Po dar vieno smūgio žvilgsniai krypsta į Kremlių: kodėl neveikia išgirtoji ginkluotė?

Autorius: Anonimusas Šaltinis: http://ldiena.lt... 2018-05-19 10:34:44, skaitė 613, komentavo 2

Po dar vieno smūgio žvilgsniai krypsta į Kremlių: kodėl neveikia išgirtoji ginkluotė?

LDiena.lt: ATSARGIAI - jūs skaitote rusofrenišką delfinariumo amebų propagandą!
---

Šios sistemos neturi analogų pasaulyje. Taip rusišką ginkluotę mėgsta girti Kremliaus propagandos ruporai. Tačiau Sirijoje vienas po kito krentantys rusų orlaiviai ir beveik be nuostolių režimo pajėgas bombarduojančių užsienio šalių aviacija verčia suabejoti Rusijos pareiškimais.

Praėjusią savaitę Izraelio karinės oro pajėgos surengė milžiniškus antskrydžius prieš Sirijoje dislokuotas Irano Respublikos gvardijos pajėgas. Smogta ne tik iraniečiams, bet ir Sirijos priešlėktuvinės gynybos objektams. Iš viso operacijoje dalyvavo 28 Izraelio naikintuvai F-16 ir F-15, kurie paleido 60 raketų, dar 10 raketų paleista iš sausumos. Tokiu būdu Jeruzalė atsakė į Irano surengtą ataką prieš Izraelio pajėgų pozicijas okupuotose Golano Aukštumose.

Į Izraelio aviacijos antskrydį reagavo Sirija, paleidusi dešimtis priešlėktuvinių raketų. Tačiau visi Izraelio naikintuvai saugiai grįžo į bazes. Iš pirmo žvilgsnio toks rimtas apsikeitimas atakomis buvo didelė konflikto eskalacija. Iki 1979-ųjų revoliucijos Irane netgi draugiškus santykius palaikęs Iranas (buvusi Persija) tapo vienu mirtiniausių Izraelio priešų, pasisakančių už žydų valstybės sunaikinimą. Izraelis leido suprasti, kad neleis prieš žydus veikiančias teroristines grupuotes remiančiam Iranui pasigaminti branduolinio ginklo. Vis dėlto Sirijos ir Irako branduolinio ginklo programas antskrydžiais 1981 ir 2007 m. sunaikinęs Izraelis iki šių metų tiesiogiai su Irano pajėgomis nesusidurdavo. Kita vertus, Sirijos režimą remiančio ir pilietiniame kare aktyviai dalyvaujančio Irano bei Izraelio kariniai susidūrimai pastaraisiais mėnesiais dažnėja. Be to, į akis gali kristi vienas veiksnys: iki šiol tokie Izraelio smūgiai sirams ir iraniečiams buvo tarsi žaidimas į vienus vartus, nepaisant to, jog Siriją ir Iraną moderniausiomis priešlėktuvinės gynybos priemonėmis ginkluoja Rusija. Žaidimas į vienus vartus Šių metų Izraelio ir Irano pajėgų Sirijoje susidūrimų statistika išties primena eskalacijos kreivę. Balandžio 29-ąją per Izraelio surengtus smūgius raketomis prieš Sirijos režimo pozicijas žuvo dešimtys iraniečių. Prieš tai balandžio 9-ąją raketomis smogta netoli Sirijos Homso miesto esančiai Taifūro karinei oro pajėgų bazei, dar vadinamai „T4“. Čia anksčiau buvo dislokuoti ir rusų kariai. Smūgio metu žuvo 7 Irano respublikos gvardijos kariai. Nė vienas Izraelio orlaivis nebuvo numuštas. Izraelis nuo Sirijos pilietinio karo pradžios 2011 m. ne kartą smogdavo Sirijos kariuomenės taikiniams bei Damaską remiančios teroristinės organizacijos „Hezbollah“ pozicijoms Sirijos teritorijoje. „Hezbollah“ taip pat remia Iranas. Vasarį Izraelio aviacija smogė Irano kariniams daliniams Sirijoje po to, kai iš šios į Izraelį buvo paleistas bepilotis orlaivis. Pastarasis buvo numuštas, tačiau ir Izraelio aviacija per antskrydį patyrė nuostolių – Sirijos priešlėktuvinei gynybai pavyko pamušti izraeliečių naikintuvą F-16. Į pastarąjį buvo paleista 14 raketų, bent viena jų, paleista iš priešlėktuvinės gynybos sistemos S-200 kliudė lėktuvą, tačiau naikintuvo pilotams pavyko katapultuotis virš Izraelio teritorijos.

