Atidėta motinystė ir kūno grožis

Autorius: LVI Šaltinis: https://laisvavisuomene.lt/ati... 2018-09-16 10:28:56, skaitė 525, komentavo 1

Veronika Winkels

Yra teigiančių, kad vaikai atima mūsų jaunystę. Galimai toks įsitikinimas netgi daro įtaką tam, jog Vakarų šalių moterys atideda vaikus vėlesniam gyvenimo etapui. Nors demografai motinystės atidėjimą aiškina įvairiai, jis taip pat gali atskleisti tam tikrą moterų patologiją, dėl kurios jos siekia išnaudoti savo jaunystę iki tol, kai tai galės daryti jų vaikai.

Tai gali skambėti kaip niūrus žmonijos įvertinimas, bet ar ne šią mąstyseną žmonės – vyrai ir moterys – per neapsižiūrėjimą praktikuoja, kai vadovaujasi populiaria logika „turi šiek tiek pagyventi prieš susituokdamas ir surimtėdamas šeimoje“?

2015 m. Australijos sveikatos ir gerovės institutas atskleidė, kad vidutinis amžius, kai australės susilaukia pirmojo vaiko dabar yra 30 metų, ir netgi 1 iš 10 australių pirmojo vaiko susilaukia būdamos 35-erių ar vyresnės. Moterų, kurios pirmojo vaiko susilaukia po trisdešimtmečio, dalis išaugo nuo 23 proc. 1991 metais iki 43 proc. 2011 metais. Vakarų šalyse moterys susilaukia mažiau vaikų ir tai daro vėliau gyvenime.

Instituto ataskaitoje rašoma, kad tyrimo dalyvės motinystės atidėliojimą aiškino tinkamo partnerio nebuvimu, o ne karjeros pirmenybe – kas atrodytų akivaizdus paaiškinimas modernioms moterims. Šį demografinį pokytį lemia ir kiti dalykai. Daug analitikų mažėjantį gimstamumą vis dar aiškina 2007-2008 m. finansine krize. Kitas veiksnys yra gamtosaugininkų spaudimas mažinti populiaciją, kurio, kai kurių porų teigimu, pakanka, kad atkalbėtų jas turėti tiek vaikų, kiek kitu atveju norėtų.

Bet šie veiksniai nepapasakoja visos istorijos. Ši tendencija populiari visur Vakaruose ir plinta į tokias vietas kaip Pietų Korėja, kur stebimas mažiausias kada nors buvęs gimstamumas.

Statymai yra aukšti visame pasaulyje, todėl reikia skubiai rasti šio fenomeno paaiškinimą.

Siekiant pilnai suprasti situaciją, turėtų būti tyrinėjama idėja, kad vaikai iš mūsų atima jaunystę. Vakarų visuomenei puoselėjant kūno kultą, moterys nesijaučia tokios laisvos užleisti savo kūną nėštumui. Strijos, priaugęs svoris ir atsikišusi bamba tampa vis dramatiškesniais trūkumais. Moteris taip pat gali baimintis, kad jos partneris mažiau trokš jos pasikeitusio kūno. Ji gali manyti, kad tai į pavojų statytų jų santykius, tačiau tuo pačiu ignoruoja akivaizdžią potekstę – tai įrodo, kad jų santykiai yra iš esmės paviršutiniški.

Žinoma, ne visi Vakarų šalių gyventojai papuola į šiuos spąstus, tačiau tikėtina, kad kultūrinis kūno tobulumo siekio aspektas vaidina svarbų vaidmenį gimstamumo krizei, tad demografai jam turėtų skirti daugiau dėmesio.

Dėl šios konkrečios priežasties motinystę atidedančios moterys tam tikru būdu nuskriaudžia vaikus, kurių galiausiai susilaukia.

Pirmiausiai, šie vaikai su mamomis gali praleisti mažiau laiko – galbūt netgi dešimtmečiais – nei galėtų kitu atveju. Moteris, kuri vaikus atideda iki tol, kol jai būna 30 ar 40 metų, atima iš jų metų metus jos mylinčio buvimo ir motiniškų patarimų vėlesniame jų gyvenimo etape.

Taip, gyvenimo trukmė dabar didėja, taigi galima teigti, kad tai panaikina atidėtos motinystės efektą. Vis dėlto vaikai pirmiausiai mamą prisimins kaip vidutinio amžiaus ar pagyvenusią moterį, o ne tą, kuri kadaise buvo jauna, nuotaikinga ir energinga.

Nediskriminuoju pagyvenusių žmonių. Kai kurios moterys vaikų vėliau susilaukia dėl tam tikrų aplinkybių, kurių negali kontroliuoti. Kai kurios būtų nuoširdžiai norėjusios vaikų turėti anksčiau, galbūt – dėl anksčiau aptartos priežasties. Joms taip pat turėtų būti skausminga stebėti savo bendraamžes, kurios laisvai renkasi neturėti vaikų, kuriuos galėtų turėti.

Yra toks pasakymas: „vaikai mus išlaiko jaunus“. Galbūt jie ir yra jaunystės fontanas, kurio žmonės taip desperatiškai ieško indeliuose ir buteliukuose, jogoje ir žaliojoje arbatoje, tuo pačiu vengdami vyresnių žmonių dėl jų grubaus priminimo prie žmogaus ribotumą.

Moterys neabejotinai turės nuoskaudų, jei savo jaunystės neapsvarstys kaip tinkamiausio momento tapti mama. Turėtume bent jau paklausti savęs: ar vaikai atima iš tėvų jaunystę, ar išlaiko tėtį ir mamą jaunus? Ar esame pasiruošę iš savo vaikų atimti mūsų jaunystę ir savo buvimą šalia didesnę jų gyvenimo dalį?

versta pagal Delayed motherhood and the body beautiful