Niekada ir niekam neleiskite išlieti ant jūsų savo pykčio
Autorius: ŠeimaIrNamai.eu Šaltinis: http://seimairnamai.eu/niekada... 2018-08-29 13:45:57, skaitė 689, komentavo 1
Niekada niekam neleiskite lieti ant jūsų savo pykčio. Netgi artimam žmogui šito neleiskite. Pyktis išliejamas ant nepavojingo objekto. Ant vaiko, šuns, katino, psichologo, gydytojo, pavaldinio. Ant to, kuris negali duoti grąžos dėl to, kad yra silpnesnis ir priklausomas. Ant vergo. Arba ant to, kurį atseit verčia profesinė etika, pagal kurią jam belieka tylėti ir linkčioti galva, besiklausant riksmų ir įžeidinėjimų. O paskui rėksniai mandagiai jums pasako: atleiskite, buvau susierzinęs.
Mane parduotuvėje aprėkė. Atleiskite, buvau susierzinęs. Mane neteisingai viršininkas apkaltino. Arba: atleiskite, susipykau su vyru. Tačiau ir „atsiprašau“ ne taip jau dažnai mums pasako.
Jeigu kažkas bando išlieti ant jūsų pyktį, paklauskite, kas suerzino tą žmogų. O paskui patarkite štai ką: tegu eina pas savo skriaudėją ir aiškinasi su juo. Aprėkė viršininkas? Keliauk pas viršininką ir kalbėkis su juo. Suerzino vyras – eik pas vyrą ir aiškinkis su juo.
Tačiau niekur jie neis. Jie nenori gadinti santykių su skriaudėjais. Juk tai – pavojingi objektai. Arba labai reikšmingi. Žmogus bijo susigadinti su jais santykius. Arba baiminasi pokalbio pasekmių.
O jūs – nepavojingas objektas. Kaip tas katinas, kuriam galima įspirti. Ar kaip vaikas, kuris žymiai silpnesnis. O paskui tai pavirsta įpročiu.
Tai labai žemas elgesys. Tegu nukreipia savo įsiūtį į tuos, kurie jį sukėlė. Į policininką, direktorių, meilužį. Ir aiškinasi santykius su jais. Negali? Bijo? Tada tegu tyli ir kenčia susierzinimą vieni. Ir tampa savo agresoriams tais pačiais nepavojingais objektais, ant kurių galima išlieti pyktį.
O mes daugiau šito nepakęsime.