Įdomiausia tai, kad tai ir buvo vienintelis numuštas orlaivis, kuris nepriklauso Sirijos režimui ar jį remiančioms pajėgoms. Be to – pirmoji Izraelio kovinė netektis nuo 1982-ųjų. Per pastaruosius 7 metus Sirija nesyk gyrėsi numušusi dešimtis Izraelio orlaivių ar sparnuotųjų raketų. Palyginimui, per pastaruosius 3 metus Rusija Sirijoje neteko jau mažiausiai 15 orlaivių. Dalis jų buvo numušti. Pernai ir šiemet balandį per JAV vadovaujamus smūgius iš oro Sirija taip pat gyrėsi atrėmusi atakas. Tačiau režimas ar jį remiančios šalys, pavyzdžiui, Rusija bei Iranas taip ir nesugebėjo pateikti patikimų įrodymų. Šių metų balandį JAV, Prancūzijos ir Jungtinės Karalystės pajėgos sparnuotomis raketomis smogė trims su cheminio ginklo gamyba siejamiems objektams Sirijoje. Rusija netruko svaidytis pareiškimais, kad esą buvo numušta 71 sparnuotoji raketa, o tikslą pasiekė tik 22. Tačiau net ir Maskvoje spaudos konferencijos metu pristačius neva numuštų ar tikslo nepasiekusių britų, amerikiečių ir prancūzų sparnuotųjų raketų likučius, abejonės dėl Kremliaus pareiškimų nebuvo išsklaidytos. Pastaraisiais metais vien JAV į taikinius Sirijoje – tiek prieš režimo pajėgas, tiek prieš „Islamo valstybės“ teroristus paleido kelis šimtus sparnuotųjų raketų „Tomahawk“. Surasti jų likučius ir pristatyti kaip neva „nepavykusio JAV smūgio įrodymą“ nėra sudėtinga. Prieš Izraelį rusų ginkluotė bejėgė? Rusijai ar Sirijai taip pat neturėtų būti sudėtinga pateikti numuštų Izraelio ar Vakarų šalių naikintuvų liekanas. Ypač giriantis „analogų pasaulyje neturinčiomis“ priešlėktuvinėmis gynybos priemonėmis. Po balandžio 14-osios atakų prieš Sirijos režimo pajėgas, Rusija laivais į šią šalį permėtė papildomas priemones. Tarp jų – naujausius trumpojo nuotolio priešlėktuvinius gynybos kompleksus „Pancyr“. Šie pabūklais ir raketomis taikinius, esančius už 3-30 km naikinti galintys kompleksai jau kelerius metus saugo Rusijos karines bazes Chmeimine ir Tartuse. Pastarąsias bazes saugo ir ilgojo nuotolio priešlėktuvinės gynybos kompleksai S-300 bei S-400, kuriuos Rusija dislokavo po 2017-ųjų balandį JAV smūgių Al-Šairato bazei.

