pasak viceministro, sprendimas vystyti naują karinę infrastruktūrą viešojo ir privataus sektorių partnerystės būdu buvo priimtas atsižvelgus ne tik į privataus sektoriaus gebėjimą vienu metu vystyti kelis didelės apimties projektus, bet ir į didelių investicijų poreikį krašto apsaugos sistemoje artimiausių 2-3 metų laikotarpyje.

„Įgyvendindami šiuos strategiškai svarbius Lietuvos kariuomenės infrastruktūros plėtros projektus pasitelksime viešojo ir privataus sektoriaus partnerystės metodą, kuris leis įgyvendinti tris pagrindinius tikslus – bus sukurta kokybiška ilgalaikė infrastruktūra, laikantis nusistatytų laiko terminų ir neviršijant kaštų. Šiuos tikslus galime pasiekti tik labiau skatindami konkurenciją tiek tarp rangovų, tiek tarp investuotojų.

Projekto dydis yra pakankamas, kad sudomintų užsienio partnerius, todėl sieksime kuo didesnio jų dalyvavimo, – sako krašto apsaugos viceministras G. Jeglinskas. – Norėdami suvaldyti su projektu susijusias rizikas, esame subūrę stiprią ir patyrusią komandą, taip pat aktyviai bendradarbiaujame su LR Finansų ministerija, VšĮ „Centrinė projektų valdymo agentūra,“ „Investuok Lietuvoje“ ir kitomis institucijomis. Tikslų įgyvendinimas šiame projekte yra svarbus ne tik krašto apsaugos sistemai, bet ir visai valstybei“.

Vykdant karinės infrastruktūros vystymo projektus bus siekiama, kad privatus partneris pasidalytų savo profesinėmis žiniomis ir vadybos įgūdžiais, inovatyviu požiūriu, didesniu efektyvumu ir rezultatyvumu vystant planuojamos apimties infrastruktūrą.

Tai bus pirmas kartas, kai pirkimas krašto apsaugos sistemoje bus vykdomas viešojo ir privataus sektorių partnerystės būdu.

Vykdant galimų rangovų konkursą bus siekiama pritraukti ne tik stipriausias Lietuvos bendroves, bet ir nekilnojamojo turto vystytojus ir investuotojus iš užsienio.

LR Vyriausybei pritarus, vieną pirkimą visiems trims objektams planuojama paskelbti 2019 m. pradžioje, o sutartis su investuotoju arba investuotojais pasirašyti 2020 m. pabaigoje. Bendra visų trijų projektų tiesioginių investicijų vertė gali siekti apie 90 mln. eurų.

Partnerystės sutartis planuojama pasirašyti 15 m. laikotarpiui iki 2035 metų – iš jų infrastruktūrai sukurti planuojama skirti apie dviejų metų laikotarpį bei maždaug 13 metų laikotarpis būtų numatytas infrastruktūros priežiūrai. VPSP projektų įgyvendinimo metu privatus subjektas turės investuoti nuosavas lėšas į valstybei sukuriamą ir karinėms funkcijoms vykdyti reikalingą infrastruktūrą, prisiimdamas statybos darbų vykdymo ir sukurtos infrastruktūros valdymo rizikas. Įgyvendinus projekto veiklas, projekto tęstinumą perims Lietuvos kariuomenė.

Įgyvendinant projektus bus sukurta karinė infrastruktūra trims Lietuvos kariuomenės bataliono dydžio vienetams. Šiaulių mieste įsikurs Lietuvos kariuomenės Motorizuotosios pėstininkų brigados „Žemaitija“ kunigaikščio Margirio pėstininkų batalionas, Šilalės r. Pajūrio miestelyje bus sukurta infrastruktūra tos pačios brigados „Žemaitija“ brigados generolo Motiejaus Pečiulionio artilerijos batalionui, o Vilnius r. Rokantiškių kaime turėtų įsikurti vienas iš esamų Mechanizuotosios pėstininkų brigados „Geležinis Vilkas“ batalionų.

Visuose trijuose naujuosiuose kariniuose miesteliuose bus pastatytos kareivinės, veiks valgyklos, sporto ir laisvalaikio patalpos, medicinos punktai, remonto dirbtuvės ir visi kiti karinei infrastruktūrai reikalingi objektai.

Naujos karinės infrastruktūros vystymas yra įgyvendinamas vykdant LR Vyriausybės programos krašto apsaugos sistemos prioritetinius darbus, kuriais siekiama įgyvendinti Lietuvos kariuomenės plėtrą – didinti Lietuvos kovinius pajėgumus, užtikrinti fizinę infrastruktūrą plečiamų Lietuvos kariuomenės kovinių pajėgumų nuolatiniam dislokavimui.

Šiam projektui pristatyti Krašto apsaugos ministerija spalio pabaigoje planuoja surengti konferenciją – viešas konsultacijas.