Tamsioji ir mažai aptariama empatijos pusė
Autorius: ŠeimaIrNamai.eu Šaltinis: http://seimairnamai.eu/tamsioj... 2018-08-29 13:45:37, skaitė 814, komentavo 1
Empatija – tai sugebėjimas pasijausti kito žmogaus kailyje, suprasti, ką jis galvoja ir jaučia. Empatas – tai žmogus, sugebantis rezonuoti su kitais žmonėmis ir dėl to gali pakankamai tiksliai pajausti jų emocinę būseną.
Kol kas neaišku, kokiu būdu ši žmogaus savybė išsivystė, daug kas mano, kad toks sugebėjimas yra įgimtas ir perduodamas genetiškai.
Empatus laiko neabejingais kitų žmonių jausmams, jie rūpestingi, jautrūs, gailestingi, dėl to tikriausiai nustebsite, sužinoję apie tamsiąją šio reiškinio pusę. Daugelis laukia iš empatų palaikymo ir pamokymų. Taip pat tai reiškia, kad pasaulis empatams gerokai sudėtingesnis, nei jums ir tai gali sukelti problemų įvairiose jų gyvenimo sferose.
Jie nekontroliuoja nuosavų emocijų. Galima pamanyti, kad empatas puikiai susigaudo emocijose ir dėl to lengvai susidoroja ir su savais jausmais. Tačiau tiesa kitokia – empatai pastoviai kovoja, stengdamiesi neprarasti savo jausmų kontrolės. Jie taip jautriai jaučia svetimas emocijas, ypač liūdesį, kad kartais tokia išorinė įtaka gali įvaryti jiems depresiją. Jiems sunku atskirti savas emocijas nuo svetimų, o taip pat susirasti kitų empatų, su kuriais galima būtų pasidalinti mintimis.
Kontaktavimas su svetimu negatyvu išsekina. Empatai, dėl savo jautrumo, turi reikalą su didžiuliais masyvais informacijos, dėl ko gali jaustis prislėgtais ir nepaprastai pavargusiais nuo pastangų apmąstyti, kas vyksta. Jie ypatingai jautrūs negatyvui. Kai viskas, ką jiems pavyksta jausti – vien negatyvas, empatai labai greitai išsenka.
Juos išnaudoja. Kadangi empatai pakankamai patiklūs, visada tikintis gėriu ir žmonių gerumu, jais dažnai pasinaudoja mažiau sąžiningi personažai. Iš prigimties empatai dosnūs ir geri ir tuo pritraukia tuos, kurie tik ima ir nieko neduoda mainais. Kai empatas sužino, kad jį apgavo, gali prasidėti gili depresija.
Jie nepaiso savęs. Kadangi jie linkę labiau duoti kitiems, nei patys imti, empatai neretai nepaiso savo pačių būsenos, įskaitant fizinę ir protinę būklę. Empatus labai nuvargina stresai ir pergyvenimai, dėl to jie dažniausiai visiškai užmiršta pasirūpinti savimi.
Jiems sunku įsimylėti. Kadangi empatai pernelyg jautrūs pasaulio žiaurumui, jiems nepaprastai sudėtinga kuo nors pilnai pasikliauti. Jie neatveria širdies, bijodami, kad bus įskaudinti. Jie negali sau leisti prabangos rimtai įsimylėti, kadangi galvoja, jog nesusidoros su stipriomis aistromis.
Jiems atrodo, kad tempia be galo sunkią naštą. Empatai – nesavanaudiški žmonės, kuriuos kiekvieną dieną užgriūna milžiniškas kiekis informacijos. Jie jaučia, kad turi padėti žmonėms, tačiau tai labai sunki našta, kadangi neįmanoma padėti visiems, ką sutinki savo kelyje. Ir vis dėlto, kad ir kaip bebūtų sunku, jie vis tiek stengsis spręsti svetimas problemas, kad neleistų žmogui nukristi.
Pabaigai. Empatai turi suvokti, kad yra nepajėgūs išspręsti visų pasaulio problemų. Kad tamsioji empatijos pusė neužvaldytų gyvenimo, jiems reikia nustoti dalinti save kiekvienam sutiktam žmogui.