Tačiau būtent „Pancyr“ vadinami tomis sistemomis, kurios turėtų numušinėti sparnuotąsias raketas – didžiausią grėsmę keliančią ginkluotę, kurią Vakarų šalys ir Izraelis naudoja suduodamos smūgius Sirijoje. 2018-ųjų sausį kompleksai „Pancyr“ numušė kelis nesudėtingus režimui besipriešinančių grupuočių bepiločius orlaivius virš Rusijos karinės bazės. Tiesa, per ataką žuvo du rusų kariai. Rusija taip pat yra pardavusi kelias dešimtis „Pancyr“ Sirijai. Nepaisant Kremliaus pareiškimų apie neva sėkmingai veikiančias priešlėktuvinės gynybos sistemas, kurios esą „puikiai atliko savo užduotį“ – esą numušė britų, amerikiečių ir prancūzų sparnuotąsias raketas, įrodymų, jog tokios sistemos sėkmingai veikia trūksta. Priešingai, būtent naujausia gegužės 9-osios Izraelio ataka rodo, kad išgirtosios Rusijos priešlėktuvinės gynybos priemonės dėl vienokių ar kitokių priežasčių neveikė. Tuo metu, kai Pergalės dienos metu Izraelio premjeras Benjaminas Netanyahu lankėsi Maskvoje ir neva įsiteikdamas Vladimirui Putinui segėjo Šv. Georgijaus juostelę bei nešė iš Kauno kilusio, Lietuvos kariuomenėje, o vėliau – sovietinėje armijoje tarnavusio žydų kilmės karininko Volfo Vilenskio portretą, Izraelio aviacija ruošėsi atsakomajam smūgiui prieš iraniečius.

B. Netanyahu pastaraisiais metais mažiausiai kelis kartus yra susitikęs su V. Putinu, kurio valdoma šalis atvirai remia Iraną. Nuolatiniai Izraelio įspėjimai, kad žydų valstybė netoleruos iraniečių siekio pasigaminti branduolinį ginklą ir neprileis Irano pajėgų prie savo sienų yra nuolatinis pokalbių su V. Putinu objektas. Izraelis patvirtino, kad ir šį sykį prieš smūgį iraniečiams B. Netanyahu apie tai kalbėjosi su V. Putinu. To rezultatas akivaizdus: apie artėjančią ataką supažindintas Kremlius ne tik nesipriešino Izraelio smūgiams prieš savo sąjungininkus – Sirijos režimą, kurį Rusiją įsipareigojo ginti, bet ir nepasmerkė Izraelio veiksmų. Žydai ironizavo, jog kitą sykį Irano ajotoloms vertėtų taip pat apsilankyti Maskvoje ir įsisegti Šv. Georgijaus juosteles, bandant įsiteikti V. Putinui. Dar daugiau, antskrydžių metu Izraelis ne tik atsakė į Sirijos priešlėktuvinės gynybos veiksmus, bet ir išplatino simbolinį vaizdo įrašą, kuriame užfiksuota, kaip sparnuotoji raketa sminga tiesiai į naujausią Sirijos priešlėktuvinės gynybos pirkinį – rusų pristatytą „Pancyr“. 

Vaizdo įraše matyti, kad „Pancyr“ radaras neveikė. Tai galėjo nutikti dėl kelių priežasčių – radaras arba nebuvo įjungtas, arba buvo nuslopintas. Bet kuriuo atveju patį „Pancyr“ ir jo tikslią buvimo vietą turėjo aptikti Izraelio žvalgybiniai bepiločiai orlaiviai, kuriuos „Pancyr“ ar kitos senesnės priešlėktuvinės gynybos sistemos tikrai pajėgios aptikti ir numušti. Todėl tikėta būtent antroji versija. Juo labiau, kad prieš kiekvieną smūgį, nukreiptą į priešlėktuvinės gynybos sistemas Izraelis naudoja ne tik kinetinio poveikio priemones – raketas ir bombas, bet ir elektroninės kovos priemonės. Radarų ar pačių priešlėktuvinių gynybos sistemų – net pačių galingiausių ir moderniausių slopinimas gali būti efektyviausia bet kokio antskrydžio dalis. Raketos, kurios domina ir Lietuvą Kito įrašo metu parodytas salvinės ugnies sistemos „Uragan“ sunaikinimas. Ši mobili, 220 mm kalibro raketas 30 km nuotoliu šaudanti salvinės ugnies sistema yra ypač pavojinga pėstininkams ir lengvai šarvuotiems taikiniams. Vienu metu vienas „Uragan“ – sunkvežimis su paleidimo įrenginiu gali paleisti 16 raketų, kurių viena sveria 280 kg. Be to, viena raketa gali išbarstyti apie 300 priešpėstinių minų.

Galima atkreipti dėmesį, kad abiejų vaizdo įrašų metu užfiksuotas ne tik rusiškos ginkluotės sunaikinimas, bet ir Izraelio ginkluotės galimybės. Iš pradžių spėliota, kad „Pancyr“ sunaikino Izraelio prieštankinė raketa Spike NLOS.
Šios iš sausumos, oro ar vandens platformų paleidžiamos raketos gali naikinti už 25 km esančius taikinius. Tokios sistemos domina ir Lietuvos kariuomenę, kurios svarsto po 2020 įsigyti tolimojo nuotolio prieštankinę ginkluotę. Spike NLOS valdomos iš didelio atstumo ir gali sunaikinti tanką, kitą šarvuotąją priemonę arba netgi pažeisti laivą. Viso raketos skrydžio metu ją paleidęs karys gali valdyti ir nukreipti raketą į bet kurį pasirinktą taikinį. Po vizito ir smūgio Maskva pakeitė nuomonę Vis dėlto neabejojama, kad Izraelio antskrydyje dalyvavę naikintuvai naudojo kitą, pastaraisiais metais pamėgtą raketą – „Delilah“. Žydų mitologijoje paskutiniojo Izraelio teisėjo Samsono mylimosios Dalilos garbei pavadinta sparnuotoji raketa oficialiai naudojama jau kelis dešimtmečius. Itin dideliu skrydžio nuotoliu (250 km) ir tikslumu pasižyminti raketa, kurios paklaida – vos vienas metras, gali būti paleidžiama iš naikintuvų, sraigtasparnių, laivų ar sausumos.

Kaip ir Spike NLOS, „Delilah“ gali kurį laiką sukiotis ore, laukdama, kol ją valdantis karys nukreips į norimą taikinį. Tokiu būdu galima išvengti nepageidaujamų aukų, jei iš paaiškėja, kad iš anksto numatytas taikinys yra neaktualus ar prie jo sukiojasi civiliai. Įmontuota vaizdo kamera, kuri perduoda vaizdą realiuoju laiku yra tarsi raketą valdančių karių akys. „Net jei fiziškai nesi toje vietoje, kur tuo metu yra raketa, visą laiką jauti, kad esi raketos dalis. Tai, kad gali nukreipti raketą ten, kur nori, pats būdamas saugioje nuo grėsmės erdvėje, suteikia tau saugumo jausmą“, – teigė vienas Izraelio karinių oro pajėgų naikintuvo F-16 pilotas. Tokie Izraelio pajėgumų pademonstravimai sulaukė įvairių nuomonių: nuo pasmerkimo iki raginimo susilaikyti nuo tolesnių agresyvių veiksmų. Vis dėlto dar kartą viešai parodžius rusiškų priešlėktuvinės gynybos sistemų bejėgiškumą, Izraelis, regis, pasiekė ir dar vieną pergalę. V. Putino patarėjas kariniais techniniais klausimais Vladimiras Kožinas dienraščiui „Izvestija“ jau patvirtino, kad sustabdytas anksčiau skelbtas modernių ilgojo nuotolio priešlėktuvinės gynybos kompleksų S-300 pardavimas Sirijos režimui. Dar praėjusią savaitę Rusijos Užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas interviu BBC tvirtino, kad Maskva svarsto galimybę perduoti Sirijai kompleksus S-300. Esą „kad ir ko reikėtų Sirijos armijai atremti agresijai, Rusija pasiruošusi tai svarstyti“. Tačiau po B. Netanyahu vizito į Maskvą ir paviešintų Izraelio aviacijos smūgių naujausiai rusiškai priešlėktuvinei ginkluotei Rusija, regis, bent jau kol kas atsisakė tokių ketinimų.

---
LDiena.lt: šis kopypeistas iš delfinariumo - tipiškas rusofreniškos propagandos pavyzdys. Esminis jo bruožas - vienas ir tas pats kilmės šaltinis, iš kur šita propagandos porcija yra transliuojama "visam civilizuotam" pasauliui. Kam aktualus Izraelio teroristinės valstybės išpuolis prieš Sirijos Arabų Respubliką ir jos sąjungininkes, tas seniai galėjo susirasti išsamią informaciją ir analizę kas vyko, kaip vyko ir kokios pasekmės.

O kas skaito delfinariumą - patys kalti.